Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-542-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
1S-542-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00077-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Nr. 1S-542-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00077-2014-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. 2016 m. gruodžio 15 d. Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo nuteistas pagal baudžiamojo įstatymo dėl bausmių paskyrimo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipą, 2 punktą ir 4 punktą, 3 straipsnį – ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. 2017 m. liepos 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gruodžio 15 d. Svea apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Taip pat nuteistas 2018 m. kovo 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi suderinta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 31 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 8 mėnesiai ir 4 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka ir paskutinė nuobauda 2019 m. balandžio 26 d. vis dar galiojanti, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, yra neigiamos nuostatos ir požiūris į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodyta, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat Komisija atsižvelgė ir į kriminogeninių veiksnių buvimą, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl Komisijai nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams ir teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad nuteistasis A. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nutartyje teigiama, kad nuteistajam A. B. 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų; tęsti mokslus pataisos įstaigoje; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, taip pat buvo paskirti Komisijos įpareigojimai: nedaryti teisės aktų pažeidimų; tęsti mokslus pataisos įstaigoje; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Apylinkės teismas konstatavo, jog išvadoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, nuteistasis neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano bei jam paskirtų rekomendacijų, nes turi galiojančią nuobaudą. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu penkis kartus baustas drausmine tvarka, teismas įvertino ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis dažnai pasirinkdavo situacijas, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo, praeityje buvo teistas, taip pat buvo įtakojamas asocialios grupės. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka būryje, į kurį skiriami nuteistieji, sąmoningai ir motyvuotai propaguojantys kriminalinės subkultūros nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis supranta poreikį laikytis tam tikrų, visų pripažintų elgesio normų, tačiau tai jam ne visada pavyksta, taip pat įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė (51 balas), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą – 20 balų, ir teismas darė išvadą, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat teismas nurodė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius: informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Apylinkės teismas nurodė, jog pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano, nes yra baustas drausmine tvarka, turi galiojančią drausminę nuobaudą, o tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo. Teismas pažymėjo, kad būtent individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, o paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, todėl Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir motyvuotas.

Šalies argumentai

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. B. prašo panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog tikėtina, kad pataisos įstaiga pateikė ne visą išsamią informaciją, susijusią su nuteistojo elgesiu atliekant laisvės atėmimo bausmę, teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino faktinių aplinkybių pagrįstumą. Skunde nurodoma, jog nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis suprato savo negatyvius poelgius, teigia, jog visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį skyrė asmeniniam tobulėjimui: mokslams, siekiams įgyti profesiją. Nurodoma, kad pirmosios keturios drausminės nuobaudos buvo skirtos bausmės atlikimo laikotarpio pradžioje, kol nuteistasis nebuvo dar spėjęs adaptuotis ir įsisavinti esamos tvarkos pataisos įstaigoje. Teigia, jog viena drausminė nuobauda buvo skirta už tai, kad nuteistasis atsisakė nekvalifikuoto darbo, nors to nebuvo numatyta individualiame socialinės reabilitacijos plane.

5.2. Nuteistojo teigimu, turėdamas aiškią viziją ir norėdamas įgyvendinti individualios reabilitacijos planą: nuteistasis pasiekė aukštų rezultatų mokslo srityje, 2017 m. – 2018 m. laikotarpiu lankė ir baigė daugybę psichologinės tarnybos organizuotų socialiniai reabilitacijai skirtų programų. Teigia, kad norėjo įgyti kompiuterinio projektavimo operatoriaus profesiją, taip pat norėjo įgyti medienos apdirbimo specialisto profesiją tačiau mokslo metai jau buvo prasidėję ir negalėjo mokytis šių profesijų. Nuteistasis iki šiol dalyvauja pozityvaus mąstymo ir dvasinio tobulėjimo užsiėmimuose, aukščiausiu įvertinimu išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą, baigė kompiuterinio raštingumo naudojimo pagrindų programą.

5.3. Nuteistasis teigia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 83 balų iki 51 balo ir šio skirtumo neįvertino teismas. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi sveikatos problemų ir dvi nuobaudos jam skirtos neįsigilinus į faktines aplinkybes ir oficialius duomenis. Skunde nuteistasis teigia, jog jo priskirimas prie žmonių grupės, kurie toleruoja subkultūrą nebuvo paremtas jokiais oficialiais ar kitais patvirtinančiais faktais, nuteistasis nurodo, jog jo elgesys atliekant bausmę yra tik pozityvus, stengiasi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, racionaliai ir tendencingai siekia savo tikslų, išlaiko tarpusavio supratimą, pasitikėjimo ir nuoširdumo atmosferą. Teigiama, kad socialiniai ryšiai su šeima yra artimi ir glaudūs, palaiko ryšį. Pritaikius lygtinį paleidimą, nuteistasis būtų įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame reiktų tiesiogiai bendrauti su klientais. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs daugiau negu 2/3 laisvės atėmimo bausmės, teigia, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo pastangos buvo nukreiptos socialinės reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę linkme, turėtų būti įvertintos teigiamai, taip pat nurodo, kad jaučiasi pasiruošęs doram ir sąžiningam gyvenimui laisvėje ir siekti užsibrėžtų gyvenime išsikeltų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas buvo penkis kartus, keturis kartus skatintas, pateikta pažyma, kad išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turės ir gyvenamąją vietą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas ir, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis, balai nuo paskutinio vertinimo yra sumažėję. Vis dėlto, iš 51 balo net 31 balas yra dinaminis (kintantis), kurį nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Komisija įvertino tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka ir paskutinė nuobauda 2019 m. balandžio 26 d. vis dar galiojanti, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisijos nutarime pažymima, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, yra neigiamos nuostatos ir požiūris į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodyta, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat Komisija atsižvelgė ir į kriminogeninių veiksnių buvimą, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų. Taigi, kolegija konstatuoja, kad šie komisijos argumentai nepaneigti, juos tinkamai įvertino ir apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); mąstymas ir elgesys (neišskiria savo probleminių sričių; neapgalvoja savo veiksmų pasekmių); nuostatos (lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nuteistųjų subkultūros toleravimas). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Komisijos rekomendacijose buvo numatyta: nedaryti teisės aktų pažeidimų, įsidarbinti pataisos namuose, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nors A. B. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis nebandė įsidarbinti pataisos įstaigoje ir net penkis kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jam pataisos įstaigos administracijos siūlomas darbas buvo nekvalifikuotas, vertinamas kritiškai, kaip siekis pateisinti norą išvengti darbinio užimtumo. Bylos medžiaga liudija, kad prieš nuteisimą A. B. buvo baigęs 12 klasių, būdamas laisvėje užsienyje dirbo prie statybų bei Lietuvoje vertėsi žemės ūkiu, bausmės atlikimo metu įsidarbinti neketina, todėl nėra pagrindo tikėti, jog paleistas lygtinai jis, kaip teigiama Socialinio tyrimo išvadoje, dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo požiūris į darbą yra atsainus ir paviršutiniškas, jis nesuvokia darbo teikiamos naudos, kas neabejotinai apsunkintų sėkmingos probacijos siekimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią A. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų buvimas (nebuvimas), bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartis paliekama galioti.

11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė