Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2021 m. birželio 12 d. 14.26 val. (duomenys neskelbtini), paliko izoliavimo vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2021 m. birželio 14 d.) 15.9 papunktyje nustatytų reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje.

S. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, tačiau paaiškino, kad tai nebuvo piktybiškas palikimas izoliacijos vietos. Tiesiog daug laiko iki tol dėl kelionės ir saviizoliacijos leido su mama ir truputį atsibodo viena kitai, todėl norėdama pabūti viena ir išėjo pasivaikščioti. Nuėjo gana toli, toliau negu 1 km, bet ten visur miškai ir marios, nesutiko žmonių ir niekam jokio pavojaus nesukėlė, su niekuo nebendravo, tiesiog išėjo į gamtą, muzikos klausėsi ir vaikščiojo. Izoliacija taikyta, nes buvo birželio 5 d. grįžusi iš kelionės, iš Turkijos. Izoliacija truko 10 dienų, ji nebuvo sutrumpinta. Žinojo, kad negali išeiti daugiau nei 1 km nuo izoliavimosi vietos. Neturi savo pajamų, yra išlaikoma tėvų, nepilnametė. Tikrai negerai padarė, turėjo pagalvoti, ar nenueis per toli, tikrai ne iš blogos valios, gailisi.

Jos atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta ir savo kaltę, kad nesukontroliavo, bet buvo paskutinės saviizoliacijos dienos ir jau buvo pervargę. Prašo skirti mažiausią įmanomą bausmę.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Neringos policijos komisariato tyrėjo 2021 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 90-ANR_P-518-2021 matyti, kad jame nurodyta S. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2–3).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato tyrėjos N. J. 2021 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant kartu su tyrėju P. G., 2021 m. birželio 12 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti, ar S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), laikosi izoliavimo nustatytų taisyklių. Atvykę į įvykio vietą, paskambino nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė S. S. mama U. S., kuri paaiškino, kad jos dukra yra išėjusi pasivaikščioti. Paprašė U. S., kad duotų dukros telefono numerį, norėjo įsitikinti, ar S. S. nėra nuėjusi toliau nei 1 km spinduliu kaip numatyta izoliavimosi taisyklėse. U. S. nurodė S. S. tel. Nr. – (duomenys neskelbtini), į kurį paskambino. S. S. atsiliepus, ši paaiškino, kad yra nuėjusi į (duomenys neskelbtini), apsisuka ir grįžta atgal. Buvo nurodyti konkretūs pastatai, S. S. buvo paklausta, ar pastaroji mato minėtus pastatus, nes pareigūnai yra atvažiavę prie jų ir nori su ja susitikti, įsitikinti, ar S. S. nepažeidė izoliavimo sąlygų. S. S. atsakė, kad taip, mato jų minėtus ir nurodytus pastatus, kad eina link jų, pokalbio metu prašė paskambinti mamai, iš balso tono jautėsi, kad S. S. yra pasimetusi. S. S. buvo paaiškinta, kad po to, kai susitiks su pareigūnais ir šie įsitikins, kad S. S. nepažeidė izoliavimo nustatytų taisyklių, galės paskambinti ir mamai. Laukė kelias minutes, S. S. aiškino, kad eina atgal į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau po kelių minučių S. S. numetė telefono ragelį ir į tarnybinį telefoną iškart paskambino S. S. mama U. S., kuri pradėjo atsiprašinėti, nes, kaip teigė, pati išvežė dukrą į (duomenys neskelbtini), į kitą butą, jos dukters S. S. šiuo metu (duomenys neskelbtini) apskritai nėra. Paklausus, kodėl melavo, U. S. atsiprašinėjo, sakė, kad tuo metu pasimetė. U. S. buvo paaiškinta, kad dėl to, kad buvo pažeistos izoliavimo taisyklės, dukrai bus pradėta administracinė teisena. U. S. buvo įteiktas šaukimas ir paaiškinta, kad protokolo surašymui turi atvykti kartu su dukra į Neringos policijos komisariatą adresu – Taikos g. 5, Neringa. Filmuota body kamera Nr. B0F1EC5F878C. 2021 m. birželio 16 d. 09.46 val. į tarnybinį telefoną paskambino U. S., kuri paaiškino, kad į Neringos policijos komisariatą nurodytu laiku, kaip buvo nurodyta šaukime, protokolo surašymui ji kartu su savo dukra S. S. neatvyks, paklausus, kada artimiausiai šiuo metu bus Neringoje ir galės atvykti į Neringos policijos komisariatą, U. S. paaiškino, kad artimiausiai ji ir jos dukra S. S. atvyks tik 2021 m. rugpjūčio mėn. U. S. buvo paaiškinta, kad tokiu atveju protokolas S. S. bus surašytas jai nedalyvaujant. Pradėta administracinė teisena (b. l. 4–5).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato tyrėjo P. G. 2021 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame išdėstytos analogiškos aplinkybės, kaip ir tyrėjos N. J. 2021 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6–7).

Iš S. S. 2021 m. birželio 16 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos ekipažas patikrinti, ar ji laikosi izoliavimosi taisyklių. Iš Turkijos grįžo šių metų birželio 5 d. Jos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini) nerado. Taip atsitiko todėl, kad tą dieną susipyko su mama ir norėjo pabūti viena, išėjo pasivaikščioti ir užsigalvojusi nuėjo tikrai toliau nei 1 km iki (duomenys neskelbtini). Žino, kad turėjo geriau pagalvoti ir nepamiršti, jog negali išeiti toliau nei per 1 km nuo deklaruotos karantinavimosi vietos. Dėl savo poelgio labai gailisi ir pažada, jog su niekuo nebendravo, nekontaktavo ir grėsmės kitų žmonių sveikatai nesukėlė (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad padarė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Tai užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 Eur.

Pagal veikos padarymo metu galiojusio Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą fiziniai asmenys turi pareigą pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Pastarosios yra numatytos šio įstatymo 3 skyriuje, viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką, ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (21 str. 1 d.). Šio įstatymo pagrindu priimtų Taisyklių 15.9 papunktyje numatyta, kad, be kita ko, grįžęs iš užsienio valstybės (įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1463 patvirtintą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d.) – priskiriama ir Turkijos Respublika) asmuo, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka Taisyklių reikalavimus, privalo laikytis šių izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje pareigų – išėjęs pasivaikščioti į lauką, nenutolti toliau kaip 1 km nuo izoliavimo vietos ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną; negali lankytis žmonių susibūrimo vietose (renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan.), o jei su asmeniu susisiekia pareigūnai, atliekantys izoliuotų asmenų tikrinimą dėl izoliavimo reikalavimų laikymosi, privalo grįžti į izoliavimo vietą.

Pagal Taisyklių 8⁴.4.1 papunktį sąlytį turėjusiems asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybės izoliacijos terminas 10 dienų nuo grįžimo/atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos; izoliavimo terminas gali būti trumpinamas, ne anksčiau kaip 7 izoliavimo dieną atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gavus neigiamą rezultatą (tyrimas atliekamas asmens lėšomis), jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai (staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ iki 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbtas karantinas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, t. y. kad ji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu nevykdė užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės – grįžusi iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktos užsienio valstybės ir privalomai izoliavusis, 2021 m. birželio 12 d. 14.26 val. Neringos savivaldybėje, Preilos g. 89, paliko izoliavimo vietą nesilaikydama nustatytos tvarkos ir tuo sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai (COVID-19) ir pažeidė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Taisyklių 15.9 papunktį. Taigi šie S. S. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą S. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga), į administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. asmenybę – nepilnametė, administracine tvarka iki tos nebausta, po nagrinėjamo nusižengimo padarymo vieną kartą bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta, t. y. už su žmogaus gyvybės ir sveikatos apsauga susijusį nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą (b. l. 10), LITEKO duomenimis neteista, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taigi darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus S. S. administracinę nuobaudą – baudą. Tačiau individualizuojant skirtiną nuobaudą atsižvelgtina, kad sankcija už nagrinėjamą nusižengimą numato itin griežtą nuobaudą – baudą nuo 500 Eur, o S. S. yra nepilnametė, savarankiškai pajamų neturi. Manytina, kad net minimali nepilnamečiui už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą skirtina bauda būtų per griežta. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad šiuo atveju S. S. yra tikslinga skirti mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21135725154.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.