- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1003-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- J. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), suvirintojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018m. kovo 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2018m. kovo 31d., apie 12²⁵ val., dienos metu, kaltinamasis R. M. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto su sugyventine-pil. J. D. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia su kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajai J. D. į kairiąją veido pusę, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. D. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytas veido sumušimas, pasireiškęs kairiųjų skruosto, akiduobės krašto ir viršutinio voko patinimu, kas nukentėjusiajai J. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su sugyventine J. D., vyko išgertuvės, kurios vyko kambaryje nuo pat ryto. Į svečius buvo atėjęs pažįstamas, vardu V., kuris su savimi atsinešė degtinės, o jis pats namuose turėjo alaus. Kompanijoje dar buvo vienas vyriškis, vardu M., tačiau jis namuose prabuvo labai trumpai ir išėjo. Jis su sugyventine J. D. ginčijasi dažnai, tačiau apie įvykio dieną tarp jų kilusį konfliktą jis nieko pasakyti negali, nes dėl buvusio girtumo nieko neatsimena. Neatsimena, kad sugyventinė būtų prašiusi ramybės ir reikalavusi, kad namuose girtavusi kompanija išeitų iš buto. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, jis neatsimena, kad tą dieną būtų smurtavęs prieš savo sugyventinę, tačiau neneigia, kad taip galėjo ir pasielgti, nes sugyventinei, su kuria gyvena kartu jau apie 13-14 metų, visą laiką kas nors būna negera, o tai jį išveda iš kantrybės.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios J. D. ir liudytojų L. O., V. V. ir M. Š. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 17-18, 39-40, 45-46, 48-49), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 3-7), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-14), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 28), tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto asmens(b.l. 54), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 55), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 30-31) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis R. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios J. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su savo sugyventiniu R. M. jau beveik keturiolika metų gyvena kartu. 2018m. kovo 30d. namuose ji nenakvojo, nes sugyventinis R. buvo gavęs pinigus ir eilinį kartą pradėjo girtauti, todėl ji, siekdama išvengti konfliktų, išėjo iš namų. 2018m. kovo 31d., apie 10⁰⁰ val., ji ėjo iš parduotuvės, esančios šalia jų namų, ir sutiko į tą parduotuvę einantį savo sugyventinį. Paklausė, ar gali įeiti į namus, į ką sugyventinis R. pasakęs, kad durys neužrakintos. Jai nuėjus į namus, sugyventinis R. grįžo su draugu, kurio anketinių duomenų nežino, kurie iš parduotuvės atsinešė alaus. Po kurio laiko sugyventinis su kažkuo susiskambino ir į butą atėjo dar du draugai, kurių ji taip pat nepažįsta. Visa kompanija gėrė degtinę. Ji pati irgi išgėrė gal du stikliukus degtinės. Po to buvo nuėjusi pas kaimynę pasiimti mėsos, kadangi jos šaldytuvas sugedęs, kur išgėrė šiek tiek alaus. Kadangi grįžus į namus, R. su savo draugais dar išgėrinėjo, ji paprašė sugyventinio draugų išeiti, nes norėjo ramybės. Kompanija išsiskirstė. Tada jos sugyventinis R., būdamas labai supykęs, kad ji iš buto išvarė jo draugus, būnant kambaryje, ją užsipuolė ir su kumščiu sudavė du smūgius į smilkinį. Jai skaudėjo. Suduodant smūgius, sugyventinis jai nieko nesakė, o ji po sumušimo nedelsiant nubėgo pas kaimynę L., gyvenančią pirmame aukšte, kur išsikvietė policiją. Tuo tarpu sugyventinis R. arba užsirakino bute, į namus neįsileisdamas policijos pareigūnų, arba iki atvykstant policijai iš buto buvo pabėgęs, tačiau to tiksliai nežino. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, kuriam šiais metais buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurtavimo jos atžvilgiu. Ji nori, kad sugyventinis prie jos daugiau nesiartintų, nes ji daugiau nebegali pakęsti prieš ją naudojamo fizinio smurto(b.l. 17-18). Šias aplinkybes nukentėjusioji J. D. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju R. M. metu(b.l. 51-52).
Iš teisme paskelbto liudytojos L. O. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji gyvena tame pačiame name, kaip ir J. D. ir R. M., t.y. ji gyvena pirmame aukšte, o kaimynai-ketvirtame aukšte. J. D. jau daug metų su R. gyvena kartu kaip sugyventiniai, kurie nėra susituokę, bendrų vaikų neturi. Ji nežino, kas dedasi kaimynų namuose, negali pasakyti, ar ten girtaujama, konfliktuojama, kadangi pati pas juos nesilanko, o girdėti, kas dedasi ketvirtame aukšte, ji negirdi. Ji pažįsta J. D., kadangi ši yra jos buvusi bendradarbė, kuri kartais ateina pas ją pasisvečiuoti. Kaimynė J. jai dažnai sakydavusi, kad šios sugyventinis R. vėl geria, prieš ją(kaimynę J. D.) smurtauja, todėl jai nėra ramybės. Ji nežino, ar kaimynė kreipdavosi į policiją, bet J. kažkada jai buvo minėjusi, kad sugyventiniui dėl smurtavimo prieš jos asmenį yra iškelta baudžiamoji byla. Abu kaimynai yra išgeriantys asmenys, tačiau ji neseka, kuo jie užsiima. Atsimena, kad 2018m. kovo 31d., apie pietus, pas ją basa atbėgo kaimynė J., kuri prašė iškviesti policiją, sakydama, kad negali surinkti telefono numerio, nes jai labai skauda galvą. Kaimynė buvo neblaivi, kuri dar pasakė, kad jos sugyventinis R. ją sumušė, tačiau suduotų smūgių skaičiaus nenurodė. Ji dabar tiksliai negali pasakyti, kurias sumuštas vietas minėjo kaimynė, tačiau atsimena, kad Janė minėjo smilkinį. Kadangi ji pati be akinių gerai nemato, tai tik ties kaimynės kairia akimi matė kažkokius patamsėjimus. Atsimena, kad jai surinkus policijos numerį, kaimynė J. pati policijos pareigūnams paaiškino, kad buvo sumušta. Kaimynei pas ją būnant namuose, atvažiavo policija, po ko J. grįžo į savo butą. Kas tą dieną toliau vyko, ji nežino. Ji pati tarp kaimynų įvykusio konflikto nematė, bet jeigu kaimynė iš buto pabėgo, mano, kad prieš kaimynę galėjo būti panaudotas fizinis smurtas(b.l. 39-40).
Iš teisme paskelbto liudytojo V. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra R. M. ir jo sugyventinės J. pažįstamas. Jis keletą kartų su jais girtavo, žino, kad pastarieji niekam neturi pinigų, įskaitant ir alkoholį. Jis tikslios datos neatsimena, bet pamena, kad buvo savaitgalis, gal ryte, o gal ir apie pietus jam paskambino R., kuris paprašė nupirkti alaus, nes jam bloga. Jis žino, kad R. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau buto neatsimena. Atvažiuodamas pas R. M. į namus, jam su sugyventine J. nupirko alaus, o sau degtinės. Atsimena, kad sugyventinius namuose jau rado girtus. R. M. namuose toliau vyko išgertuvės, t.y. jis gėrė tik degtinę, o J. su R. gėrė ir degtinę, ir alų. Išgertuvių metu J. su R. pradėjo dėl kažko ginčytis. Po to jam paskambino buvęs bendradarbis M., kurio pavardės nežino, kuris jam pasiūlė išgerti, tačiau jis atsakęs, kad yra svečiuose. Dar atsimena, kad jis R. M. paklausė, ar šis nori alaus, nes yra vienas žmogus, kuris nori išgerti. R. M. to M. nepažinojo, tačiau sutiko, kad šis ateitų į jo namus. Atsimena, kad R. M. dar buvo išlindęs pro langą ir parodė tam M., kur eiti iki jo(R. M.) buto. M. tiesiogine to žodžio prasme buvo ,, kominis “, kuris nesuprato, kas darosi. M. atėjus, išgertuvės vyko toliau. Atsimena, kad išgertuvių metu tas M. labai pradėjo girti Janę, sakydamas, kad ji yra labai graži, kad jauna. J. matomai viskas nusibodo ir, M. pabuvus tik kokį pusvalandį, pastarąjį išvijo iš buto. Išgertuvėms tęsiantis, J. su R. vėl pradėjo rietis, ginčytis, R. savo sugyventinę pradėjo varyti iš buto, o ši irgi buvo nepėsčia, tačiau ką ji sakė R., neatsimena. Jis suprato, kad jam reikia irgi išeiti. Dar atsimena, kad, išeidamas iš buto, jis J. ir R. paklausė, ar jie nesusimuš, jeigu išeis, į ką jam buvo atsakyta, kad nesimuš. Jis atsimena, kad, jam išeinant iš pažįstamų namų, J. sumušta nebuvo, jis jokių sužalojimų nei ant jos veido, nei ant kitų matomų kūno vietų tikrai nematė. Kas įvyko namuose tarp J. ir R., kai jis išėjo iš buto, jis nežino. Atsimena tik tai, kad kitą dieną jam paskambino J. ir paprašė parvežti į namus, sakydama, kad buvo ligoninėje, nes jos sugyventinis R. ją sumušė. Tai buvo paskutinis kartas, kai tą dieną jis su J. ir R. gėrė.(b.l. 45-46).
Iš teisme paskelbto liudytojo M. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, gal prieš kokį mėnesį, buvo savaitgalis, kada jis girtavo pas savo tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Būdamas pas tėvą namuose, sugalvojo paskambinti buvusiam bendradarbiui V. ir jam pasiūlyti išgerti. Kiek jis atsimena, V. jam pasakė adresą, kur jis randasi. Kaip jis atsirado pas buvusio bendradarbio V. draugus, jis dėl buvusio girtumo neatsimena. Atsimena tik tai, kad ėjo pas kažkokį R. į svečius, kurio jis pats nepažįsta. Atsimena, kad tuose namuose lygtai dar buvo moteris, kurios vardo neatsimena, dar buvo V., o ar bute matė R., neatsimena. Atsimena, kad svečiuose jis išgėrė porą stiklinių alaus ir, išsikvietęs taksi, greitai išvažiavo į namus. Kiek atsimena, jam būnant tuose namuose, niekas nekonfliktavo. Kiek atsimena, išeidamas iš tų namų, jokių sumušimų ant bute buvusios moters veido nematė. Kas tuose namuose įvyko jam išėjus, jis nežino. Po kelių dienų pas jį į svečius atvažiavęs buvęs bendradarbis V. jam pasakė, kad tą dieną moteris, vardu J. lygtai buvo sumušta, todėl jiems reikės liudyti(b.l. 48-79).
Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2018m. kovo 31d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios J. D., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 6-7).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą, konstatuota, kad visumoje butas yra netvarkingas, daiktai išmėtyti, tačiau aplinkybių, turinčių reikšmės bylai tirti, užfiksuota nebuvo(b.l. 10-14).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2018m. kovo 31d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos buvo gautas pranešimas nuvykti adresu; (duomenys neskelbtini), ir sulaikyti ten esantį asmenį-pil. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, galimai smurtavusį prieš savo sugyventinę-pil. J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiosios, neblaivus sugyventinis jai su kumščiu du kartus sudavė į smilkinį, po ko ji nubėgo pas kaimynę, o sugyventinis pasišalino arba neatidaro buto durų, todėl nebuvo iš karo sulaikytas. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė moteris-pil. J. D., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavęs sugyventinis šiuo metu yra namuose, kuris guli lovoje. Apie 18²⁰ val. pil. R. M., kaip galimai smurtavęs asmuo, buvo sulaikytas ir tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK, kur jam buvo nustatytas neblaivumas(b.l. 54).
Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2018m. kovo 31d., 18²⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo R. M. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 3,29 promilės girtumas(b.l. 55, 63-64).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2018m. kovo 31d., 13⁰⁶ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad prieš valandą laiko namuose, ją sumušė sugyventinis, su kumščiu suduodamas du kartus į kairį smilkinį, vijosi koridoriumi, Be sąmonės nebuvo, jaučia, kad pučia veidą. Pacientės apžiūros metu jai buvo konstatuotas nedidelis patinimas ties kairiu skruostu ir akiduobės kraštu bei viršutiniame voke, kuris, palpuojant, yra skausmingas. Sumušimai 1-3 val. senumo. Po apžiūros pacientė buvo išleista į namus(b.l. 28, 32).
Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018m. balandžio 06d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. D. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. veido sumušimas, pasireiškęs kairiųjų skruosto, akiduobės krašto ir viršutinio voko patinimu(apžiūrėjusio gydytojo nuomone-1-3 val. senumo), buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusiajai J. D. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 29-31).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2018m. kovo 31d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. M., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją J. D., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Spręsdamas kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstame veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas už analogišką nusikaltimą, t.y. smurtavimą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją J. D., tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, naują nusikaltimą žmogaus sveikatai padarydamas tik 2018m. kovo 12d. jo atžvilgiu priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-662-517/2018m.(b.l. 87-93). Visa tai rodo kaltinamojo R. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. M., kaip recidyvistas, t.y. asmuo, turintis neišnykusį teistumą, jam inkriminuojamą veiką padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jo atsakomybę.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Nors kaltinamasis R. M. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių apie kaltinamojo R. M. asmenį visumą, padarytos veikos artimoje aplinkoje, kuri jokių pasekmių nesukėlė, nes baudžiamojoje byloje joks civilinis ieškinys nėra pareikštas, pobūdį, bet ir įvertindamas pačios teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo R. M. atžvilgiu taikymo, pasak kurios, ji kaltinamajam dovanoja ir už smurtavimą prieš jos asmenį atleidžia, jokių turtinių pretenzijų neturi, o taip pat ir tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis R. M. visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. M., kaip dirbančiam asmeniui, už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus bei kitas nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėti paskirtos bausmės dalį pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2018m. kovo 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą(LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Kadangi kaltinamasis R. M. jau yra pradėjęs vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose pagal ankstesnįjį 2018m. kovo 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. naujai padarytos veikos pobūdį, kaltinamasis, kaip smurtavęs asmuo, yra įpareigotinas toliau tęsti pagal 2018m. kovo 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą jam jau buvusios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose užsiėmimų kursą(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; e) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir f) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu vieneriems metams.
LR BK 64 str. 1 ir 3d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo rūmų nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018m. kovo 12d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį-penkis mėnesius laisvės apribojimo ir gautinę bausmę paskirti vienerius metus ir penkis mėnesius laisvės apribojimo, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; e) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir f) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2018m. kovo 31d., 18²⁰ val., iki 2018m. balandžio 02d., 11³⁰² val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis R. M. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamąjį R. M. įpareigoti tęsti pagal 2018m. kovo 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą jam jau buvusios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose užsiėmimų kursą.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.