Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Byla Nr. ATP-222-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-12-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
ATP-222-533/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00471-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Pažeidėjas
E. N.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-222-533/2012
Teisminio proceso Nr. 4-04-3-00471-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.5.5; 45.5.7
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-07 nutarimo, kuriuo E. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., nubaustas 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-07-17, apie 13.45 val., Vilniuje, Pergalės gatvėje, vairuodamas automobilį Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, privertė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tęsė judėjimą, lenkdamas automobilį išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl ko priešpriešais važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-07 nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias konkrečią veiką, bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant teismo posėdyje, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Nurodo, kad įvykio metu ir vietoje transporto priemonės nevairavo, o ją vairavo D. K.. Apylinkės teismas tokiais tiek apelianto, tiek D. K. parodymais nesirėmė ir juos atmetė, remdamasis policijos pareigūno S. S. parodymais. Pastarasis nepagrįstai nurodė, kad atpažino apeliantą kaip automobilį vairuojantį asmenį, kadangi tiek jis, tiek D. K. yra panašūs. Kaip nurodo, policijos pareigūnas, automobilis važiavo labai greitai, todėl įsidėmėti vairuotojo kūno sudėjimo ir/ar veido bruožų buvo neįmanoma. Be to, kaip matyti iš S. S. tarnybinio pranešimo, ne jis, o kitas ekipažo narys patrulis R. K. stabdė automobilį, todėl jis ir turėjo matyti, kas vairavo transporto priemonę, tačiau byloje nėra R. K. tarnybinio pranešimo, jis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Liudytojas D. K. nurodė, kad tuo metu, kai jis matė stovinį policijos ekipažą, S. S. buvo sustabdęs kitą transporto dalyvį ir su juo bendravo, todėl niekaip negalėjo matyti, koks asmuo vairavo E. N. automobilį.

Dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo: administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. N. važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, privertė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tęsė judėjimą, lenkdamas automobilį išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl ko priešpriešais važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti. Anot apelianto, tokie protokole nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, nėra apklausti ne tik šias transporto priemones vairavę asmenys, bet nėra identifikuotos transporto priemonės, kurios, tariamai, buvo priverstos staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Inkriminuojant atitinkamą straipsnį, būtina detaliai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurių dėl šio teisės pažeidimo apskritai nėra nurodytų. Dėl šios priežasties ATPK 124² str. 1 d. apelianto atžvilgiu apskritai negali būti taikoma.

Apeliantas pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo be paties atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo posėdyje. Tokios formos įteikimo, kaip paskambinimas atsakomybėn traukiamo pilnamečio asmens motinai nei ATPK, nei kituose aktuose nėra nurodyta, todėl tai nelaikoma tinkamu įteikimu. Juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog E. N. būtų vengęs dalyvauti teismo posėdžiuose, priešingai, pirmajame teismo posėdyje, apie kurį asmeniui buvo tinkamai pranešta, jis dalyvavo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. E. N. pažeidimus įforminęs policijos pareigūnas S. S. bylos nagrinėjimo metu, duodamas parodymus, susipažinęs su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą, nedviprasmiškai nurodė, kad Audi A8 vairavo E. N.. Be to, liudytojas patvirtino, jog automobilį stabdė ir jis, todėl turėjo galimybę pamatyti vairuotojo išvaizdą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą, nes E. N., prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam paduoti apeliacinį skundą laiku.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Pažeidėjas į teismo posėdį, vykusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme 2011-11-28, 10 val., neatvyko, šaukimas jam grįžo neįteiktas su užrašu „nepavyko rasti, į paliktus pranešimus neatsakė“. Susisiekus su E. N. motina per informacijos telefoną 118, ji buvo informuota apie 2011-11-28, 10.00 val. įvyksiantį teismo posėdį Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme, įsipareigojo apie posėdžio vietą ir laiką informuoti savo sūnų bei paraginti jį atvykti į bylos nagrinėjimą (b. l. 22). Pažeidėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad E. N. vengė atvykti į teismo posėdį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nuostatų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. N. 2011-07-17, apie 13.45 val., Vilniuje, Pergalės gatvėje, vairuodamas automobilį Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, privertė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, tęsė judėjimą, lenkdamas automobilį išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl ko priešpriešais važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 17, 141.3, 158 punktų reikalavimus ir padarydamas ATPK 124² str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija. Policijos pareigūnas S. S. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5-6) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 28-29) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2011-07-17 apie 13.45 val. kartu su porininku R. K. jie patruliavo Džiaugsmo gatvėje ir pastebėjo nuo Grigaičių kaimo pusės dideliu greičiu važiuojantį automobilį Audi A8. Patrulis R. K. bandė jį stabdyti, po to ir jis bandė stabdyti automobilį, tačiau automobilio vairuotojas tik padidino greitį Džiaugsmo-Pergalės gatvių sankryžoje ir pavojingai manevruodamas nuvažiavo Naujosios Vilnios link. A. A. vairuotojas turėjo sulėtinti greitį, praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, tačiau to nepadarė, todėl važiuojantiems automobiliams teko stabdyti, trauktis į šoną, keisti važiavimo kryptį. Policijos pareigūnams automobilio toje sankryžoje nebuvo įmanoma sustabdyti, todėl jie pradėjo jį persekioti tarnybiniu automobiliu. Besivejant Audi A8 pasuko į kairę, link Žaliakalnio gatvės, ir pareigūnai pametė jį iš akiračio, tačiau žmonės pasakė, kur jis nuvažiavo. Privažiavę jie rado numestą automobilį Audi A8, vairuotojo nebuvo. Buvo iškviestas vežimėlis ir automobilis transportuotas. Kitą dieną E. N. atėjo į Kelių policiją atsiimti savo automobilio ir liudytojas jį atpažino kaip asmenį, vairavusį automobilį, nes gerai įsidėmėjo jo veidą. E. N. sakė, kad jis nevairavo, automobilį vairavo jo draugas, tačiau E. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas pažymėjo, jog Audi A8 vairuotojas aiškiai matė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, nes buvo šviesus paros metas, švietė saulė, jie buvo apsivilkę šviečiančias liemenes, o pareigūnas R. K. buvo beveik vidury kelio, kai stabdė automobilį. 2011-07-18 E. N. atėjus į policiją atsiimti savo automobilio, liudytojui teko su juo bendrauti ir jis iš karto atpažino jį kaip asmenį, 2011-07-17 vairavusį automobilį, apie ką jam ir pasakė. E. N. šiek tiek pasimetė ir pasakė, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūno dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas policijos pareigūnas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliantas nurodo, kad S. S. negalėjo įsidėmėti vairuotojo, nes automobilis važiavo labai greitai, automobilį stabdė kitas policijos pareigūnas ir kt. Kaip minėta anksčiau, policijos pareigūnas S. S. teisės pažeidimą matė iš arti, automobilį stabdė ir jis, todėl turėjo galimybę pamatyti vairuotojo išvaizdą, ją įsidėmėti ir po tam tikro laiko atpažinti, nes buvo šviesus paros metas, švietė saulė.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 15-16) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad įvykio dieną automobilį vairavo jo draugas D. K.. Pastarasis liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011-07-17 jis buvo už automobilio Audi A8 vairo, priklausančio E. N.. Bevažiuojant netoli Naujosios Vilnios bažnyčios pamatė policiją, kuri buvo susistabdžiusi patikrinimui kažkokį automobilį. D. K. nusprendė palikti automobilį prie Naujosios Vilnios poliklinikos, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Liudytojas pažymėjo, kad jam važiuojant automobiliu, niekas jo nesivijo ir nestabdė (b. l. 16). Tokia E. N. ir D. K. pozicija, vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, D. K. parodymai laikytini nepatikimais, nes jie yra pažeidėjo pažįstamas, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad E. N. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-07 nutarimą palikti nepakeistą ir E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Dovidaitis