Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. , būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 7 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, nors Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais. Šios įmonės vadovas jis yra nuo 2015 m. Pareiškime nurodytu laikotarpiu - nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 7 d. - jis buvo ir dabar yra įmonės vadovas, tik 7 mėnesius, nuo 2025 m. kovo iki spalio mėn., jis buvo nedarbingas. Tuo laikotarpiu buvo paskirtas laikinai einantis pareigas vadovas, bet šis buvo paskirtas formaliai, tik tiek, kad reikėjo paskirti, bet šiaip jie vis tiek telefonu bendravo ir kažkokių sprendimų šis nepriėminėjo. Tuo laikotarpiu įmonės veiklai faktiškai vadovavo jis, į kontorą neateidavo, bet duodamas telefonu nurodymus, vadovavo įmonėje. Šiuo metu įmonei yra iškelta bankroto byla. Nurodytas pareiškime aplinkybes pripažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedama už kurą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - kelių mokesčius visoje Europoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įmoka už automobilio lizingą. Jis žinojo, kad Bendrovėje yra įsiskolinimas VMI. Žinojo, už ką įsiskolinimas ir kokio dydžio. Galvoja, jog kaip įmonės vadovas, tuo metu jis pasielgė teisingai, siekdamas išlaikyti įmonę, darbuotojus ir stengdamasis uždirbti pinigų, kad atsiskaityti ir su VMI, ir su visais kitais, nes jei būtų darę pavedimą ne už kurą, o VMI, tai būtų įmonės veikla sustojus, automobiliai nevažiuoja be kuro ir kelių mokesčio. Tada atrodė, kad bus gerai, kad pasivys, sumokės. Jis nežinojo, kad daro administracinį nusižengimą. Jam nebuvo žinoma apie teisės aktų reikalavimus dengti įsiskolinimus tam tikra numatyta tvarka. Jis 30 metų dirba tą darbą, iš tikrųjų pirmą kartą sužinojo, kad yra tas eiliškumas, nes visą laiką stengėsi ir šitą, ir šitą padaryti, ir į tuos eiliškumus niekada nežiūrėdavo. 2023 m. ir 2024 m. VMI buvo mokama įsiskolinimo dalis, neprisimena tiksliai, gal 2025 m. užstrigo, didelių mokėjimų nebuvo. Dabar atgal žiūrint vertina taip, kad gal iš tikrųjų reikėjo stabdyti tą darbą, galvojo kaip padaryti viską, tas viskas nesigavo, bėda vijo bėdą, sudegė dvi mašinos, užkirto varikliai vienai mašinai, jį paguldė į ligoninę, išoperavo, 7 mėnesius turėjo nedarbingumą ir nei normalaus darbo nebesigavo, nieko, ir tas planas visas, kur galvojo, kad dar padidins parką, nusipirks mašiną ir VMI sumokės, pasivys, nesigavo, šiandien žiūrint atgal gal reikėjo priimti tą sprendimą, kad nebevažiuoti, bet jis jo nepriėmė. Šiandien gailisi dėl savo veiksmų, kadangi yra iškeltas bankrotas, galvoja, kad tą reikėjo gal prieš metus padaryti. Mano, kad prašoma skirti bauda yra neadekvačiai didelė. Jis gauna 290 eurų į mėnesį, kitų pajamų negauna, žmona pensiją gauna, ir dar jie gyvena iš sutaupytų pinigų, tėvukai mirę, tėvukų butą pardavė, tai dar iš tėvukų buto pinigų gyvena ir dar tų pinigų jis į įmonę prinešė. Nežino, koks žmonos pensijos dydis, gal 450 eurų. Jis darė viską, iš namų nešė, kad tik išlaikyti tą įmonę, kad ją pakelti. Dabar, kai bankrotas, jis laukia atleidimo, bankroto administratorius sakė, kad dvi savaitės ir atleis, liko kelios dienos, tai jis išvis bus atleistas. VMI irgi nesiėmė jokių veiksmų 2023-2025 m., jei jie matė, kad įmonei yra blogai, VMI turi visokiausių būdų, kad kažką padaryti. VMI priiminėjo deklaracijas ir jie tada matė, kas yra, jie dabar traukia į bylą viską, bet jie tada galėjo pasižiūrėti, kad nebegerai, kad M., taip nebedirbam, stabdom, bet jie nesiėmė jokių veiksmų. Deklaracijos buvo priduotos laiku, buhalterė viską pridavė, jie viską matė, kodėl reikėjo tada tiek laiko laukti. Jis pripažįsta, kad jo sprendimas buvo neteisingas, kaip mato dabar.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

5. ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

6. Iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad Bendrovės vadovas nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. yra A. M. (b. l. 134–137).

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

8. Iš bylos duomenų matyti, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. 2025 m. spalio 13 d. VMI duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 90076,18 Eur, kas sudaro: mokestis už aplinkos teršimą – 653,00 Eur ir delspinigiai 34,04 Eur; gyventojų pajamų mokestis – 12716,45 Eur ir delspinigiai 569,17 Eur; nekilnojamo turto mokestis – 236,00 Eur ir delspinigiai 10,80 Eur; pelno mokestis – mokesčio avansas – 454,00 Eur ir delspinigiai 37,93 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 71769,08 Eur ir delspinigiai 3324,07 Eur; vykdomieji dokumentai – 271,64 Eur. Įvertinus VMI gautą informaciją iš Revolut Payments UAB turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso Bendrovei, už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 7 d., nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė atsiskaityti kitiems kreditoriams, o ne VMI, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 8 d. iki 2025 m. balandžio 20 d. pervedė: UAB „(duomenys neskelbtini)” 9 pavedimais iš viso 14 222,60 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 pavedimais iš viso 8 713,03 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 pavedimais iš viso 5 058,67 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)” 441,20 Eur, kai Bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. gruodžio 8 d. sudarė 53 126,63 Eur, o 2025 m. balandžio 20 d. siekė 70 988,81 Eur (b. l. 6–124). Aptartų duomenų pagrindu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. liepos 7 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises, todėl šie tyčiniai A. M. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

9. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

11. Padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Skirdamas administracinę nuobaudą A. M., teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. spalio 20 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, jog anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų A. M. nėra padaręs, nėra duomenų, kad jis būtų elgęsis nesąžiningai ir piktybiškai ar būtų siekęs išvengti mokesčių valstybei, nustatyta, kad nusižengimą padarė siekdama nesustabdyti Bendrovės veiklos, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gauna nedideles pajamas, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijaus, daro išvadą, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos teisingumo ir proporcingumo principų, ir pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, A. M. paskyrus mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-191-1113/2025.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.