Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymą. – laisvės atėmimo bausme septyneriems metams;

- už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 60 parų arešto bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu. ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir B. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš B. G. nukentėjusiajai D. R. priteista 39 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai 7 170,44 Lt D. R. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą bejėgiškos būklės žmogui.

Kaltinamasis B. G. 2008 m. balandžio 26 d. 15 val. 4 min. kelyje Klaipėda–Liepoja 7 km 600 m, Aukštakiemio kaimo teritorijoje, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą T. Š. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 64, 171, 173 punktų reikalavimus, galiojusius iki 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas pagrindiniu keliu susidūrė su priekyje važiavusiu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. C.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Golf'“ keleivės P. M. sveikata.

Be to, B. G. 2008 m. spalio 6 d., apie 23 val., prie kelio ženklo „Baubliai“, Baublių kaime, Kretingos rajone, dėl asmeninių paskatų, reikšdamas sugyventinei D. R. priekaištus dėl jos elgesio, išlipo iš taksi automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priėjo prie minėtame automobilyje priekinėje vairuotojo pusėje sėdinčios neįgaliosios D. R. ir smogė jai dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, iš kurių vieną smūgį į nosį, vieną smūgį į apatinę lūpą, ir ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, padarydamas D. R. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį, apatinės lūpos vidinio paviršiaus muštinę žaizdą, abipusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sukrėtimą – sumušimą, tai yra padarė nukentėjusiajai D. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nuosprendyje neteisingai nurodo: "kaltinamasis B. G. 2008-10-06, apie 23 val. prie kelio ženklo "Baubliai", Baublių k., Kretingos r. dėl asmeninių paskatų, reikšdamas sugyventinei D. R. priekaištus dėl jos elgesio ir t. t". D. R. nėra apelianto sugyventinė, nes jie senai negyvena kartu ir yra išsiskyrę, nuteistasis teigia gyvenantis su kita moterimi, todėl teismas neteisingai įvardija nukentėjusiąją nuteistojo sugyventine. Apeliantas tvirtina, kad D. R. jokių priekaištų nereiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. 2008 m. spalio 6 d. buvo visiškai girta. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja N. Z., Ž. B., tą pripažino ir pati D. R., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo pirmo laipsnio girtumo. Minėtą dieną vėlai vakare B. G. paskambino buvusi sugyventinė D. R., prašydama atvažiuoti į Jokūbavo k., Kretingos r. kur ji šventė draugės gimimo dieną ir parvežti ją į namus. Apeliantas tą dieną dirbo taksi vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ ir pagal iškvietimą privalėjo važiuoti. Jam atvykus į vietą, jis rado girtą D. R. ir kitus ten esančius žmones. Atvykęs į Jokūbavo k. jokio triukšmo jis nekėlė, o tik papriekaištavo D. R., jog ji tiek prisigėrė, kad negali sugrįžti į namus. D. R. supyko, B. G. išvadino nešvankiais žodžiais. Apeliantas išėjo į kiemą ir netrukus jam iš paskos išėjo nukentėjusioji. Bevažiuojant į namus D. R. paprašė sustoti. Automobiliui sustojus D. R. negalėjo išlipti iš automobilio ir belipdama pargriuvo ant žemės. Norėdama atsistoti užsikabino rankomis už automobilio durelių, tačiau neišsilaikiusi krito. Į automobilio dureles susižalojo veidą, prakirto lūpą ir pradėjo bėgti kraujas. Po to, virto į griovį. Besivoliodama apsidraskė veidą į įvairius žolių stabarus. Tuo momentu B. G. teigia sėdėjęs automobilyje ir net iš jo nebuvo išlipęs. Palaukęs kelias minutes ir nesulaukęs jos ateinant, apeliantas teigia išlipęs iš automobilio ir pamatęs ją parkritusią, beveik miegančią. Jis liepė jai keltis, bet ji atsakė „leisk pamiegoti“. Nuteistasis teigia, kad suėmė ją už pažastų, atitempė prie automobilio ir įtraukė ją ant galinės sėdynės. Apeliantas mano, kad kai jis tempė D. R. į automobilį, ji galėjo pati galvą susižeisti. Tačiau jis jos nemušė. Nuosprendyje nurodoma, kad apelianto rankos buvo kruvinos. Šios aplinkybės nuteistasis teigia neneigęs, nes ji buvo persiskėlusi lūpą į automobilio dureles ir bėgo kraujas, todėl jis, tempdamas ją į automobilį, galėjo išsitepti krauju.

Nukentėjusios D. R. duoti parodymai parengtinio tyrimo metu ir teisme yra dviprasmiški, nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji buvo girta ir nieko nebeprisimena.

Teismo medicinos ekspertas papildomoje išvadoje konstatuoja, kad padaryti nukentėjusiai sužalojimai nebūdingi griuvimui, todėl, kad nebuvo sužalojimų galūnėse (kelių, alkūnių, plaštakų srityje, kurie yra būdingi griuvimui). Su šia eksperto išvada, apelianto manymu, sutikti negalima. Reikalinga atsižvelgti į tai, kad įvykis vyko spalio mėnesį, jau buvo šaltas oras, D. R. buvo apsirengusi šiltesniais drabužiais - striuke, su kojinėmis, ilgomis kelnėmis ir krisdama negalėjo susižaloti kelių, alkūnių, o krisdama susižalojo tas vietas, kurios nebuvo uždengtos drabužiais.

Iš eksperto išvados neaišku, kokiu būdu ir kas padarė nukentėjusiai D. R. nubrozdinimus veide. Nuteistasis mano, kad daugybiniai nubrozdinimai nukentėjusios veide buvo padaryti jai griūvant ant griovio krašto, į augančius įvairių sausų žolių stabarus. Šių klausimų išsiaiškinti nebuvo galimybės, nes teismo posėdyje nedalyvavo teismo medicinos ekspertas. Be to, teismo med. eksperto išvadoje visiškai nepagrįstai nurodyta, kad D. R. kraujyje alkoholio nerasta. Neabejotinais įrodymais ir pačios nukentėjusios parodymais įrodyta, kad ji vartojo degtinę, buvo girta.

Nukentėjusios aiškinimas, kad apeliantui atvykus į gimtadienį, kitų žmonių akivaizdoje jis smurtavo, vadino nešvankiais žodžiais yra paneigtas. Nuteistasis teigia, kad jei jis būtų naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, ji galimai būtų su juo nevažiavusi, bijojusi jo. Nieks nevertė jos sėsti į automobilį. Kad B. G. nesmurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtino liudytojas Ž. B.. Nuosprendyje neteisingai nurodyti liudytojos N. Z. parodymai, kur teigiama: „N. Z. patvirtino nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie barėsi“. Tokių parodymų liudytoja Z. nei parengtinio tyrimo metu, nei teisminio posėdžio metu nedavė. Ji nurodė, kad: „atvykus G., jis su R. susiginčijo, dėl ko susipyko nežinau ir ji jiems pasakiusi: išsiaiškinsit namuose“. Todėl nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad „kaltinamasis atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R.“ neatitinka tikrovės.

Teismo nuosprendyje teigiama: „parodymų patikrinimu vietoje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis parodė skirtingas vietas, kur buvo sustojęs automobilis“. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusios parodymais tikėti negalima, nes buvo tamsus paros metas, nukentėjusioji buvo girta ir snaudė važiuodama automobilyje, savaime suprantama, kad ji negalėjo suvokti kokioje vietovėje sustojo automobilis. B. G. buvo blaivus, todėl parodymų patikrinimo vietoje nurodė tikrąsias bylos aplinkybes. Iš byloje esančios fotolentelės Nr. 3 matyti, kad toje vietoje, kur buvo nukritusi D. R., yra nuokalnė ir toliau dirvoje įvairi sustabarėjusi aukšta žolė, žemės grumstai į kuriuos galėjo nukentėjusioji susižaloti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išsamiai juos išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės sunkiai sutrikdžius sveikatą nukentėjusiajai D. R., padarytos įvertinus ištirtus įrodymus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, tuo pačiu savo gynybinę versiją pagrįsdamas tik subjektyviu tų pačių įrodymų vertinimu, prieštaraujančiu objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindas teigti, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos padarymo. Kolegijos nuomone, B. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, patvirtinta byloje ištirtais, išanalizuotais bei įvertintais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip tai deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde.

Nesutikdamas su teismo nuosprendžio išvadomis dėl jo kaltės apeliantas savo skunde išdėstė tą pačią įvykio aplinkybių versiją, kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. kad nukentėjusioji D. R. būk tai susižalojo griuvinėdama dėl girtumo. Šie nuteistojo teiginiai pirmosios instancijos teisme išsamiai išanalizuoti, įvertinti ir atmesti, nes jie akivaizdžiai prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

Nukentėjusioji D. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad įvykio vakarą ją sumušė, suduodamas smūgius, kumščiais į veidą, būtent nuteistasis B. G., veždamas ją į namus iš bendradarbės N. Z. namų, kuriuose buvo švenčiamas pastarosios gimtadienis. Savo parodymus D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su B. G., o taip pat ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojais apklaustos jos dukros A. R., J. V. bei motina R. G., kurios matė į namus atvežtą sumuštą nukentėjusiąją D. R.. Minėtos liudytojos patvirtino, kad pati nukentėjusioji joms patvirtino, kad ją sumušė būtent B. G., veždamas taksi automobiliu į namus, sustojęs prie kelio ženklo ,,Baubliai“. Liudytoja A. R. nurodė dar konkretesnes motinos sužalojimo aplinkybes, nes būtent ji įvykio vakarą telefonu kalbėjosi su pačiu B. G..

Nors nuteistasis B. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji ir minėtos liudytojos, t. y. D. R. dukros bei jos motina, duodamos kaltinančius parodymus jį apkalbėjo iš keršto, nes jis išsiskyrė su buvusia sugyventine D. R., tačiau netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jie patvirtinami ir kitais objektyviais įrodymais.

Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosrūvos, nosies kaulų lūžis, apatinės lūpos vidinio paviršiaus muštinė žaizda, abipusis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimas-sumušimas gavosi sumušus nukentėjusiosios D. R. galvą-veidą bukais daiktais ir, kad minėti patirti galvos sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto pagrindo, todėl, kad galvos-veido sužalojimai daugybiniai ir įvairios lokalizacijos, išsidėstę skirtingose vietose bei plokštumose ir t. t.

Akivaizdu, kad specialisto išvada iš esmės sutampa su nukentėjusiosios D. R. nurodytomis jos sužalojimo aplinkybėmis, tuo pačiu ir aukščiau minėtų liudytojų parodymais bei pilnai paneigia nuteistojo versiją, kad D. R. minėtus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, lipdama iš automobilio ir pargriuvusi ant užpakalio bei nusiridenusi į griovį. Nors apeliantas abejoja ir minėtomis teismo medicinos specialisto išvadomis, tačiau jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima suabejoti minėtomis išvadomis, apeliantas nepateikia, tokių duomenų nėra ir byloje. Tikint nuteistojo versija, kad D. R. daugybinius galvos-veido sužalojimus pasidarė pati griuvinėdama, tai akivaizdu, kad tokiu atveju daugelyje jos kūno vietų turėjo užsifiksuoti ir kitokie kūno sužalojimai, t. y. sumušimai, nubrozdinimai, kraujosruvos ir pan., tačiau objektyviai kūno sužalojimai padaryti tik veido-galvos srityje, kas, kolegijos nuomone, būdinga būtent smūgių sudavimui kumščiais, t. y. atitinka toms sužalojimo aplinkybėms, kurias ir nurodė pati nukentėjusioji.

Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad nukentėjusiosios D. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra dviprasmiški, nenuoseklūs bei prieštaringi, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes faktiškai nukentėjusioji iš pat pradžių vienodai ir nuosekliai parodė, kad įvykio vakarą ją sumušė kumščiais būtent B. G.. Kitokių nukentėjusiosios parodymų, kurie esminiai skirtųsi nuo šių jos nurodytų sužalojimo aplinkybių, byloje nėra. Tas pats pasakytina ir apie apelianto teiginį, jog nukentėjusioji įvykio vakarą buvo girta ir nieko neprisimena. Kaip seka iš nukentėjusiosios parodymų, ji neneigia įvykio vakarą bendradarbės gimtadienyje vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau saikingai dėl sveikatos problemų. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji įvykio vakarą būtų buvusi stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, byloje nėra. To nepatvirtino ir gimtadienio vakarėlyje dalyvavę liudytojai N. Z. bei Ž. B.. Kolegijos nuomone, apelianto teiginį apie tai, kad nukentėjusioji susižalojo griuvinėdama, būdama stipriai girta, paneigia ir ta aplinkybė, kad praėjus po įvykio apie 15-16 valandų, pristačius D. R. į ligoninę, jos kraujyje alkoholio nerasta. Akivaizdu, jeigu nukentėjusioji sužalojimo metu būtų buvusi stipriai girta, kaip tai teigia apeliantas, tai praėjus nurodytam laiko tarpui po sužalojimų, pristačius ją į ligoninę alkoholio koncentracija kraujuje dar būtų išlikusi.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti liudytojos N. Z. parodymai apie tai, kad būk tai apeliantas įvykio vakarą į jos namus, kuriuose buvo švenčiamas gimtadienis, atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie tarpusavyje barėsi ir pan. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būk tai tokių parodymų liudytoja teisme nedavė. Kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojos N. Z. parodymų, ji parodė, kad į vidų užėjęs B. G. pradėjo šaukti ant D. R.. Liudytoja patvirtino liepusi apeliantui nesibarti, nekelti triukšmo, B. G. ir D. R. nesimušė, vakarėlyje buvę vyrai juos skyrė tam, kad B. G. nepultų ant D. R..

Kolegijos nuomone, netikėti šiais liudytojos parodymais teismui nebuvo pagrindo. Liudytojos parodymų užrašymo teisingumas protokole taip pat nekelia abejonių, įstatymo nustatyta tvarka jokių pastabų dėl liudytojos duotų parodymų užrašymo teisingumo nebuvo pateikta, todėl teismo išvada, kad B. G. į vakarėlį atvažiavo agresyviai nusiteikęs, puolė D. R., jie barėsi, yra teisinga, nes ji patvirtinama minėtos liudytojos parodymais teisme. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji D. R. niekuomet ir neteigė, kad B. G. būtų smurtavęs prieš ją dar esant vakarėlyje pas liudytoją N. Z. namuose.

Ta aplinkybė, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nukentėjusioji D. R. įvardinta kaip nuteistojo B. G. sugyventinė, nors faktiškai įvykio dieną jie jau nebegyveno kartu, jokios esminės įtakos neturi sprendžiant apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, nuteistojo kaltei bei skirtai bausmei.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 2 p., nes šią veiką kvalifikuojantys požymiai objektyviai nustatyti ištirtomis bylos aplinkybėmis.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimą, nurodė išsamius motyvus, atitinkančius BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už tokią veiką kaltininkas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki dvylikos metų, todėl B. G. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta individualizuota bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. numatytoms bausmės paskirties nuostatoms.

Taikyti BK 38 str. nuostatas ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, nes B. G. nepraėjus vieneriems metams padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. G. apeliacinį skundą atmesti.