Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-290-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
1A-24-290-2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-02618-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-24-290/2012

Teisėjas Olegas Šibkovas Proceso Nr. 1-14-1-02618-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui R. Tamašauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas - 8 MGL (1040 Lt.) bauda, baudą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Dujinis pistoletas, šovinių dėtuvė, 6 šoviniai grąžinti R. K..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-11-17 apie 23.30 val. viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 22, Vilniuje, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prisistatęs nukentėjusiesiems R. G. ir M. L. policijos pareigūnu, su savimi turėtą dujinį pistoletą nukreipęs į nukentėjusįjį V. K., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį ir jį, R. K., pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes. Pirma, įvykio metu jis nebuvo neblaivus, o alkotesterio duomenys, kuriais remiamasi nuosprendyje, policijos pareigūnų yra suklastoti, todėl teismas nepagrįstai tai pripažino kaip faktą bei sunkinančią aplinkybę, turėjusią įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Antra, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis, dujinį pistoletą nukreipęs į nukentėjusįjį V. K., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tvirtina, kad dujinį pistoletą tikrai turėjo, bet įvykus incidentui, šio pistoleto nebuvo net išsitraukęs iš dėklo, jo striukė buvo atsegta ir dėklą su pistoletu matė nukentėjusieji. Teismas tendencingai, subjektyviai įvertino jo duotus nuoseklius ir teisingus parodymus ir rėmėsi tik nukentėjusiųjų V. K., R. G. ir M. L. šališkais parodymais. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Apeliantas tvirtina, kad viso vykusio incidento metu buvo įsitikinęs, jog šie asmenys nori apvogti stovinčius automobilius, nes buvo vėlu, jų buvo grupė, jie visi elgėsi įtartinai, ir, įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, padarė vienareikšmę išvadą, kad šie asmenys ketina įvykdyti nusikaltimą. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad šie jo veiksmai buvo nukreipti sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, padaryti žalą baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui - viešajai tvarkai. Atvirkščiai, visi joveiksmai buvo nukreipti užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai. Tvirtina, kad šie asmenys aiškiai ir suprantamai neįrodė, jog šie automobiliai priklauso jiems ir jis buvo įsitikinęs, kad jie tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės, meluoja, išsisukinėja. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių yra tendencingos, įvertintos tik nukentėjusiųjų naudai.

Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyvių ir subjektyvių požymių. Baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek apeliantą kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiųjų V. K. ir R. G. bei liudytojo R. R. parodymais, kadangi jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs bei logiškai atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes, įvykių seką. Apeliantas gi, neigdamas šių asmenų parodymų teisingumą, tik išreiškia savo subjektyvią nuomonę bei nepagrįstus pamąstymus. Tuo tarpu nuteistojo parodymais teismas turėjo pagrindo netikėti ir juos vertinti kritiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jie akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems objektyviems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. K. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pilnai įrodyta.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas vadovavosi šališkais nukentėjusiųjų V. K., R. G. ir M. L. parodymais, nenurodydamas jokių faktinių duomenų, kokiu pagrindu šių asmenų parodymai turėtų būti laikomi šališkais, paaiškindamas tik tiek, jog jie prieštarauja jo paties parodymams. Byloje nenustatyta, o apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji V. K., R. G. ir M. L. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kad norėtų neteisingai apkalbėti bei apkaltinti apeliantą. Jų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, atitinka nustatytas faktines aplinkybes, papildo vieni kitus, jie ikiteisminiame tyrime bei teisme davė iš esmės tapačius parodymus, todėl teismas pagrįstai nematė jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti.

Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po įvykio R. K. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 26) 2010-03-04 liudytoju apklaustas D. R. patvirtino, kad tą vakarą R. K. pas jį į svečius atėjo jau išgėręs, o kartu jie dar išgėrė po butelį alaus. Abejoti alkotesterio pažymos duomenimis teismui nebuvo jokio pagrindo. Apeliantas teigia, jog jis įvykio metu buvo blaivus, o šie duomenys buvo suklastoti policijos pareigūnų, kaip kerštas, nes jis kontroliuoja jų darbą. Ši R. K. pateikta versija niekuo nepatvirtinta, o tikėti apelianto teiginiais, kurie yra tik jo paties manymas, sugalvota versija, nėra pagrindo.

Apeliantas neigia įvykio metu išsitraukęs iš dėtuvės ginklą ir juo taikęs į nukentėjusįjį. Šis argumentas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusieji V. K. ir R. G. viso bylos tyrimo metu nuosekliai parodė, kad nuteistasis pakėlė ranką su pistoletu ir nukreipė ją į V. K., kuris išsigandęs, pabėgo, o vėliau jam grįžus prie draugų, nuteistasis R. K., pamatęs V. K., vėl nukreipė ginklą į pastarąjį. Liudytojas R. R. patvirtino, kad buvo gautas pranešimas, jog vyriškis grasina ginklu. Įvertinus tai, kad apeliantas prie nukentėjusiųjų priėjo vienas, o nukentėjusieji buvo trise, sunkiai įtikinama apelianto versija, jog jis ginklo išsitraukęs nebuvo, o vaikinai išbėgiojo, kai jis pasakė skambinsiąs policijai. Akivaizdu, kad nukentėjusieji policijai skambino ir, kad V. K. iš įvykio vietos pabėgo būtent dėl to, jog nuteistasis turėjo ginklą, o koks tai ginklas, jiems nebuvo aišku ir nukentėjusieji dėl tokių apelianto veiksmų jautė grėsmę.

Apeliantas skundu bando įtikinti, jog jo veiksmuose sutrikdyti viešąją tvarką, tyčios nebuvo, nes jis buvo įsitikinęs, jog tokiais veiksmais siekia užkirsti kelią nusikaltimui. Iš byloje nustatytų faktų akivaizdu, kad šis skundo agumentas neatlaiko jokios kritikos. Nei paties nuteistojo, nei kitų byloje apklaustų asmenų parodymuose nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog galimai būtų padarytas nusikaltimas. R. K. parodė, kad, eidamas gatve, prie automobilių pamatė stovinčius vaikinus, o priėjus ir paklausus, ką jie veikia, jie atsakė, kad tai ne jo reikalas, o jam pasakius, kad skambins pilicijai, vaikinai pabėgo. Taigi, vertinant šių asmenų elgesį ir iš paties nuteistojo parodymų, visiškai nebuvo jokio objektyvaus preteksto laikyti, kad tokie jų veiksmai kėlė kažkokį įtarimą dėl galimai neteisėtų veiksmų galimybės. Taigi, įvertinus aptartas objektyvias aplinkybes, tai, kad nuteistajam atrodė, jog tie vaikinai gali padaryti nusikaltimą, kad jis buvo įsitikinęs, kad savo veiksmais jis užkirs kelią nusikaltimui, neduoda pagrindo laikyti, kad R. K. iš tiesų nesuvokė savo veiksmų esmės ir nepanaikina baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina R. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios intsancijos teismo nuosprendis laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algerdas UrbšysAlgirdas Jaliniauskas