Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 95-236 taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d.).Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 95-236 nutarta nuteistajam S. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 1 mėnesio 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą pokytį, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pakankamai aukšta darbinė motyvacija, diskriminacinių nuostatų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išmitinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, septyniolika kartų paskatintas už gerai atliekamą darbą, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina nuteistojo pakartotinio nusikatamo elgesio rizika, atitinkanti 22 balus pagal OASys metodiką. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis S. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis S. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-236, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad įvertinus jo asmens bylą, socialinio tyrimo išvadą, pažymą dėl jo įvykdytų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, psichologinės tarnybos išvadą, pažymą dėl jo nuobaudų ir paskatinimų buvimą ar nebuvimą bei kitus duomenis akivaizdu, kad bendras jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra išimtinai tik teigiamas (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 17 paskatinimų ir drausminių nuobaudų nebuvimas), taigi lygtinio paleidimo taikymas pakankamai užtikrina tiek patį teisingumo principą, tiek ir nuosprendžiu jam paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą patiriant pakankamus įstatymo numatytus suvaržymus bei kitas neigiamas pasekmes, susijusias su tuo. Iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno pavyzdingai – tokį jo teigiamą elgesį, koks kad jis buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, įrodo jo išimtinai teigiamas elgesys visą bausmės atlikimo laiką.Skunde taip pat nurodo, kad aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio jam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu nėra susijęs su jo elgesiu bausmės vykdymo metu ir pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Atsisakymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik todėl, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikalstamų, yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja bausmių vykdymo įstatymo nuostatoms, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai leidžia labai sunkias nusikalstamas veikas padariusiems nuteistiesiems būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigos.Skunde teigia, kad teismas netiesiogiai leidžia suprasti tai, kad Komisija neišmano savo darbo, nes, pasak teismo, Komisija surašė nutarimą ir juo pateikė išvadą, kuriai, kaip kad teigiama nutartyje, nėra pagrindo. Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie, tikėtina, turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Teismas nutartyje nepateikia jokių naujų faktų ir vertinimų, kurie nebūtų paminėti komisijos nutarime.Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis pataisos namuose dirba, charakterizuojamas teigiamai, kaip korektiškas ir nekonfliktiškas bei sugebantis formuoti pozityvius santykius tiek su pataisos įstaigos personalu, tiek darbdaviais, tiek ir su bendradarbiais, turi vidurinį išsilavinimą, traktorininko ir motopjūklininko specialybes, palaiko labai gerus socialinius ryšius su teta, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme; kad aktyviai dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pagrindinis jo pajamų šaltinis iki sulaikymo buvo gaunamas atlyginimas už legalų darbą, paleistas lygtinai planuoja darbo ieškoti individualiai bei darbo biržoje, laisvalaikiu skaito knygas, klauso muzikos, žaidžia stalo žaidimus, žiūri televizijos laidas bei užsiima kita saviugdai naudinga veikla, pataisos namų administracijos apibūdinamas kaip tvarkingas, mėgstantis švarą ir tvarką, nekonfliktuojantis su kitais nuteistaisiais, niekada nesivadovavo ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, visiškai padengė jam priteistą ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu ir jam labai nuoširdžiai gaila dėl to, ką padarė nusikalsdamas.Nuteistojo S. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog S. A. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. A. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis yra nuteistas už vieną labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – šeimos nario (brolio) nužudymą. Nors ši aplinkybė neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra septyniolika kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, ir veiksniai, artimi kriminogeniniams – lėšų tvarkymas ir pajamos, darbinė patirtis. Pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai yra ankstesni smurtiniai veiksniai ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, tačiau nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui (kaltina provokuojantį nukentėjusiojo elgesį); ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes; apie savo tikslus kalba nekonkrečiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. A. šiuo metu jau neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, yra skatinamas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nepažeidinėja vidaus režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo S. A. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. A. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.