- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- AN2-9-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00204-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. M.
- Institucija
- Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas G. R. 2019 m. rugsėjo 23 d., 09.48 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo P. M. pareikštas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 08.30 val. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančios avys – 20 vnt., pasileido iš medine tvora aptverto aptvaro ir nugraužė kaimyniniame sklype augančius pašarinius burokus, maistinius raudonuosius burokėlius ir morkas, kurių savininkui A. E. padarė 50 Eur žalą. P. M. neatlygino A. E. padarytos žalos, neužtikrino, kad avys neišeitų iš jo žemės valdos už aptvertos teritorijos ir tokiais veiksmais pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 21 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas E. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. M. nubaudė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino P. M. skundo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4.1. Teigia, jog teisme nepritarė aplinkybei, jog avys išsilaužė per tvorą. 2019 m. rugsėjo 15 d. avių aptvaras pagal mišką buvo sugadintas ir jį sutvarkė žmona, o 17 dieną elektrinis užtvaras buvo nutrauktas pagal mišką ir elektros viela įnešta į avių aptvaro pusę. Taigi aptvarą sugadino įeinanti, o ne išeinanti iš jo jėga. Nuo A. E. daržo avių pėdsakai vedė į mišką, o miške pėdsakų nesimatė, bet priėjus aptvarą ir dar paėjus pagal jį apie 40 metrų, elektrinio piemens viela buvo nutraukta ir jos galai nutįsę į ganyklos vidų. Tai taip pat patvirtina faktą, kad ne apelianto avys išlaužė tvorą, o galimai pasinaudojo laukinių gyvūnų padaryta spraga ir išėjo iš aptvaro. Tokia situacija, juolab žinant, jog rudens periodu suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija, apelianto vertinimu, patenka į nenugalimos jėgos (force majeure) instituto taikymo sritį. Todėl nepripažįsta, jog yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.
4.2. Be to, iš įvykio vietos fotografijų matyti, kad jose užfiksuotas tvoros elementas nėra avių išsilaužimo vieta, nes toje vietoje nėra avių pėdsakų. Šitas tvoros elementas yra atkeliamas, jeigu reikalinga įvažiuoti. Prie šios vietos ateina servituto kelias per A. E. žemę, kurį pastarasis yra suaręs ir užsėjęs žieminiais javais, nors kelio naudotojas yra apeliantas. Tikėtina, jog A. E. nepasakė šios aplinkybės pareigūnams ir todėl jiems tai pasirodė kaip netvarkingas tvoros elementas. Teisme savivaldybės administracijos atstovas G. R. pažymėjo, kad toje vietoje nesimatė avių pėdsakų dėl lietaus. Tačiau pėdsakai nuo miško iki daržo matėsi ir po keleto dienų, jie buvo matomi dirvoje ir toje vietoje, kurioje rugsėjo 15 d. avis parvarė dukra E. M., žmona I. M. bei A. E.. Avys tą dieną negrįžo per servituto įvažiavimą, bet už kelių metrų prasiveržė per tvorą. Tvora buvo sutvarkyta tą pačią dieną, o rugsėjo 19 d., apžiūrint aptvarą, jos pažeidimą rado tik miške. Todėl daro išvadą, jog pareigūnai neapžiūrėjo viso aptvaro. Pripažino, kad tai jo avys padarė žalą, tačiau jis nubaustas naudojantis jo sąžiningumu, A. E. nuoskauda ir neatlikus nuodugnaus tyrimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
5. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog jis padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir teigia, kad tvora galbūt buvo sugadinta laukinių gyvūnų, nes avių pėdsakų toje vietoje nesimatė bei dalis medinės tvoros elemento nesugadinta, o skirta atkelti įvažiavimui. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, be kita ko, susipažinęs su įvykio vietoje padarytomis fotonuotraukomis, įsitikino motyvuotų ir pagrįstų teismo išvadų dėl P. M. kaltės padarius nusižengimą teisingumu.
6. Apelianto teiginiai, kad tvorą galbūt sugadino laukiniai gyvūnai, atmestini kaip nepagrįsti. Minėtose fotonuotraukose užfiksuoti pėdsakai, avių išmatos, leidžia įsitikinti tuo, jog A. E. darže pašarinius burokus, maistinius raudonuosius burokėlius ir morkas nugraužė apelianto avys, išėjusios iš netoliese esančio aptvaro (b. l. 12-15, 18). Be to, kaip išgalvoti vertinami apelianto teiginiai, jog medinė tvoros dalis skirta įvažiavimui užtverti. Fotonuotraukose aiškiai matyti, jog tvora yra sulūžusi, sena, suskeldėjusi ir tikrai neskirta kelio, praėjimo ar pravažiavimo užtvėrimui (b. l. 16, 17). Galiausiai apelianto teiginiai dėl kaltės nepripažinimo nedera su jo elgesiu bylos nagrinėjimo administracijoje metu. Priimant nutarimą, apeliantas jau buvo atlyginęs visą turtinę žalą daržovių savininkui P. M. (b. l. 10), o surašant protokolą sutiko atlyginti žalą (b. l. 20-21). Nenugalimos jėgos aplinkybė, nagrinėjamo delikto atveju, paneigta minėtais teismo tinkamai ištirtais įrodymais. Todėl apelianto teiginys, jog galbūt aptvarą sugadino laukiniai gyvūnai, vertinama kaip niekuo nepagrįsta prielaida.
7. Nustatytų byloje įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, fotonuotraukose užfiksuoti aptvaro, nugraužtų daržovių ir lauko, kuriame jos buvo auginamos vaizdai, A. E. paaiškinimas, iš dalies ir paties P. M. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, patvirtina P. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog P. M. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 21 punkto reikalavimus. Šiame punkte numatyta imperatyvi ūkinių gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Ginčo, jog avių savininkas yra P. M. byloje nebuvo ir nėra.
8. Visuma aptartų aplinkybių leidžia manyti, jog apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas avių savininkas, galėjo išvengti žalos, nepalankių turtinių praradimų ir įstatyme reglamentuoto valstybės nubaudimo už nagrinėjamą veiką. Aptartos būklės medinė tvora ir kartu vos viena elektrinio piemens viela saugomas aptvaras avims laikyti, juolab, esant šalia miškui, yra objektyviai per menka apsauga tiek nuo vidinių, tiek išorinių rizikų. Kasdienė avių aptvaro apžiūra, jo (su)stiprinimas, būtų leidęs užtikrinti, kad avys neišeitų už žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų.
9. Procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nusižengimas, atlikti nešališkų, kompetentingų asmenų – savivaldybės administracijos specialistų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Kvestionuojamu nutarimu P. M. teisėtai paskirta minimali ANK 346 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatyta bauda. Tokia nuobauda leis pasiekti jai keliamus tikslus – atgrasys P. M. nuo administracinių nusižengimų darymo ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.