Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-03-07 · Byla Nr. TS-10-791/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
TS-10-791/2017
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00713-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Byla Nr. TS-10-791/2017
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00713-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 7 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-03-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams su pistoleto konfiskavimu.

2015-06-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2015-03-10 nuosprendis pakeistas, pagal BK 135 str. 1 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2016-11-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 11 144,58 Eur bauda, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2013-01-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² str. 1 d., pakeista 90 parų areštu.

2016-12-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., subendrintos 2015-03-10 nuosprendžiu ir 2016-11-16 nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams. 2017-01-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., subendrintos 2015-03-10 nuosprendžiu ir 2016-11-16 nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014-05-07, bausmės pabaiga – 2018-12-07.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-06-30.

Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis 2017-01-16 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisija 2017-02-01 nutarimu Nr. 357-43 atmetė nuteistojo V. S. prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo problemos spręsti nelinkęs, buvo kelis kartus nuėjęs į savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau grupės lankymo paskirtis neaiški. Jis kartoja tas pačias klaidas, kurios liudija apie atsakomybės, atsakingumo nebuvimą, pasekmių nesuvokimą. Socialiniai ryšiai silpni, tėvai ir žmona mirę, brolių ir seserų neturi. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama 82 balais ir ji nežemėja. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad nuteistasis V. S. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. S. su Komisijos išvadomis nesutinka, prašo Komisijos 2017-02-01 nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija nutarime akcentavo, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė jau įvertinta teismo nuosprendyje. Absurdiška Komisijos išvada dėl silpnų socialinių ryšių, nes jo tėvai ir sutuoktinė mirę, o brolių ar seserų neturi, dėl to ir socialiniai ryšiai silpni. Bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sugeba laikytis pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas, būrio viršininko nurodymus vykdo, dalyvauja meno kūrybos būrelio veikloje ir įvertinus šias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog doru elgesiu ir stropiu darbu įrodė, kad jis taisosi, todėl tikslinga jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog laisvėje jis darys naujus nusikaltimus.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis V. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo tekintojo specialybę, dalyvauja meno kūrybos būrelio veikloje, drožinėja, drausmine tvarka nebaustas, paskatintas du kartus. Nurodytos aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 82 balai, smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2014-05-07, o pirmas paskatinimas skirtas tik 2016-03-25, antras – 2016-09-30 ir paskirtų paskatinimų laikas bei jų skaičius leidžia manyti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas ir akivaizdžiai koreguojamas teigiama linkme, juolab, kad už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus tris kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, b. l. 82, 90, 106). Apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius neleidžia spręsti ir tai, kad mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį analizuoja daugiau vienpusiškai, stebimas nusikalstamo elgesio sumenkinimas, jis linkęs reaguoti impulsyviai, galimas smurtinio elgesio pasikartojimas, tų pačių klaidų kartojimas liudija atsakomybės ir atsakingumo nebuvimą, pasekmių nesuvokimą. Nuteistasis nusikaltimus daro būdamas neblaivus ir piktnaudžiavimas alkoholiu yra jo kriminogeninis veiksnys, tačiau nuteistasis alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, jos spręsti nesistengia, nors kelis kartus ir lankėsi savipagalbos grupėje, tačiau šios grupės lankymo paskirtis jam neaiški. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje yra pusantrų metų, duomenų apie jo darbą bausmės atlikimo metu nėra ir šios aplinkybės rodo, kad jo darbinė motyvacija nėra teigiama, kas leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o tai padidina riziką vėl nusikalsti, juolab šiuo atveju, kuomet nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir lėšų tvarkymas bei pajamos yra jo kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis savo 2017-01-16 prašyme dėl lygtinio paleidimo nenurodė adreso, kuriuo vyktų gyventi po paleidimo iš pataisos įstaigos, teigdamas, kad adresą patikslins klausimo dėl jo lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje metu, tačiau duomenų, jog Komisijai nuteistasis nurodė savo gyvenamosios vietos laisvėje adresą, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo nuomojo kambarį bendrabutyje, dabar laisvėje ketina gyventi pas draugą, kurio adreso nežino. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis laisvėje gali turėti problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos, tuo tarpu jo gyvenimo sąlygos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos išvada dėl silpnų socialinių ryšių yra absurdiška, nes jo tėvai ir sutuoktinė mirę, brolių ar seserų jis neturi. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi keturis suaugusius savarankiškus vaikus, tačiau duomenų, kad su jais palaiko glaudžius ryšius ir turi jų palaikymą, nėra, tuo tarpu santykiai su artimaisiais ir jų parama, kaip ir darbinė motyvacija, yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pažymima ir tai, kad anksčiau nuteistasis teistas aštuonis kartus, bausmę jis atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 135 str. 1 d.), jo smurtinio nusikaltimo rizika išlieka aukšta ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taigi, visos nurodytos aplinkybės nerodo akivaizdžių nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamų pokyčių, leidžiančių daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir nenusikals, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė ir labai artima aukštai nusikalstamo elgesio rizika.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į turimas problemas ir jų sprendimą, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė