Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo A. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 22 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininku grupe su L. G. ir D. R., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, vykdydamas bendrą susitarimą su L. G., Panevėžio mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, konspiracijos tikslais juodžemio krūvoje paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią L. G. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. R., 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, abu kartu atvyko į minėtą vietą Panevėžio mieste ir paėmė, tokiu būdu įgijo minėtą kiekį narkotinės medžiagos ir taip jis (A. G.) L. G. ir D. R. perdavė į skolą labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 484,301 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tokiu būdu išplatindamas, kurią 2018 m. gruodžio 17 d. apie 02.18 val., D. R. gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios nutarties pagrindu A. G. suimtas 2024 m. rugsėjo 21 d. 1.05 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 22 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis skirti A. G. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 22 d.

3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – 60 000 (šešiasdešimties tūkstančių) Eur dydžio užstatą; intensyvią priežiūrą; rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo; dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą. Nutartimi nustatytas intensyvios priežiūros terminas – 4 (keturi) mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 22 d., bei A. G. paskirti įpareigojimai: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 131¹ straipsnio 6 dalis): a) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 8 val., ir uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą (BPK 131¹ straipsnio 7 dalis); b) nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik tiesiogiai, bet ir per kitus asmenis nei gyvai, nei naudojantis vaizdo, garso ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis su šiais asmenimis: D. R., A. G. ir L. G.. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties dalis dėl paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, kuria kaltinamasis A. G. įpareigotas nutartyje nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatant naują kaltinamojo A. G. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties dalis dėl paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų nustatymo. Nustatyta sąlyga – nebendrauti ir neieškoti ryšių ne tik tiesiogiai, bet ir per kitus asmenis nei gyvai, nei naudojantis vaizdo, garso ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis su L. G., leidžiant per kitus asmenis – gynėją, A. G. susisiekti su L. G., siekiant šį asmenį surasti ir apklausti teisme.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 22 d. A. G. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 131¹ straipsnio 6 dalis): a) nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val., uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą (BPK 131¹ straipsnio 7 dalis); b) nebendrauti ir neieškoti ryšių tiesiogiai ir per kitus asmenis nei gyvai, nei naudojantis vaizdo, garso ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis su šiais asmenimis: D. R., A. G. ir L. G.. Tik leisti per kitą asmenį – gynėją, A. G. susisiekti su L. G., siekiant šį asmenį surasti ir apklausti teisme. Apygardos teismas konstatavo, kad įvertinus A. G. asmenybę, jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, charakterizuojančią medžiagą, pasislėpimo riziką, naujų nusikalstamų veikų užkardymas galimas tik toliau vykdant intensyvią priežiūrą. Be to, teismas, nesant duomenų, kad A. G. pažeidinėtų jam kartu su paskirta kardomąja priemone – intensyvia priežiūra nustatytus įpareigojimus, trukdytų teismui nagrinėti bylą ar darytų naujas nusikalstamas veikas, sušvelnino aptariamos kardomosios priemonės sąlygas, nustatydamas kitą valandų grafiką, kada kaltinamasis gali išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Kaltinamasis A. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad jo šeiminiai ir ekonominiai ryšiai yra silpni. Būdamas Lietuvoje A. G. visą laiką leidžia su šeima. Lietuvoje jis taip pat turi septynis metus jam priklausančią įmonę. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis oficialiai dirbo, neslėpė jokių savo duomenų.

5.2. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį patvirtino, kad kaltinamasis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų laikosi, dalyvauja teismo posėdžiuose, dėl ko, A. G. teigimu, yra pagrindas panaikinti šią kardomąją priemonę. Šiuo metu jam taikomos kitos kardomosios priemonės – užstatas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pakankamos.

5.3. Elektroninis stebėjimo įtaisas veikia nekokybiškai, kaltinamasis gyvena kaime, kur ryšys dažnai neveikia, dėl ko jam dažnai skambina pareigūnai, kartais ir naktį, o tai trukdo ne tik jo šeimai, tačiau atsiliepia darbingumui ir sveikatai. Artėjant šventiniam laikotarpiui A. G. nori aplankyti savo dukrą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nori likti ten nakvoti, taip pat aplankyti ir kitus gimines (tėvus), o taikoma kardomoji priemonė šiuo atveju tai apriboja.

6. 2025 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo atsiliepimas, kuriuo prašoma patenkinti A. G. skundą arba patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties a) punktą, jį suformuluojant taip: „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu. Gynėjo teigimu, toks patikslinimas užtikrintų nekliudomą galimybę kaltinamajam A. G. dirbti, būti naudingam visuomenei ir gauti pajamas.

6.1. Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad jis teikiamas praleidus keturiolikos dienų terminą, kadangi 2025 m. gruodžio 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme susipažinus su bylos Nr. 1S-282-966/2025 dokumentais paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas (kuriame nagrinėjama A. G. baudžiamoji byla) Lietuvos apeliaciniam teismui nepersiuntė visų skundo nagrinėjimui reikšmingų baudžiamosios bylos dokumentų. Tai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apygardos teismo posėdžių sekretorės Loretos Davenienės 2025 m. gruodžio 12 d. pasirašytas lydraštis „Dėl papildomų dokumentų siuntimo“, iš kurio matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui minėtą dieną persiųsti 28 lapai baudžiamosios bylos Nr. 1-104-806/2025 dokumentų, tarp kurių – teisiamojo posėdžio protokolas ir papildomai gauti dokumentai. Su šiais dokumentais gynyba susipažino 2025 m. gruodžio 16 d., t. y. šio prašymo-atsiliepimo teismui pateikimo dieną, dėl ko prašoma šį prašymą išnagrinėti, o teismui manant, kad prašymas pateiktas praleidus nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimams pateikti, prašoma pirmiau nurodytas priežastis laikyti svarbiomis, terminą atnaujinti ir prašymą išnagrinėti.

6.2. Tarp naujai gautų papildomų dokumentų yra policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos viršininko raštas „Dėl A. G. kardomosios priemonės pažeidimo“ su priedais, kuriame teigiama, kad „A. G. nustatyta intensyvi priežiūra su konkrečiu grafiku: jis privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val. ryto (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties rezoliucinė dalis). Darbdavys jam nustatė darbo laiką iki 2 val. nakties, kas nesuderinama su teismo nutartimi. Tokiu būdu stebimasis vykdamas į darbą pažeidžia intensyvios priežiūros sąlygas“. Tuo remiantis policijos pareigūnai konstatavo, kad A. G. 2025 m. lapkričio 27 d. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas.

6.3. A. G. apie šį pažeidimą nebuvo informuotas. Gynybos įsitikinimu, toks pažeidimas ir nebuvo padarytas, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje jam nustatyta viena iš kardomosios priemonės sąlygų suformuluota taip: „nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val.“. Pats policijos pareigūnas 2025 m. gruodžio 2 d. rašte nurodo, kad A. G. darbdavio nustatytas darbo laikas yra nustatytas iki 2 val., tačiau tai, jo manymu, nesusiderina su minėta teismo nutartimi. Tai yra subjektyvi policijos pareigūno teismo nutarties interpretacija, nes minėtos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, leidžianti kaltinamajam nebūti savo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku dėl darbo, yra standartinė ir negali būti aiškinama kaltinamojo nenaudai. Juo labiau, būti pagrindu konstatuojant kardomosios priemonės pažeidimą. Vis dėlto, sužinojęs apie šį raštą, A. G., baimindamasis nepagrįstų, tačiau sunkių kardomosios priemonės tariamo pažeidimo pasekmių, yra priverstas nebedirbti ir būti namuose nuo 20 val. iki 8 val.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais bylos duomenimis, išnagrinėjęs kaltinamojo A. G. skundo argumentus bei įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, taip pat kaltinamojo gynėjo atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi A. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas teisėtai ir pagrįstai, kaltinamajam nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos ir skirti įpareigojimai iš esmės yra teisingi ir proporcingi. Pratęsdamas kardomosios priemonės terminą apygardos teismas tinkamai įvertino visas šio klausimo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti suvaržyta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios priemonės) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis) kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

9. Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, kratų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nėra būtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir byloje esantys įrodymai nevertinami. Galutines išvadas dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir ją patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

10. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, jos rūšies parinkimo (arba kardomosios priemonės termino pratęsimo), teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės šio klausimo išsprendimui (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino kaltinamąjį charakterizuojančias bei kitas aptariamo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.

11. Nors A. G. turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat nuo 2019 m. balandžio 19 d. turi įmonę (yra jos savininkas), yra vedęs, turi pilnametę dukrą, tačiau sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šie kaltinamojo turimi socialiniai-ekonominiai ryšiai išlieka nepakankama aplinkybe, kuri leistų spręsti, jog kaltinamasis nepabėgs (nepasislėps) nuo teismo. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad nors suėmimas A. G. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, tačiau kaltinamasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir suimtas tik 2024 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis gyveno nuo 2019 m., siekė gauti šios valstybės pilietybę. Šiuo atveju taip pat svarbios aplinkybės, susijusios su ankstesniais asmens teistumais. Svarbu pažymėti ne tik tai, kad praeityje A. G. teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, A. G. galimai įvykdė probacijos laikotarpiu, kai paskutinį kartą buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos.

12. Teismo vertinimu, visos šios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti tiek apie nepakankamus kaltinamojo socialinius-ekonominius ryšius su Lietuva, tiek ir apie jo polinkį daryti nusikaltimus. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog A. G. iš esmės nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, be to, atskleidžia tiek paties kaltinamojo, tiek jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir patvirtina būtinybę apsaugoti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei būtinybę užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad paskyrus kaltinamajam šią kardomąją priemonę, vėliau buvo tenkintas jo gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymas ir pakeistos kardomosios priemonės sąlygos, susijusios su A. G. gyvenamąja vieta, taip užtikrinant kaltinamojo ir jo sutuoktinės I. G. ryšius. Skundžiama nutartimi pratęsus A. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, teismas, įvertinęs aplinkybę, jog kaltinamasis laikosi jam nustatytų apribojimų, nustatė kitą valandų grafiką, kada kaltinamasis gali išvykti iš savo gyvenamosios vietos, t. y. vietoj 8 – 18 val., kaltinamajam šiuo metu leidžiama išvykti 8 – 20 val. Teismo vertinimu, toks grafikas asmeniui leidžia gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, dirbti, bendrauti su artimaisiais. Tai, kad artėjančių didžiųjų metų švenčių proga kaltinamasis nori išvykti lankyti savo artimųjų ir nakvoti ne namuose, nesudaro pagrindo spręsti, jog taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga. Be to, jam nėra atimta galimybė kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu laikinai pakeisti taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Nors A. G. praeityje jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kai jo bendravimas su artimaisiais buvo gerokai labiau apribotas, jis ir vėl pasirinko galimai neteisėtą elgesį, todėl siekiant užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą, jam tenka pareiga prisiimti proporcingas dėl tokio elgesio kylančias pasekmes. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad dėl prasto ryšio kaimo vietovėje blogai veikia elektroninis stebėjimo įtaisas ir dėl to kaltinamajam skambina pareigūnai, taip pat neleidžia spręsti apie šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės neproporcingumą. Akivaizdu, kad gavę pranešimą apie galimai pažeistą kardomąją priemonę pareigūnai privalo patikrinti asmens buvimo vietą ir tokie pareigūnų skambučiai nėra betiksliai. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad asmuo, kuriam taikoma ši priemonė, patiria tam tikrų nepatogumų.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad A. G. taikoma kardomoji priemonė šiuo metu neproporcingai riboja kaltinamojo teises, pažeidžia proporcingumo principą ar nėra būtina siekiamų tikslų įgyvendinimui. Teismo vertinimu, panaikinus intensyvią priežiūrą ir palikus galioti kitas kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – 60 000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo bus apsunkinta galimybė pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, vis dar išlieka būtinybė stebėti kaltinamojo buvimo vietą ir tai efektyviai padaryti galima tik taikant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

15. Kardomoji priemonė A. G. taikoma pakankamai trumpą laiką – septynis mėnesius, pakeitus anksčiau jam taikytą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta, teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, kuris byloje bus skelbiamas 2026 m. sausio 12 d., t. y. kiek po mažiau nei mėnesio, dėl ko darytina išvada, šiuo metu kardomoji priemonė išlieka proporcinga ir nevaržo A. G. teisių labiau, nei to reikia BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Šiuo metu kaltinamajam nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos leidžia kaltinamajam gyventi iš esmės pilnavertį socialinį gyvenimą, todėl jo patiriami suvaržymai nėra tokie, kurie suteiktų pagrindą naikinti šią kardomąją priemonę ar dar labiau švelninti jos sąlygas.

16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gruodžio 12 d. buvo Vilniaus apygardos teismo persiųsti dokumentai (baudžiamoji byla Nr. 1-104-806/2025): kaltinamojo A. G. 2025 m. gruodžio 2 d. prašymas leisti išvykti bei laikinai pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas su bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija – neleisti išvykti; kvietimas kaltinamajam įsidarbinti bendrovėje (duomenys neskelbtini) su bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija – neleisti; advokato Nerijaus Strazdo baigiamoji kalba, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio protokolas; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro pranešimas dėl A. G. taikomos kardomosios priemones pažeidimo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. G. dėl kardomosios priemonės pažeidimo nebuvo leista išvykti į Vokietijoje turėjusį įvykti darbo pokalbį. Dokumentuose dėl kardomosios priemonės pažeidimo nurodyta, kad A. G. nustatyta intensyvi priežiūra su konkrečiu grafiku: jis privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val. ryto. Darbdavys jam nustatė darbo laiką iki 2 val. nakties, kas nesuderinama su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Tokiu būdu stebimasis, vykdamas į darbą, pažeidžia intensyvios priežiūros sąlygas. Šias aplinkybes nurodo ir kaltinamojo A. G. gynėjas savo pateiktame atsiliepime.

17. Sutiktina su kaltinamojo gynėjo atsiliepimo argumentu, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, leidžianti kaltinamajam nebūti savo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku dėl darbo, yra standartinė ir negali būti aiškinama kaltinamojo nenaudai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismo nutartyje nustatyta kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlyga, pagal kurią asmeniui draudžiama nustatytu laiku pasišalinti iš gyvenamosios vietos tik tais atvejais, kai išvykimas nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ar darbu, lingvistiškai ir sistemiškai aiškintina taip, kad išvykimas iš gyvenamosios vietos dėl darbo yra leidžiamas nepriklausomai nuo paros laiko, o reikalavimas būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val., taikytinas tik tuomet, kai išvykimas nesusijęs su pirmiau nurodytomis priežastimis, todėl asmens vykimas į darbą nakties metu, savaime nelaikytinas kardomosios priemonės sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytą kardomosios priemonės sąlygą, tačiau siekiant ateityje išvengti galimų skirtingų šios sąlygos interpretacijų, kaltinamasis turi teisę kreiptis į apygardos teismą, prašydamas pateikti aiškesnį ir tikslesnį šios sąlygos lingvistinį formulavimą, nekeičiant pačios kardomosios priemonės esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.