- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- II-1630-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01299-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados ir R. I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu O. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 500 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. liepos 13 d., apie 20 val. 15 min., Vingio parke, Vilniuje, jo vedžiojamas šuo, išsinėręs nuo antsnukio, pradėjo kandžioti R. I. P. šunį ir tuo padarė kastines ausies ir ausies pagrindo žaizdas. Nurodyta, kad O. K. tokiu būdu pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, O. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi O. K. skundą tenkino ir Institucijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikino. Teismas sprendė, kad O. K. teiginys, jog jo šuo nebėgiojo palaidas ir buvo su antsnukiu, nepaneigtas. Nurodė, kad byloje pateikta VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma patvirtina, jog R. I. P. 2010 m. balandžio 14 d. pristatė savo šunį į kliniką gydymui, jam buvo nustatytos kastinės ausies ir ausies pagrindo žaizdos. Pažymėjo, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimus padarė būtent O. K. šuo, nėra. Liudytojos M. V. ir L. D. teigė, jog pareiškėjas vedžiojo šunį su pavadėliu ir antsnukiu bei kad šunys nesipjovė, kas sutampa su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis. Todėl teismas darė išvadą, jog inkriminuota veika neįrodyta.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad O. K. netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl ko jis užpuolė ir apkandžiojo kitą šunį. Pažymi, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu O. K. nenurodė jokių įvykio liudytojų ir tik teisme prašė apklausti savo draugę, su kuria draugauja daugiau nei metus, bei kaimynę, kurių parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes abi liudytojos susijusios su O. K.. Pabrėžia, kad byloje yra D. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog gyvena kaimynystėje ir kad O. K. dažnai vedžioja šunį pažeisdamas taisykles, nes panašūs incidentai yra vykę ir anksčiau. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo, priima sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Apeliaciniu skundu R. I. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti galioti bei iš O. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismo nutarties motyvai prieštaringi, motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad skundas netenkinamas, nenurodyta, kodėl pažeidimui įrodyti nepakanka pareigūnų parodymų, veterinarijos pažymos. Nurodo, kad liudytoja L. D. patvirtino, jog paties įvykio nematė, ji matė tik kaip nuketėjusioji pasiėmė savo šunį. Be to, ši liudytoja nenurodė, apie kurios dienos įvykius ji liudija, šios liudytojos nurodyta įvykio vieta nesutampa su jos pareiškime nurodyta vieta, kurioje kilo incidentas. Pažymi, kad M. V. yra O. K. draugė, o liudytojos L. D. įvykio vietoje apskritai nebuvo, todėl jų aprodymai turi būti vertinami kritiškai. Pabrėžia, kad teismas netyrė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, D. B. paaiškinimo bei nukentėjusiosios paaiškinimų. Tvirtina, kad teismas pažeidė jos procesines teises, nes į posėdį ją kvietė kaip liudytoją, neišaiškino ir nesudarė sąlygų pasinaudoti nukentėjusiojo teisėmis, numatytomis ATPK 273 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus O. K. nurodo, kad VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma negali būti įrodymu, nes yra neoficialus dokumentas. Teigia, kad liudytojų M. V. ir L. D. parodymai yra patikimi. Mano, kad pati nukentėjusioji painiojasi aiškindama tiksią įvykio vietą. Pažymi, kad jo paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl įvykio vietos sutampa. Nurodo, kad L. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog liudija apie 2010 m. liepos 13 d. įvykius. Pabrėžia, kad D. B. paaiškinimas yra visiškai nekonkretus ir netikslss, jame neminimas 2010 m. liepos 13 d. įvykis.
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. I. P. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines normas, nes, nors vadovavosi ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau skundą tenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Nors teismas pažymėjo, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino ir neargumentavo, kurie iš aptartų parodymų laikytini patikimais, o kurių patikimumas ir kodėl kėlė abejonių. Nutartyje nenurodyta, kodėl nesiremiama nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais ir parodymais, nors juos patvirtina kiti bylos duomenys, o būtent, VšĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos” pažyma dėl R. I. P. priklausančio šuns kastinių žaizdų padarymo (b. l. 47), D. B. paaiškinimas (b. l. 48). Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta D. B., kurios 2010 m. liepos 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybes, jog O. K. nuolat nesilaiko šuns vedžiojimo taisyklių, nes jį vedžioja be antsnukio ir pavadėlio, dėl ko yra keliamas pavojus aplinkiniams, taip pat kad jos akivaizdoje minėtas šuo ne kartą buvo užpuolęs R. I. P. priklausantį šunį (b. l. 48), yra reikšmingos siekiant nustatyti tiesą byloje. Be to, pažymėtina, kad remdamasis M. V. ir L. D. parodymais, be to, kad M. V. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė, teismas neįvertino ir to, jog šių liudytojų, kaip galinčių patvirtinti jo versiją, O. K. nenurodė nei tyrimo Institucijoje metu, nei bylos nagrinėjimo 2010 m. rugsėjo 6 d. metu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tenkindamas skundą ir panaikindamas Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi bei priimti nutarimą, o ne nutartį.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikintina, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pastebėtina, jog ATPK 273 straipsnio 3 dalis leidžia nukentėjusįjį apklausti kaip liudytoją, todėl R. I. P. teismo posėdyje buvo apklausta teisėtai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių matyti, jog ji dalyvavo apklausiant liudytojus, jai buvo sudaryta galimybė pateikti prašymus, užduoti klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir liudytojams, todėl nenustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų buvusios pažeistos nukentėjusiosios R. I. P. teisės, numatytos ATPK 273 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados ir R. I. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.