Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujančio ir pranešėjo), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjai Raimondai Kudelko, pareiškėjos atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2008-07-18 sprendimo Nr. 1-309-(9.98) SI1-32572 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Olga Aleksierienė prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Pareiškėja skunde nurodo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, įsigaliojus 2008-04-29 Konstitucinio Teismo nutarimui, 2008-06-05 pakartotinai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, tačiau atsakovas 2008-07-18 raštu (sprendimu) nurodė, kad sprendimas neskirti pareiškėjai vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus priimtas iki 2008-04-29 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir yra įvykdytas, todėl nėra teisinio pagrindo jį peržiūrėti. Tokią pat nuomonę išdėstė ir VSDF Valdyba 2008-09-18 rašte (sprendime) Nr. (11.1) I-5817. Pareiškėja su tokia atsakovo nuomone nesutinka ir nurodo, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis suteikia teisę suinteresuotam asmeniui dėl vienkartinės draudimo išmokos kreiptis į VSDFV per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos, todėl mano, kad kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą ir atsakovas privalėjo peržiūrėti savo priimtą sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su Konstitucinio teismo nutarimu. Atsakovo priimtas sprendimas V.K. nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu, jokio įvykdymo nereikalavo, todėl laikyti jį įvykdytu, kaip teigia atsakovas, nėra jokio pagrindo.

Byloje keliamas ginčas dėl sprendimo, priimto pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, kurių dalis vėliau buvo pripažinta prieštaraujančiomis konstitucijai, įvykdymo momento, todėl būtina analizuoti ar atsakovo priimti sprendimai yra įvykdyti, ar buvo teisiniai pagrindai draudiminio įvykio aplinkybes vertinti kitaip dėl 2008-04-29 priimto Konstitucinio teismo nutarimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-06-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 ir 31 punktu priėmė sprendimą Nr. N300 „Dėl V. K. nelaimingo atsitikimo darbe“, kuriuo nuspręsta V.K. 2006-05-14 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes pagal Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2006-05-19 specialisto išvadą Nr.M520/06 (03), mirusiojo V.K. kraujyje rasta 0,86 promilės etilo alkoholio. Taigi atsakovas šiuo sprendimu konstatavo, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pareiškėja R. K. su prašymu skirti draudimo išmoką (periodinę ir vienkartinę) į atsakovą kreipėsi 2006-06-28. Atsakovas 2006-07-03 sprendimu Nr.1746 „Dėl R. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ nusprendė neskirti vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe Raimondai K., nes nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu bei 2006-07-10 sprendimu Nr.1776 „Dėl R. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ nusprendė neskirti R. K. periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (redakcija galiojusi atsakovo 2006-06-21, 2006-07-03 ir 2006-07-10 sprendimų priėmimo metu) nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams (Įstatymo 2 str. 1 d.). Draudiminiai įvykiais pagal bendrąsias Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas taisykles pripažįstami nelaimingi atsitikimai ar profesinės ligos, kurie yra susiję su darbu (Įstatymo 6 str.). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis pateikia sąrašą atvejų, kuriems esant nelaimingas atsitikimas nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, nors ir atitiktų Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus draudiminio įvykio požymius:

„1. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;

2) apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;

3) apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu;

5) apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

6) prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo“.

Pagal Nuostatų 13 punktą draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 10 ar 11 punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis <...>.

Iš aukščiau cituojamo teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Įstatymo galiojusio atsakovo sprendimų priėmimo metu, jo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir Nuostatų 13 punktas, nesuteikė teisės Valstybinio socialinio draudimo institucijai atsižvelgti į tai kiek nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne tik apdraustojo neblaivumas o ir netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, todėl atsakovo priimti sprendimai atitinka tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu (Žin., 2008, Nr. 51-1904) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija; Žin., 2005, Nr. 71-2557) nuostata "Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 114-5114) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai "Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju", 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Akivaizdu, kad Konstituciniam teismui pripažinus šį teisinį reguliavimą prieštaraujančiu Konstitucijai, Valstybinio socialinio draudimo institucija po Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo, tirdama nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes, privalo aiškintis ir nustatyti ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė apdraustojo neblaivumas ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Netinkamų, nesaugių, nesveikų darbo sąlygų nustatymas yra būtinas elementas pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, kai toks įvykis įvyko apdraustajam esant neblaiviam. Šiuo konkrečiu atveju nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės yra ištirtos ir priimtas sprendimas nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinti draudiminiu įvykiu, todėl aktualus Konstitucinio teismo nutarimo taikymo šiai konkrečiai situacijai klausimas.

Įstatymo 25 straipsnis numato draudimo išmokų mokėjimo terminus, kurio 4 dalis numato, kad periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos; 5 dalis numato, kad vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi į atsakovą su prašymais dėl periodinės ir vienkartinės draudimo išmokos realizavo įstatymu suteiktą kreipimosi teisę numatytais terminais ir šie prašymai atsakovo 2006-07-03 sprendimu Nr.1774 bei 2006-07-10 sprendimu Nr. 1776 buvo išspręsti. Įstatymo 33 straipsnis nurodo, jog ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 120 punktas reglamentuoja, kad asmuo, nesutinkantis su VSDFV teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu, per mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos turi teisę apskųsti jį VSDF Valdybai, o pagal 121 punktą VSDFV direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad yra numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja naudodamasi nustatyta neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka 2006-07-21 apskundė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2006-06-21 sprendimą Nr. N300, 2006-07-03 sprendimą Nr.1774 bei 2006-07-10 sprendimą Nr.1776 VDSF Valdybai. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą VSDF Valdyba 2006-08-21 raštu (sprendimu) Nr.11.1 I-5129 konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai pripažinti įvykį nedraudiminiu yra pagrįsti bei išaiškinta sprendimų apskundimo tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad į administracinį teismą, nesutinkant su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDF Valdybos sprendimų neskundė, todėl preziumuojama, kad sutiko su atsakovo išvadomis dėl įvykio aplinkybių vertinimo. Pasibaigus skundo padavimo terminui šie sprendimai yra įsigalioję ir sprendimais nustatyto teisinio santykio subjektų teisės ir pareigos negali būti koreguojamos, todėl laikoma, kad sprendimai yra įvykdyti.

Tačiau pareiškėja akcentuoja, kad trejų metų kreipimosi terminas nėra pasibaigęs iki šiol, todėl mano, kad jai nėra kliūčių vėl kreiptis į atsakovą, prašant peržiūrėti priimtus sprendimus, įvertinant Konstitucinio Teismo 2008-04-29 nutarimo teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje, numatytos teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-05-13 sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte yra nurodęs, jog „Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalis). Konstitucijoje nustatyta, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (107 straipsnio 1 dalis). Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-01 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-12-219-2004 taip pat yra konstatavęs, kad kol pareigūno sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Iš šių aplinkybių seka, kad pareiškėja prašo panaikinti sprendimus, kurie įvykdyti iki 2008-04-29 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl pagal Konstitucijos 107 straipsnį šio nutarimo galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį ir netaikoma pareiškėjos minimo draudiminio įvykio aplinkybių tyrimui ir sprendimo priėmimui.

Pareiškėja skunde taip pat akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo nutarimu teisinį reglamentavimą pripažinus prieštaraujančių Konstitucijai, paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl kreipėsi į atsakovą dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, todėl sprendimai privaloma tvarka turėjo būti peržiūrėti. Pagal numatytą nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais bei teisės į draudimo išmokas įgijimo ir išmokų skyrimo teisinį reglamentavimą, numatytas tik vienintelis atvejis, kai gavus papildomus dokumentus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudiminiu įvykiu VSDF Valdyba ar VSDFV teritorinis skyrius turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio ištyrimo į atitinkamą Valstybinę darbo inspekcijos teritorinį skyrių, kuris tyrė mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe. Šis atvejis numatytas Nuostatų 27 punkte ir 27.1 punkte, tačiau tokia situacija galima tik tyrimo proceso metu dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu, kuomet dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Be to šiuose Nuostatuose minimas atvejis yra dėl faktinių įvykio aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju pareiškėja siekia, kad atsakovas panaikintų savo priimtą sprendimą dėl teisinio reglamentavimo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl teisinio vertinimo pasikeitimo Nuostatuose nėra numatyta galimybė atlikti pakartotinio įvykio aplinkybių tyrimo ir tuo pagrindu keisti priimtą sprendimą. Kaip jau buvo minėta, atsakovo 2006-06-21 sprendimas Nr. N300, kuriuo 2006-05-14 nelaimingas atsitikimas įvykęs V.K. pripažintas nedraudiminiu ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo apskųstas VSDF Valdybai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą paliko sprendimą nepakeistu, o pareiškėja suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, nepasinaudojo. Taigi iš šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad Konstitucinio Teismo nutarimas nėra laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe aptarto teisinio reglamentavimo prasme.

Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2006 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. N300 „Dėl V. K. nelaimingo atsitikimo darbe“, 2006 m. liepos 3 d. sprendimas Nr.1746 „Dėl R. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ bei 2006 m. liepos 10 d. sprendimas Nr.1776 „Dėl R. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ priimti iki 2008 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, baigta visa sprendimų priėmimo procedūra, jie laikomi įvykdytais, todėl skundžiamas atsakovo 2008-07-18 sprendimas Nr.I-309-(9.98) S11-32572, kuriuo atsisakyta peržiūrėti pareiškėjos R.K. atžvilgiu priimtus sprendimus yra teisėtas ir pagrįstas. Šios aplinkybės lemia, kad pareiškėjos reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti priimtus sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimo ir įpareigojimo nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu bei įpareigojimo paskirti ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką, yra nepagrįsti ir netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.