Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-190/2013

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso kategorija: 1-12-1-02670-2012-5

2013 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. Liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu, bei įpareigojant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausai laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu, bei įpareigojant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. N. skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu, bei įpareigojant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. N. jai priteista 5000 (penki tūkstančiai) litų.

D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį išteisinai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų T. M. bei K. J. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2012-07-10 apie 00.40 val., viešoje vietoje – kieme, esančiame namo (duomenys neskelbtini), šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, iš chuliganiškų paskatų akmeniu daužė D. R. priklausančios tvoros mūrinius stulpelius, taip sugadindama 2000 litų vertės svetimą turtą, grasino D. R. susidorojimu, įžeidinėjo ją, tai darydama aplinkinių akivaizdoje, demonstruodama nepagarbą jiems, taip pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, tokiu būdu sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, nepaisydama elementarių visuomenės ir moralės normų.

Be to, ji nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2012-07-10 apie 00.40 val., viešoje vietoje – kieme, esančiame namo (duomenys neskelbtini), girdint D. R. ir kitiems R. šeimos nariams, pagrasino, kad nužudys nukentėjusiąją D. R. ir padegs jos namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei netiesiogiai pagrasino Rupinskų šeimos nariams fiziniu susidorojimu.

Tai, jog D. N. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, teismo teigimu, patvirtina nukentėjusioji D. R., taip pat iš esmės visi apklausti asmenys teisiamajame posėdyje liudytojai: D. R., J. S., V. Š., A. M., pareigūnai T. M., K. J.. Pati kaltinamoji teisme neneigė, kad įsikarščiavusi nelabai galvojo, ką sako, išklausiusi byloje esančius garso įrašus pakraupusi nuo šūkavimų, rėkavimų. Kaltinamoji nurodė, kad kaip ten (kaltinamajame akte) surašyta, panašiai taip ir buvo. Iš kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad ji kiek švelnina savo paaiškinimais buvusias įvykio aplinkybes, galimai ne viską ir atsimena, tačiau iš esmės neneigė, jog šaukė, rėkė, keikėsi viešojoje vietoje (greta R. namo, girdint ne tik jos draugams, kaimynams, bet ir pareigūnams). Paaiškino, kad nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo, nieko pikto nelinkėjo.

Teismas taip pat pažymėjo, jog D. N. kaltinama ir nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymu. Tačiau, anot teismo, byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad D. N. nusikalstamas 2012-07-10 nakties elgesys neatitinka BK 145 str. 2 dalyje numatytos veikos. Apylinkės teismui nekilo abejonių, kad kaltinamoji D. N. grasino fiziniu susidorojimu nukentėjusiajai D. R.. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiosios D. R. parodymais, jos vyro D. R. parodymais, pareigūnų, kuriems pasakojo nukentėjusioji, parodymais, kaimynės liudytojos Sliževskos parodymais. Jų parodymus patvirtina byloje esantis garso įrašas (b. L. 32, t. 1). Tačiau, teismo vertinimu, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti sistemiškumo pažymį. Šiuo atveju, teismo manymu, grasinimai nukentėjusiajai buvo nukreipti į ateitį. Tai buvo vienkartinis, girtos moters klaikiu balsu grasinimas susidoroti fiziškai. Taigi, teismas vertino, kad terorizavimo ar nuolatinio bauginimo, nukreipto į D. R., D. N. veiksmuose nėra.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grasinimas buvo vienkartinis, truko trumpą laiko tarpą, vadovaudamasis BPK 256 str. 4 d., D. N. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 145 str. 2 d. perkvalifikavo į BK 145 str. 1 d.

Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog neabejoja, kad D. N. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. D. N. neadekvatus elgesys, jos šūkavimai išgąsdino ją ir visą jos šeimą tos nakties metu. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), kitas aplinkybes. Sutiktina, kad vaikai viską girdėjo ir buvo išgąsdinti, tačiau prašoma priteisti 30 000 neturtinė žala, remiantis teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, yra neadekvati. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ir ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. D. N. nedirbanti, registruota darbo biržoje, mokosi profesinėje mokykloje, taigi kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama priteisti jai padarytos neturtinės žalos dydis – 30000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl sumažino iki 5000 litų.

Kaltinamoji bei jos gynėjas prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Be to, teismo vertinimu, D. N. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos sąlygos, visų pirma kaltinamoji veiką pripažino iš dalies, duodama parodymus ypatingai švelnino savo poelgį, kita vertus, kaip laiduotojas jos buvęs sutuoktinis A. N. neturi jos elgesiui ypatingos įtakos – jie kartu negyvena 8 metus, juos sieja tik bendras rūpinimasis vaiku. Teismo vertinimu, atleidus D. N. pagal laidavimą, nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog D. N. yra teisiama pirmą kartą, teismas paprastai tokiam asmeniui skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismo vertinimu, baudą skirti kaltinamajai netikslinga, nes ji niekur nedirba, be to, privalės nukentėjusiajai atlyginti priteistą 5000 Lt neturtinę žalą, todėl bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Tačiau, anot apeliantės, teismų praktikoje pažymima, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Šiuo atveju situacija yra kita, nes jos nurodyta padaryta veika, kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., yra jos veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d., sudėtinė dalis. Taigi, yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o baudžiamosios teisės teorijoje vadinama visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis – BK 145 str. 1 d. D. N. atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pažymima, kad esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Tuo tarpu BK 145 str. 1 d. Sankcijoje nustatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, o BK 284 str. 1 d. Sankcijoje nustatyta identiškos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, BK 145 str. 1 d. Numatytas nusikaltimas nėra pavojingesnė veika nei BK 284 str. 1 d. Numatytas nusikaltimas, o grasinimo veika yra numatyta BK 284 str. 1 d., todėl jos veika neteisingai kvalifikuota kaip minėtų nusikaltimų idealioji sutaptis.

Nagrinėjamu atveju, D. N. teigimu, pirmosios instancijos teismas jos veiką turėjo kvalifikuoti tik pagal BK 284 str. 1 d., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 145 str. 1 d. Yra perteklinis.

D. N. manymu, visos šios sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, yra, nes ji padarė BK 284 str. 1 d. Numatytą nusikaltimą, kuris pripažįstamas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir visiškai ją pripažino bei savo noru ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir jų nekeitė. Dėl padarytos veikos labai ir nuoširdžiai išgyvena bei atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir įsipareigojo atlyginti jiems padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog buvęs jos sutuoktinis A. N. neturi jos elgesiui ypatingos įtakos, nuteistosios teigimu, taip pat nepagrįsti, nes jis yra neteistas, labai gerai charakterizuojamas darbovietės UAB „Ermitažas”. Nors kartu su A. N. jie negyvena, tačiau dėl geresnių gyvenamųjų sąlygų ir didesnio autoriteto jis augina jų bendrą nepilnametį vaiką, kurio auklėjime dalyvauja abu vienodai, matosi beveik kiekvieną dieną, todėl per tokį pastovų bendravimą jis jai daro ir darys tik teigiamą įtaką.

Be to, anot apeliantės, vienas iš civilinių ieškinių šioje byloje jai buvo pareikštas pagal BK 286 str. Ir 290 str. Numatytų veikų, dėl kurių esu išteisinta, todėl šiuo atveju byloje pareikštas šis civilinis ieškinys taikyti laidavimui reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, jog, nors ji nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje ir ieško darbo, kuris jai netrukdytų mokytis. Be to, mokosi tam, kad įgytų profesinių žinių bei galėtų greičiau susirasti darbą. Ji charakterizuojama teigiamai, nebausta administracine tvarka, todėl yra pakankamai pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas jai padarė pakankamą poveikį, kad ateityje elgtųsi atsakingai, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl nurodytų aplinkybių D. N. mananti, jog gali būti atleista nuo atsakomybės pagal laidavimą ir, kaip nedirbančiam asmeniui, paliekant pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmi.

Atsižvelgiant į tai, kad ji prižiūri savo močiutę, kurios sveikata yra prasta ir jai reikalinga priežiūra net tik dienos, bet kartais ir nakties metu, todėl teismui, anot nuteistosios, nesutikus atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai paskirtas laivės apribojimas turėtų būti pakeistas į viešuosius darbus, kuriuos atlikti ji sutinka.

Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo D. N. pažymi, jog ji visiškai pripažino, jog savo veiksmais padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurią sutinka atlyginti. Tačiau, anot apeliantės, atsižvelgtina į jos veiksmus ir jų trukmę, t.y. tai buvo vienkartinis veiksmas, trunkantis neilgą laiko tarpą, nepasireiškė nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, o po įvykio iš jos pusės nebuvo jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie sudarytų jai pagrindą tikėti, bijoti ar gyventi nerime dėl įvykio metu pareikštų grasinimų. Pažymėtina, kad anksčiau su nukentėjusiąją jokių konfliktų nebuvo, o juo labiau po pačio įvykio, todėl nukentėjusiajai nebuvo pagrindo nuolat patirti dvasinius išgyvenimus. Taigi, nuketėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jie truko neilgai ir nesusiję su sveikatos sutrikdymu, todėl nutesitoji mananti, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neįvertino visų jos nurodytų aplinkybių, t.y. į sukeltas pasekmes, ir priteisė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kuri yra nepagrįstai per didelė, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti mažintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. N. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistosios veiką turėjo kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o jos kvalifikavimas pagal BK 145 str. 1 d. yra perteklinis. Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju D. N. nuosprendžiu pripažinta padaryta veika pagal BK 145 str. 1 d. yra jos veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 str. 1 d. sudėtinė dalis. Be to, apeliantė pažymi, jog BK 145 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. sankcijos numato identiškas bausmes. Todėl jos nuomone BK 145 str. 1 d. numatytas nusikaltimas nėra pavojingesnė veika nei BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, o grasinimo požymis yra numatytas ir BK 284 str. 1 d. Dėl nurodytų motyvų nuteistoji prašo kvalifikuoti jos padarytą veiką tik pagal BK 284 str. 1 d., pašalinant nuorodą į BK 145 str. 1 d.

Kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas. Sutiktina su skundo argumentais bei pažymėtina, jog BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, tačiau gali būti ir papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Byloje nėra ginčijama, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas D. N. veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 str. 1 d., nurodydamas, jog šiuo atveju grasinimas susidoroti fiziškai buvo vienkartinis, išreikštas garsiu rėkimu, truko trumpą laiko tarpą. Nuosprendžiu konstatuota, kad kitokių grasinimų ar konfliktų tarp šalių nebuvo. Tokiu būdu nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas buvo susijęs su grasinimais susidoroti, kas yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymis. BK 145 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. sankcijose yra numatytos vienodos bausmės. Esant paminėtoms aplinkybėms sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju grasinimas ( BK 145 str. 1 d. ), padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neturi būti inkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma, dėl ko D. N. veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 284 str. 1 d. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuosprendis keistinas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo vadovaujantis BK 40 str. atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti ją laiduotojo A. N. atsakomybėn. Nurodo, kad jos manymu tam yra visos šioje teisės normoje numatytos sąlygos: ji prisipažino kalta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kurį padarė pirmą kartą, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, o jos laiduotoju gali būti paskirtas buvęs sutuoktinis A. N., kuris dirba ir gerai charakterizuojamas, nėra teistas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. N. atžvilgiu negali būti taikomos nuostatos, numatytos BK 40 straipsnyje. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga tokiai išvadai pritaria ir apeliacinė instancija. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, tačiau tai yra teismo prerogatyva, o ne pareiga. Byloje nustatyta, kad nusikaltimą D. N. padarė būdama girta, anksčiau ne vieną kartą bausta administracine tvarka ( t. 1 b.l. 156-158 ), padarytos žalos bent iš dalies neatlygino. Nepaisant to, jog buvęs apeliantės sutuoktinis A. N. teigiamai charakterizuojamas ir neteistas, kolegijos vertinimu jis negali būti paskirtas nuteistosios laiduotoju, nes byloje nustatyta, kad jau 8 metus jie gyvena skyrium, o teisiamajame posėdyje pati D. N. pripažino, kad ją išlaiko draugas, tai yra kitas vyras ( t. 2., b.l. 33 ). Išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad A. N. turi labai ribotą galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 284 str. 1 d. paskyrė D. N. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustačius tam tikrus įpareigojimus. Tačiau apeliantė prižiūri savo močiutę, kurios sveikata yra prasta, o jai reikalinga priežiūra ne tik dienos metu, bet kartais tenka ją prižiūrėti ir nakties metu, todėl teismui nesutikus atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mano, jog jai paskirtas laisvės apribojimas turėtų būti pakeistas į viešuosius darbus, kuriuos atlikti apeliantė sutinka. Šiam prašymui pagrįsti D. N. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų T. K. vardu. Kolegijos nuomone šis skundo prašymas neturi būti tenkinamas, kadangi teismui pateiktas paminėtas išrašas iš medicininių dokumentų nėra informatyvus, iš jo neaišku kokie ryšiai sieja nuteistąją ir T. K., ar jos yra giminės, ar apeliantė yra T. K. anūkė. Išrašas iš medicininių dokumentų tvirtina, kad T. K. yra pensininkė, tačiau jame nenurodyta, jog jai reikalinga pašalinio asmens pagalba. Be to, nuteistoji nepateikė teismams jokio dokumento, patvirtinančio jos teiginį apie tai, kad būtent ji prižiūri savo močiutę arba paskirta jos globėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos medžiaga tvirtina, kad D. N. gyvena Vilniaus mieste, o pilietė T. K. – Vilniaus rajone. Todėl ir dėl šios priežasties kelia abejonių nuteistosios teiginys, jog ji prižiūri savo močiutę.

Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę bei jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju bausmė paskirta tinkamai, BK 284 str. 1 d. sankcijos ribose ir negali būti pripažinta per griežta ar neteisinga.

Skundu D. N. prašo sumažinti D. R. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodydama, jog pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau mano atsižvelgiant į jos padarytus neteisėtus veiksmus ir jų trukmę, tai yra buvo vienkartinis veiksmas, trunkantis neilgą laiko tarpą, kuris nesukėlė nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, į tai, kad po įvykio iš jos pusės nebuvo jokių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, kurie sudarytų jai pagrindą bijoti ar gyventi nerime arba dar ir vėliau net po įvykio patirti dvasinius išgyvenimus, priteista neturtinė žala yra per didelė. Apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, todėl jis turi būti sumažintas.

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas, o apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusios D. R. naudai 5 000 litų dydžio priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas bei atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Priteisto dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-07-10, naktį, įvykio metu nuteistoji būdama apsvaigusi nuo alkoholio namo kieme sukėlė konfliktą, kurio metu šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, daužė nukentėjusiajai priklausančios tvoros stulpelius, grasino susidorojimu, įžeidinėjo nukentėjusiąją. Tuo savo įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir nekelia abejonių sukėlė D. R. dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ko neginčija ir nuteistoji. Nuosprendyje nurodyta, jog teismas neturi duomenų, kad pačiai nukentėjusiajai ar jos šeimos nariams būtų sutrikdyta sveikata ar jie kreipėsi į medikus. Apeliacinei instancijai pateiktas 2013-09-04 medicininių dokumentų išrašas, iš kurio seka, jog nukentėjusioji vis dėlto dar skundžiasi padidėjusiu nerimu, sutrikusiu miegu, dėl ko priversta kreiptis į medicinos įstaigas dėl gydymo paskyrimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais remiantis prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti skundą ir šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendė:

nuteistosios D. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nuosprendį, kuriuo D. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. pakeisti, perkvalifikuojant jos padarytą veiką iš BK 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. bei paliekant nuteistajai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 284 str. 1 d.

Kitoje dalyje D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.