- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-531/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00782-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Regina Gaudutienė (pran.), Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš D. Ž. priteista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 640 Lt suteiktai teisinei pagalbai atlyginti.
Iš D. Ž. priteista nukentėjusiajai L. M. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 23 d. apie 9-10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atėjęs į buto bendrasavininkės L. M. kambarį, vartodamas necenzūrinius žodžius, sukėlė konfliktą ir mojuodamas rankoje laikomu šaunamuoju ginklu nukreipęs ginklą į L. M. kaklą, grasino ją nušauti, pasakydamas „nušustravok, būsi patvarkyta ir tu, ar nori, kad ir tave nušaučiau“, dėl ko, esant pakankamam pagrindui manyti, kad D. Ž. išsakytas grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, L. M. buvo priversta išbėgti iš kambario ir kviesti policijos pareigūnus.
Be to, D. Ž. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė daugiau nei tris šaunamuosius ginklus, šovinius ir jų dalis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikotarpiu iki 2011-07-23, 11 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė: du vienašūvius savadarbiu būdu pagamintus trumpavamzdžius, civilinėje prekyboje draudžiamus šaunamuosius ginklus (pistoletus), pritaikytus šaudyti savadarbiais B arba C kategorijos šaudmenimis; šešis vienetus pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, kol šie ginklai ir šaudmenys buvo rasti jo namuose Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-tojo būrio pareigūnų; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikotarpiu iki 2011-07-23, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, neturėdamas leidimo, laikė: septynis savadarbiu būdu pagamintus vienašūvius trumpavamzdžius šaunamuosius ginklus priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytus šaudyti savadarbiais šaudmenimis: savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinius dujinį - garsinį pistoletą „EKOL Major“ Nr. EM780107, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9mm kalibro pusiau automatinius dujinį - garsinį pistoletą „EKOL&VOLTRAN Firat Compact 92“ Nr. FC6120712, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams; savadarbiu būdu perdirbtą šaunamąjį ginklą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „BLOW 38 magnum“ Nr. 620943, pritaikytą šaudyti savadarbiais šoviniais, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams su šiame ginkle buvusiomis penkiomis metalinėmis grankulkėmis, kurios buvo sudėtos į pistoletų vamzdžius bei revolverio būgnelio kameras ir užtaisytos garsiniais šoviniais, kurių buvo dvidešimt šeši (26 vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro dujiniams garsiniams pistoletams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, bei penkis (5 vnt.) pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius šovinius, skirtus daugelio modelių 9 mm (380-to) kalibro dujiniams - garsiniams revolveriams, priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, tokiu būdu gaunant savadarbius šaudmenis (neunitarinius šovinius), kurių iššaunamo sviedinio energija viršija 7,5 J; tris savadarbiu būdu pagamintus trumpavamzdžius vienašūvius šaunamuosius ginklus priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytus šaudyti 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais ir vienam iš jų tinkantį naudoti savadarbiu būdu pagamintą duslintuvą (garso slopintuvą), priskiriamą „A“ kategorijos ginklų priedėliams; vieną savadarbiu būdu pagamintą trumpavamzdį vienašūvį šaunamąjį ginklą priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais; vieną savadarbiu būdu pagamintą ilgavamzdį vienašūvį šaunamąjį ginklą priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, pritaikytą šaudyti 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais; keturis vienetus pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilgiuosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; tris šimtus dvidešimt vienetų pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro lygiuosius žiedinio skėlimo šovinius, skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamus prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; dvidešimt keturis vienetus pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo šovinius, ir tokių šovinių šautas tūteles (viso 5 vnt.), skirtus daugelio modelių 22-to (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, priskiriamas prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o tūtelės – prie buvusių B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinių dalių; devyniasdešimt du pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x25) kalibro centrinio įskėlimo „TOKAREV“ tipo šovinius, A arba B kategorijos ginklams, skirtus šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų: tris vienetus buvusios TSRS pramoninės gamybos 9 mm (9x18) kalibro „MAKAROV“ tipo šovinius, skirtus daugelio modelių 9 mm (9x18) kalibro ginklams priskiriamus prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; vieną buvusios TSRS pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x54R) kalibro centrinio įskėlimo 1908/30 metų pavyzdžio šovinį, skirtą šaudyti iš 7,62 mm kalibro įvairių metų pavyzdžio šautuvų ir karabinų, priskiriamą prie A arba B kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; devynis pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius, šeši (6vnt.) iš jų užtaisyti savadarbiu būdu, panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules, skirtas daugelio modelių 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams – medžiokliniams šautuvams, priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; aštuonis pramoninės gamybos 12-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius (du iš jų užtaisyti savadarbiu būdu, panaudojant pramoninės gamybos tūteles bei kapsules, skirtas daugelio modelių 12-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams – medžiokliniams šautuvams, ir yra priskiriami prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; vieną tūkstantį trisdešimt tris pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro 1974 metų pavyzdžio imitacinius šovinius, skirtus šaudyti iš Rusijos gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų priskiriamus prie A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; kol šie ginklai, šaudmenys ir šaudmenų dalys jo namuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti 2011 m. liepos 23 d. 16.00 val. kratos metu Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro policijos komisariato pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiajai L. M. neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis teigia, jog jis nukentėjusiajai pirko vaistus, nors pastaroji jam ir jo žmonai sukėlė didelį skausmą. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusioji L. M. savo draugėms ir mamai yra sakiusi, jog jį (D. Ž.) nušaus, tai jis girdėjo ir grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, tačiau apeliantas į tai nekreipė dėmesio. Nuteistasis laisvės atėmimo vietoje gaudavo iš žmonos laiškus, jog ją terorizuoja L. M., kad pastaroji pasamdė žmogžudį, dėl ko žmona labai sirgo. Nuteistasis L. M. parašė laišką, teigdamas, kad grįžus jam iš laisvės atėmimo vietos, jai (L. M.) teks atsakyti už skriaudas, padarytas jo žmonai. Tačiau apeliantui grįžus iš laisvės atėmimo vietos, nukentėjusioji su savo vyru išvažiavo, nuteistasis jos nematė ir neturėjo jokių reikalų ketverius metus. D. Ž., sužinojęs, jog nukentėjusioji bijo grįžti į namus, L. M. draugėms pasakė, kad jis atleido už tai, ką ji buvo padariusi. Apeliantas teigia, jog 2011-07-23 nuteistasis iššovė iš pistoleto dėl savo malonumo, tačiau kaimynė (L. M.), išgirdusi šūvį, pranešė policijai, kad nuteistasis grasina ją nušauti. D. Ž. teigia, jog tą rytą nukentėjusiosios nematė, jokių konfliktų nebuvo, jis nukentėjusiajai negrasino. Nuteistasis mano, jog nukentėjusioji jam keršija, nes jis su pastarąja nenori turėti jokių reikalų.
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik nurodo, jog 2011-07-23 iššovė dėl savo malonumo, tą rytą nukentėjusiosios nematė, jai negrasino ir nekonfliktavo, nuteistasis mano, jog nukentėjusioji jam keršija, taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl teisėjų kolegija nuosprendį peržiūri tik dėl nuteistojo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir neturtinės žalos atlyginimo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai, kuriais jis neigia grasinęs nužudyti nukentėjusiąją ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl D. Ž. kaltės padarius šį nusikaltimą. Apelianto skundo teiginiai, jog jis nukentėjusiajai pirko vaistus, kad pastaroji yra sakiusi, kad jį (D. Ž.) nušaus, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos byloje surinktų, pirmosios instancijos teisme ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visetu.
Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu D. Ž., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad D. Ž., atėjęs į buto bendrasavininkės nukentėjusiosios L. M. kambarį, vartodamas necenzūrinius žodžius, sukėlė konfliktą ir mojuodamas rankoje laikomu šaunamuoju ginklu nukreipęs ginklą į nukentėjusiosios kaklą, grasino ją nušauti. Sugretinęs bylos faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiosios L. M. parodymai, liudytojų G. B.-V. ir A. S. parodymai, laiškų kopijos (t. 1 b. l. 19-20) bei aplinkybė, kad nuteistasis buvo nužudęs L. M. senelį, pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino, jog nukentėjusioji L. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. Ž. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji nuteistajam ir jo žmonai yra sukėlusi skausmą ar, kad būtų sakiusi, jog nušaus D. Ž., taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų pagrindą D. Ž. keršyti, duodama jam nepalankius parodymus. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).
Šioje byloje nustatyta, kad D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padaryta žala, todėl nuteistasis privalo atlyginti padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas – nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš D. Ž. priteisti 22360 Lt turtinei ir 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 134-135). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nukentėjusiosios turtinės žalos dydis apskaičiuotas tik teoriniu pagrindu ir nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, turtinės žalos atlyginimo 22360 Lt sumai nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusiosios reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka realumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei susiformavusios neturtinės žalos atlyginimo praktikos, be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar neturtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą, todėl nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinei žalai atlyginti sumą sumažino iki 8000 Lt.
Pagal Civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip, su jais sutinka ir jų nekartoja.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš nuteistojo D. Ž. nukentėjusiajai L. M. priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neviršija teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pusiausvyra tarp nukentėjusiosios teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą, teisėtą jos prioritetą ir nuteistojo padėties yra išlaikyta.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo D. Ž. kaltės grasinus nužudyti nukentėjusiąją L. M., teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą (BK 145 str. 1 d.) ir skirdamas bausmę nuteistajam D. Ž., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamas), į D. Ž. asmenybę (praeityje teistas), nuteistojo amžių (84 metai) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam D. Ž. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė bausmę, švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijos minimumas. Nuteistajam D. Ž. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, savo apeliaciniame skunde to neprašo ir pats nuteistasis.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.