Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

išnagrinėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2013 m. spalio 10 d. apie 17:30 val. Šakių m., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 112, vairavo automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atsimušė į Šakių r. savivaldybei priklausantį gatvės apšvietimo stulpą bei jį apgadino. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, nepranešęs policijai iš jos pasišalino bei po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 0,89 promilių girtumas). J. B. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 231.2 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad nepripažįsta, jog padarė eismo įvykį. Nurodo, kad važiuodamas atbuline eiga į stulpą atsirėmė. Pavažiavo 2 m į priekį, išlipo, apėjo automobilį pro galą, apžiūrėjo ir nieko blogo nei mašinai, nei stulpui nematė, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo. Mano, kad tai, jog atsirėmė stulpą, nebuvo eismo įvykis. Įvykis buvo apie 17:30 val. Jau buvo pritemę. Jo automobilyje nebuvo ištrūkęs nei stopas, nei bamperis įlenktas. Kai atvažiavo policija, jie sakė, jog matyti žymė, jog remtasi. Jokių automobilių dalių nuo kelio nesusirinko. Ant kelio mėtėsi kažkokia detalė, bet ją apžiūrėjo ir numetė į pakraštį, nes ji ne nuo jo automobilio, ir ne nuo stulpo buvo. Ten buvo nedidelis geležies gabaliukas – kaip ir juosta. Nepastebėjo, kad elektros stulpas būtų palinkęs ar lempa būtų nukritusi. Policijos pareigūnai į jo namus atvažiavo po dviejų su puse valandos. Tada buvo nustatytas neblaivumas, kadangi grįžęs namo išgėrė skardinę (pintą) alaus (b. l. 23-24).

Liudytojas A. K. parodė, kad po darbo karu su J. B. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kuri jau nedirbo. Kieme stovėjo mašina ir nėjo pravažiuoti. Važiuojant atbula eiga J. B. atsimušė į bordiūrą. Bent jam taip atrodė. Kažkas barkštelėjo, todėl J. B. išlipo, pažiūrėjo. Mašinai nieko nebuvo nutikę, todėl nuvažiavo. Mano, kad J. B. atsitrenkė į bordiūrą, galu ar ratu. Pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Įvykio vietoje užtruko gal 2 minutes. Buvo šviesus paros metas. Tamsu dar nebuvo (b. l. 36).

Liudytojas K. V. parodė, kad dienos nepamena. Žino, kad viskas vyko jau po darbo, gal apie 18 val. Jau galėjo būti prietema. Išgirdo garsą – dunkstelėjimą, todėl atsisuko ir pamatė, kad mašina atsirėmusi į apšvietimo stulpą. Automobilis pavažiavo į priekį, išlipo žmogus, nuėjo į galą, kažką pažiūrėjo, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Nuo įvykio vietos buvo iki 50 metrų atstumu. Paties atsitrenkimo nematė, kadangi tuo metu rakino spyną, o kai atsisuko, pamatė mašiną galiniu buferiu atsirėmusią į stulpą. Negali tiksliau pasakyti kuria automobilio dalimi buvo atsitrenka į stulpą, nes automobilį matė iš šono. Šviestuvas jau buvo iškritęs pakibo ant laido. Prieš tai į šviestuvą nežiūrėjo ir negali pasakyti ar jis buvo sveikas. Paskambino į elektros tinklus ir pranešė, kad pavojingai kabo šviestuvas. Jie pasakė, kad tai yra seniūnijos reikalas. Tada pravažiuodamas sustojo prie policijos komisariato ir pranešė apie pavojingai kabantį šviestuvą, kuris gali užkristi. Jam atrodo, kad šviestuvas nedegė. Automobilis buvo panašus į Peugeot markę. Spalvos ir modelio pasakyti negali. Atsimena tik automobilio numerio skaičius – 135. Raidžių jau neatsimena. Atrodo, kad pareiškime policininkams nurodė kokios raidės gali būti (b. l. 37-38).

Liudytoja L. P. parodė, kad ji nuvyko apklausti įvykį mačiusį asmenį. Apie įvykį pranešęs ir jos apklaustas asmuo pasakė pilnus automobilio valstybinius numerius. Grįžus į komisariatą R. J. nustatė kam priklauso automobilis. Tuomet ji kartu su patrule A. V. važiavo pas asmenį, kuris galimai vairavo automobilį. Įvažiavusios į asmens kiemą pamatė tos pačios markės ir tokiais pačiais valstybiniais numeriais stovintį automobilį. Po to išėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio paklausė ar jam priklauso automobilis. Šis patvirtino, kad jam. Apžiūrint automobilį matėsi pastarojo apgadinimai. Kiek pamena, keleivio pusėje, gale buvo apibrozdintas buferis ir buvo įlenkimas kur bagažinės dangtis susieina su sparnu. Buvo įlenkta skardinė automobilio dalis, o apibrozdinta – plastmasinė. Bekalbant asmuo paaiškino, kad važiavo prie parduotuvės. Kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, šio paklausė, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Šis pasakė, kad nusipirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ butelį alaus ir jį išgėrė. Kadangi reikėjo nustatyti girtumą ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jį apklausė. J. B. paaiškino, kad su draugu važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alaus. Išvažinėdamas jis pajuto, kad į kažką atsitrenkė. Draugas pasakė, kad jis tikriausiai atsitrenkė į stulpą. J. B. išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Kadangi asmuo jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo, į stulpą nepasižiūrėjo, todėl išvažiavo pagalvodamas, kad nieko blogo neįvyko, nes jo automobilis neapgadintas. Grįžęs namo išgėrė butelį alaus. Tiksliai jo parodymų neprisimena. Ką asmuo aiškino, viską surašė paaiškinime. Asmuo jį perskaitė, pasirašė, papildymų, pakeitimų neturėjo (b. l. 38-39).

Liudytoja A. V. parodė, kad nuvažiavus pas J. B. į namus. Kieme rado stovintį automobilį, nufotografavo apgadinimus. Asmuo atėjo į kiemą. Paklausė šio, ar jis automobilį vairavo. Jis neneigė, kad atsitrenkė į stulpą. Asmuo aiškino, kad važiavo atbuline eiga, atsitrenkė į stulpą, pažiūrėjo, kad nieko nėra apgadinta ir parvažiavo namo. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kalba buvo apie tai, kad jis atsitrenkė į stulpą, o ne į bordiūrą (b. l. 39-40).

Liudytojas T. P. parodė, kad su G. B. važiavo braižyti įvykio schemą, kadangi automobilis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir buvo padaryta žala stulpui. Nuvyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, viską išmatavo, nufotografavo. Įvykio vietoje stulpas buvo pastumtas, nes buvo pasviręs – buvo tarpas ant žemės, ir buvo iškritusi lempa. Stulpas buvo išklibintas, matėsi ant jo dažai. Neatsimena kokios spalvos dažai buvo ant stulpo. Dažai buvo kažkur žemai – nuo sparno ar buferio (b. l. 48).

Liudytojas G. B. parodė, kad matėsi, jog stulpas įlenktas, pasislinkęs į šoną ir kabėjo lempa ant laidų. Matėsi kad palei apačią stulpas yra įlenktas, pasislinkęs truputį į šoną (b. l. 49).

Liudytojas J. M. parodė, kad baigus darbą darbuotojai techniką priduoda jam. Domisi ar darbuotojai nėra išgėrę, nes tai yra viena iš jo funkcijų. Jeigu nesiėmė priemonių ir nepareiškė pretenzijų, reiškiasi J. B. nebuvo išgėręs (b. l. 49).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. B., manevruodamas automobiliu Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė gatvės apšvietimo stulpą. Tai patvirtino bylos nagrinėjimo ne tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B., tačiau ir liudytojas K. V., kuris matė automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį būtent į apšvietimo stulpą. Kad tai buvo būtent Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis, abejonių teismui nekyla ir dėl kitų šių asmenų duotų ir sutapusių parodymų – kad po atsitrenkimo automobiliu buvo pavažiuota į priekį, iš jo tada išlipo vairuotojas, kuris apžiūrėjęs automobilį, į jį įsėdo ir išvažiavo (b. l. 37). Iš liudytojo K. V. parodymų matyti, kad jis gerai įsiminė automobilio valstybinio numerio skaičius, taip pat įvykio vietoje įsidėmėjo ir numerio raides, kurių jau dabar neatsimena, tačiau pareigūnams nurodė visą automobilio valstybinį numerį (b. l. 38). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta L. P., kuri apklausinėjo K. V. (b. l. 39). Kad visgi buvo atsimušta į apšvietimo stulpą, o ne į bordiūrą, patvirtina liudytojos A. V. parodymai – su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu (jo kieme) kalba buvo apie tai, kad jis atsitrenkė į stulpą, o ne į bordiūrą, tai yra, kad J. B. neneigė atsitrenkęs į stulpą (b. l. 40).

Administracinėn atsakomybėn traukiams J. B. parodė, kad nei ant savo automobilio, nei ant stulpo apgadinimų nepastebėjo, todėl iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Teismui kyla abejonių dėl tokių administracinėn atsakomybėn traukio J. B. duotų parodymų teisingumo, kadangi dar savo rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, kad grįžus namo ir apžiūrėjus automobilį, visgi pamatė apibrozdintą ir įlenktą automobilio galinį bamperį, taip pat nurodė, kad elektros stulpo jis neapžiūrėjo (b. l. 5). Tai, kad automobilis Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, taip pat, jog apgadintas buvo ir apšvietimo stulpas, patvirtina liudytojų K. V., T. P. bei G. B. parodymai, eismo įvykio vietos schema bei foto nuotraukos (b. l. 8, 9-10, 37, 47-49).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos žalos mąstą – sulinko šviestuvo laikymo (tvirtinimo) alkūnė, iš kurios iškrito šviestuvas, jis bylos duomenimis yra akivaizdžiai palinkęs į pagrindinio kelio pusę, į kur būtent atbulinis ir išvažinėjo J. B., ką patvirtina teismui pateikta pažyma dėl žalos dydžio, liudytojų parodymai; į Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus – galinio bamperio srityje, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukimas J. B. pajutęs smūgį ir supratęs, kad į kažką atsitrenkė, būdamas išlipęs iš automobilio tokiu paros metu (nesant sutemus) turėjo pamatyti savo automobilio bei stulpo apgadinimus, jei tikrai juos apžiūrėjo. Visa tai, teismo nuomone, rodo, kad J. B. vairuojamu automobiliu atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kurį apgadino, ir iš eismo įvykio pasitraukė ne sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, o tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, tai yra nesiėmė nieko, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, o ir vėliau, aiškinantis šio įvykio, apie kurį nedelsiant buvo pranešta policijai (tai padarė ne pažeidėjas), aplinkybes, J. B. vengė atsakomybės, nepadėjo nustatyti tiesos, neigė apgadinęs apšvietimo stulpą, kurio apgadinimai yra akivaizdūs, todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole J. B. veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., tačiau pagal šį straipsnį asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tada, kuomet jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Iš ATP bei bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, tačiau alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo, todėl jo veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. pripažintina, kad veikos perkvalifikavimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties nepablogina.

J. B. padaryta veika taip pat atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sudėtį, kadangi jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ką patvirtina J. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (b. l. 7).

Teismas J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metu padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant J. B. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį – padaryti trys teisės pažeidimai, du iš jų yra pavojingi, sukėlę pavojų transporto eismo saugumui; į pavojingumo laipsnį – apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, neteistas; taip pat į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes ir už padarytus teisės pažeidimus jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiai, kurios bendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., ir galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra 3 500 litų dydžio bauda, įpareigojant per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Šakių seniūnijai padarytą 600 Lt dydžio turtinį nuostolį (Lietuvos Respublikos ATPK 341 str.).

Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Šiuo atveju eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis – tai yra nebuvo sužaloti žmonės, kitiems asmenims priklausantis turtas buvo apgadintas nestipriai – tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neneigia automobiliu atsirėmęs į apšvietimo stulpą, be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nėra piktybinis KET pažeidėjas – kelis kartus baustas už smulkius pažeidimus (neprisisegęs saugos diržų, nudilusiomis padangomis), paskirtas baudas yra sumokėjęs, pripažintina ir tai, kad automobilis jam reikalingas atliekant darbines pareigas. Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas padarytas, tačiau atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad J. B. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda (kasacinės nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-8-2013; 2AT-37-2013 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir vienos iš skiriamų papildomų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas iki 1 metų.

Tai, kad buvo nustatyta J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad jis visgi parvažiavęs namo ir pamatęs savo automobilio apgadinimus, J. B. nesiaiškino jo apgadinimo aplinkybių, negrįžo į įvykio vietą, o vartojo alkoholį, teismas neturi pagrindo visiškai netaikyti J. B. teisių atėmimo termino.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius tris administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir nubausti:

– už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda;

– už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su taisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę (subendrintą) nuobaudą paskirti 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijai, juridinio asmens kodas 188772814, padarytą 600 (šešių šimtų) litų dydžio turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.