Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-528-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
II-528-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02236-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-528-1049/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02236-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – R. K., jo įgaliotajai atstovei advokatei Eglei Rybelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 20 ANR_N-13350-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019 m. rugpjūčio 19 d. R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. liepos 26 d., 20.46 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „EVOBUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė jo važiavimo kryptimi važiavusį automobilį kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sugrįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą kirto siaurą ištisinę liniją bei nerodė įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

2. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_P-65846-2019, R. K. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 170,00 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo R. K. prašo administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskiriant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nuobaudą; panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus pirmųjų prašymų paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tai yra netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. liepos 26 d. vakare apie 20.46 val. važiavo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone ir lenkė kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sugrįždamas į savo kelio juostą kirto siaurą ištisinę liniją, galbūt neparodydamas įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo.

3.2. Šio padaryto administracinio nusižengimo neneigia ir patvirtina, kad tokį pažeidimą padarė, tačiau neatsimena, ar aplenkdamas kitą transporto priemonę neparodė įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo. Buvo vėlus vakaras, jis skubėjo namo po darbo. Kelyje pasitaikė lėtai važiuojanti transporto priemonė, kurią neleistinoje vietoje aplenkė. Pabrėžia, kad daugiau kelyje transporto priemonių nebuvo, taip pat nebuvo sukelta avarinių situacijų, neįvyko autoįvykis, asmenys nenukentėjo dėl jo pažeidimo. Gailisi, kad neapdairiai ir neprotingai pasielgė, tačiau jokių neigiamų padarinių nesukėlė šiuo pažeidimu, todėl mano, kad paskirta nuobauda yra neadekvačiai per griežta.

3.3. Nurodo, kad jam gyvenamosios vietos adresu buvo atsiųstas protokolas, kuriame buvo nurodyta data 2019 m. spalio 22 d., 00.00 val., kad bus nagrinėjama administracinė byla dėl jo pažeidimo. Atsižvelgdamas į visą situaciją susirinko svarbius dokumentus, t. y. darbo sutartį, charakteristiką ir kitus dokumentus bei 2019 m. spalio 22 d., 8.00 val., ryte nuvyko į Kauno apskrities VPK Kelių Policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, Chemijos pr. 4B, Kaunas. Užėjo į kabinetą, darbuotojai parodė protokolą, paprašė, kad nagrinėtų jo bylą, parodytų filmuotą pažeidimo medžiagą, tačiau ji pasakė, kad žodinio nagrinėjimo nebus, kad jis paliktų dokumentus ir lauktų namuose pranešimo. Palikęs dokumentus išvyko į darbą su viltimi, kad gaus paštu pranešimą apie nagrinėjimą jo administracinės bylos. Tačiau nesulaukęs jokių žinių 2019 m. lapkričio 4 d. nuvyko į policiją, kur jam įteikė 2019 m. spalio 23 d. nutarimą ir paaiškino, kad nutarimas taip pat yra išsiųstas jam į namus.

3.4. Su nutarimu nesutinka. Dėl piniginės nuobaudos iš principo nesiginčija, tačiau nesutinka su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemonę) 3 mėnesiams. Toks administracinės poveikio priemonės taikymo laikotarpis smarkiai ir labai stipriai gali įtakoti ir įtakos jo gyvenimą.

3.5. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, specialiosios teisės atėmimas apsunkina jo darbą, kadangi darbo pobūdis susijęs su vairavimu. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo bus atleistas iš darbo. Jo žmona šiuo metu yra bedarbė, todėl jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Nepilnamečių vaikų neturi, tačiau turi išlaikyti būstą, kuriame gyvena su žmona.

3.6. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kitus teisės principus, bei į visą kitą bylos medžiagą, prašo jo skundą tenkinti, panaikinti Kauno VPK Kelių Policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonę) ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.

3.7. Nurodo, kad pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl galimybės panaikinti specialiosios teisės atėmimą, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, taip pat svarstyti, ar panaikinus specialiosios teisės atėmimą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tad aukščiau išvardintos aplinkybės įrodo, kad specialiosios teisės- vairuoti transporto priemonę neturėjimas labai smarkiai įtakotų ir turėtų labai didelių neigiamų pasekmių pagal esamą situaciją.

3.8. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, į pažeidimo sudėtingumą ir pavojingumą, teismas turėtų perkvalifikuoti administracinį nusižengimą R. K. atžvilgiu iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskiriant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nuobaudą. Jei teismas manytų, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, prašytina, kad teismas atsižvelgtų į jo situaciją ir panaikintų ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemonę).

3.9. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

3.10. Pažymi ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

3.11. Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

3.12. Netenkinus pareiškėjo prašymų skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas - gali būti netaikoma.

3.13. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

3.14. Skunde pažymi, kad R. K. nėra piktybinis KET pažeidėjas, jo padaryti KET pažeidimai vertintini kaip atsitiktinio pobūdžio. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo svarbu ir tai, kad R. K. dirba vairuotoju, todėl teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas yra būtinas jo darbo funkcijų vykdymui. Jų netekęs, R. K. negalės dirbti, atitinkamai, išlaikyti ne tik savęs, bet ir savo šeimos, vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. R. K. amžius riboja jo galimybes greitai susirasti kitą darbą, juo labiau, kad atėmus teisę vairuoti, jis neturėtų galimybės dirbti pagal profesiją. Be to, priešingai nei nurodyta nutarime, yra pagrindas teigti esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnio 1 dalyje, taip pat 1 dalyje nenurodytų, bet tokiomis teismų praktikoje laikomų, aplinkybių. Konkrečiai, R. K. pripažino, kad pažeidė tam tikras taisykles, susijusias su transporto priemonių lenkimu, dėl savo elgesio gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mano, kad nutarimas surašytas formaliai, vienpusiškai vertinant bylos medžiagą, kurioje užfiksuoti tik tam tikri pažeidimo fragmentai, darant prielaidas, nepaisant R. K. paaiškinimų, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, R. K. asmenybę, nepaisant teismų praktikos, todėl laikytinas nepagrįstu, neteisingu, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į pareiškėjo R. K. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 23 d. nutarimą administracinėje byloje.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Šalies argumentai

4.2. Pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše, byloje papildomai surinkta duomenų, patikslinta pažeidimo padarymo vieta, o ir pats apeliantas neneigia, kad tai jis vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu, neginčija pažeidimo vietos. Skunde nurodo, kad piniginės nuobaudos iš principo neginčija, tačiau nesutinka tik su paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tad apeliantas, kaip ir sutinka su padarytu pažeidimu, tačiau jam yra svarbiausia, kad neprarastų teisės vairuoti transporto priemones.

4.3. Institucija nurodo, kad galima sutikti, kad praradimas teisės vairuoti transporto priemones apeliantui sukels nepatogumų, apsunkins jo darbinę padėtį, tačiau įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliantas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, tačiau panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

4.4. Institucijos nuomone, pareigūnas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutarimą apelianto R. K. administracinio nusižengimo byloje. Teiginiai skunde, Institucijos nuomone, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai, apeliantui paskirta minimali nuobauda.

4.5. Institucijos nuomone, nėra teisinio pagrindo apelianto padarytą veiką kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

4.6. Pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17- 103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

4.7. Nurodo, kad šis nusižengimas apeliantą charakterizuoja kaip itin įžūlų ir nedrausmingą vairuotoją, kuris jam suteikta teise naudojasi neatsakingai. Darydamas šį nusižengimą nepaisė vairuotojams numatytų pareigų laikymosi, ignoravo visuomenėje nusistovėjusias vairavimo ir bendravimo normas. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti 2019 m. spalio 23 d. Kauno apskrities VPK KPV priimtą nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad jis 2019 m. liepos 26 d., 20.46 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo keleivinį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir lenkė kitą automobilį. Autobuse keleivių nebuvo. Tokiu veiksmu niekam nesutrukdė, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Jam baiginėjosi tachografo numatytas kelionės laikas, todėl norėjo grįžti kuo greičiau, nes tokius duomenis galima patikrinti ilgą laiką ir dėl to būti nubaustam. Nors prieš išvykdamas kelionei reikalingą laiką apskaičiavo, tačiau susidūrė su netikėtumais, nes prieš tai kelyje jam trukdė greičiau važiuoti kombainas, paskui priekyje lėtai važiavo automobilis. Jis lenkė automobilį tam, kad nepažeistų tachografo režimo. Autotransporto inspekcija tachografą gali patikrinti už 36 mėnesių laikotarpį ir už laiko pažeidimą nubausti. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nepamena, ar lenkdamas automobilį rodė kairįjį posūkį. Jam darbui pastoviai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jis dirba vairuotoju, yra baigęs ekskavatorininko specialybę. Teisę vairuoti turi nuo 1988 m. Pripažįsta, kad yra padaręs KET pažeidimų. Neturėdamas teisės vairuoti jis negalės dirbti. Žmona nedirba, yra pieno pramonės specialistė.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Dėl pažeidimo užfiksavimo pasitiki vaizdo medžiaga, todėl neprašė jos peržiūrėti teismo posėdžio metu, nurodė, kad nors pareiškėjas neprisiminė visų įvykio aplinkybių, tačiau jis prisipažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, paaiškino, kad prasižengė skubėdamas dėl darbo. Dėl pažeidimo niekas nenukentėjo, pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Pareiškėjas ilgą laiką dirba vairuotoju, pažeidimų pasitaiko, bet jis nėra piktybiškas pažeidėjas. Mano, kad specialiosios teisės atėmimas yra per griežta poveikio priemonė. Pareiškėjo žmona nedirba, jis netekęs teisės vairuoti negalės dirbti. Trijų mėnesių terminas nėra itin ilgas, tačiau apsunkintų šeimos turtinę padėtį, vėliau vairuotojui reikėtų išklausyti kursus teisei vairuoti atgauti, todėl prašo specialiosios teisės atėmimo netaikyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. skundas netenkintinas

8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

10. Šiuo atveju, skundą pateikęs R. K. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuomet lenkė jo važiavimo kryptimi važiavusį automobilį kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sugrįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą kirto siaurą ištisinę liniją bei nerodė įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo. Iš esmės R. K. pripažįsta įvykio faktines aplinkybes, tačiau nesutinka su nusižengimo kvalifikacija, kuri, anot pareiškėjo, turėtų būti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, taip pat prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus pirmųjų prašymų paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tai yra netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

11. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13350-2019, anksčiau administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustam, dar vieną KET pažeidimą ir po aptariamojo, padariusiam R. K. dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskyrė minimalią nuobaudą – 170,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą taip pat minimaliam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Skunde prašydamas veiką iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas nurodo atsižvelgti į jo situaciją, tačiau jokių konkrečių motyvų ar argumentų nepateikia. To nei R. K., nei jo įgaliotoji atstovė nepadarė ir teismo posėdžio metu ir toks prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

13. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. liepos 26 d. padarė KET 8 punkto ir 1 priedo III dalies punkto, draudžiamo ženklo Nr. 325 bei 82 punkto pažeidimus, nes draudžiamo ženklo Nr. 325 galiojimo zonoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdamas priekyje jo važiavimo kryptimi važiuojantį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, o sugrįždamas nerodė įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo. Draudimo lenkti sąrašas yra KET 140 straipsnyje. Už tai jis ir buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

14. ANK 417 straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, jei išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą be tikslo aplenkti, t. y. nieko neapvažiuojant, o jeigu tuo pačiu manevru dar ir apvažiuojamos transporto priemonės, kyla atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

15. Pagal skunde išdėstytą reikalavimą darytina išvada, kad pareiškėjas savo manevrą traktuoja kaip išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, o ne lenkimą vietose, kuriose KET draudžia lenkti, tačiau tam absoliučiai nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Toks manevras negali būti traktuojamas kaip paprastas apvažiavimas.

17. Be to, KET 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija, be kita ko, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Toks draudimas yra tolygus draudimui lenkti, nes lenkimas būtent ir siejamas su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą, jau nekalbant apie tai, kad šiuo konkrečiu atveju vieta, kurioje R. K. vykdė lenkimo manevrą buvo aiškiai pažymėta draudžiamo ženklo Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.

18. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedą kelio ženklas šiame priede pažymėtas 325, taip pat draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

19. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip R. K. vairuojama transporto priemonė kelyje ties degaline, staiga prisigretina prie ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio padidina greitį ir nerodydama posūkio signalo, aplenkusi jį ir dar vieną priekyje važiuojantį automobilį, kerta siaurą ištisinę liniją ir įvažiuoja į tos pačios krypties eismo juostą.

20. Tai rodo ir dar vieną ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties alternatyvų požymį – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, tačiau esamomis aplinkybėmis jis nėra esminis tokiai R. K. veiksmų kvalifikacijai. Administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiam lenkti, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra vienas iš alternatyvių požymių ir taikoma nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).

21. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

24. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė R. K. minimalų – 3 (trijų) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

25. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Žemesnės instancijos teismas

26. R. K. skunde nurodyti argumentai dėl to, jog nusižengimo padarymo metu buvo jau vėlus vakaras, tai, kad jis skubėjo namo, o kelyje pasitaikė lėtai važiuojanti transporto priemonė, daugiau kelyje transporto priemonių nebuvo, taip pat nebuvo sukelta avarinių situacijų, neįvyko autoįvykis, asmenys nenukentėjo, teismo posėdyje nurodytas argumentas, jog skubėjo dėl to, kad nepažeistų tachografu fiksuojamo darbo ir poilsio laiko režimo yra nepagrįsti ir neturi reikšmės klausimui dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

27. Visų pirma pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (nusižengimo b. l. 10) matyti, kad priešingai nei nurodoma skunde, kelyje be R. K. vairuojamo keleivinio autobuso ir transporto priemonės, su kuria jis susigretino ir aplenkė, buvo dar viena priekyje važiuojanti transporto priemonė – lengvasis automobilis, kurį R. K. savo vairuojamu keleiviniu autobusu taip pat aplenkė. Taigi, jis tuo pačiu manevru aplenkė ne vieną, o dvi transporto priemones, tai akivaizdžiai paneigia skundo teiginį, jog kelyje transporto priemonių nebuvo.

28. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš vaizdo įrašo draudžiamą manevrą kelyje R. K. vairuojamas keleivinis autobusas atlieka gyvenvietėje – Ilgakiemio kaime, visai prie pat priešingoje eismo kryptyje esančios degalinės ir persirikiuoja kaip tik ties jos įvaža, kas tik dar labiau didina šio nusižengimo pavojingumą.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. įvykio metu vairavo didelių gabaritų sunkiasvorę transporto priemonę – keleivinį autobusą „Evobus“. Tokios transporto priemonės vairavimas kelyje jau pats savaime yra didesnio pavojaus šaltinis ir teisė vairuoti tokią transporto priemonę reikalauja papildomų (kvalifikuotų) vairuotojo pažymėjimo kategorijų, taigi, jos vairuotojui keliami didesni tiek bendrieji, tiek ir specialieji taip pat ir drausmingumo reikalavimai.

30. R. K. nurodytas argumentas, jog KET pažeidimui ryžosi siekdamas išvengti tachografu fiksuojamo vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų, kuriuos galima patikrinti ilgą laiką, nėra joks kriterijus jo atsakomybei švelninti, o veikiau atvirkščiai, pasirinkdamas išvykimo laiką iš pradinio taško, pagal savo pareigas (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju) privalėjo įvertinti optimalų sugrįžimo laiką ir numatyti galimus netikėtumus kelyje, beje apie kuriuos byloje taip pat jokių objektyvių duomenų nėra, tačiau rinkosi jo nuomone, mažesnę iš dviejų blogybių, taip tikėdamasis apskritai išvengti nuobaudos už KET pažeidimą, kas negali būti pateisinama.

31. Aptariant skunde nurodomų individualių neigiamų pasekmių kilimą ir kaip nurodoma, neigiamą įtaką šeimai, dėl to, kad bus atleistas iš darbo, tai, kad žmona yra bedarbė, turi išlaikyti būstą, kuriame gyvena, taip pat nesudaro jokio išimtinio pagrindo paklausią darbo rinkoje – vairuotojo profesiją turinčio R. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertinant ir tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas 3 (trijų) mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas nėra toks, dėl kurio asmuo prarastų įgūdžius, ar sudarantis realų pagrindą įmonei priimti kardinalius sprendimus jos atžvilgiu, jei toks darbuotojas tikrai reikalingas.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010) ir tokias aplinkybes R. K. privalėjo įvertinti prieš darydamas tokį, vieną iš šiurkštesnių administracinių nusižengimų.

33. Vadovaujantis pareiškėjo argumentais, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. R. K. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, jo nuomone, reikalingų panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kaip jau ir buvo minėta, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (nusižengimo b. l. 20–24), padarė vieną KET pažeidimą ir jau po aptariamojo nusižengimo padarymo, taigi, skirtingai nei nurodoma skunde, toks elgesys negali būti laikomas atsitiktiniu, ar nebūdingu pareiškėjui.

34. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių pavojingo ar chuliganiško vairavimo pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

35. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

36. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. R. K. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

37. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13350-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius R. K. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

38. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, neteisingai kvalifikuota veika, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o specialiosios teisės atėmimas neturėtų būti skiriamas, ar trumpinamas jos terminas.

39. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti R. K. skundo ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, perkvalifikuoti administracinį nusižengimą, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o R. K. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13350-2019, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis