Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-589-786/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
2-589-786/2014
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00460-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
A. A., E. M., H. A., V. K., M. A.
Advokatai
Vida Leonovienė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-589-786/2014Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00460-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 113.8. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant pareiškėjai V. A., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. A., E. M., H. A., V. K., M. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. A. ir jos atstovė V. Leonovienė paaiškino, jog 2000 m. balandžio 25 d. mirė jos ir suinteresuotų asmenų motina E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini), motinos asmeniniai daiktai. Pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties toliau gyveno minėtame gyvenamajame name, pareiškėja V. A. gyveno kartu su motina, padėjo tvarkytis ūkyje, o jai susirgus, slaugė. Nors pareiškėja nesikreipė į notarą po motinos mirties dėl palikimo priėmimo, tačiau ji liko gyventi motinos gyvenamajame name, tvarkė ir prižiūrėjo, dirbo žemę, aplinką, naudojosi motinos asmeninio naudojimosi daiktais ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Tokiu būdu mano, jog pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Notaras dabar atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Suinteresuoti asmenys byloje- pareiškėjos broliai ir seserys pretenzijų į palikimą nereiškia, jo nepriėmė. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos E. A. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. A., E. M., H. A., V. K., M. A. atsiliepimuose į pareiškimą, pareiškimo neginčijo ir į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi E. A. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2000-04-25, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų L. K., V. O. parodymais nustatyta, jog 2000 m. balandžio 25 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina E. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (8,9 b.l.). Po jos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Pareiškėjos motina po sutuoktinio B. A. mirties 1983-11-20 (11 b.l.) toliau gyveno minėtame gyvenamajame name. Pareiškėja gyveno kartu su motina, padėjo tvarkytis, susirgus, slaugė. Po motinos mirties pareiškėja liko gyventi motinos gyvenamajame name, tvarkė ir prižiūrėjo aplinką, dirbo žemę, naudojosi motinos asmeninio naudojimosi daiktais bei atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtino pasėdyje apklausti liudytojai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, liudytojų parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjoa pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas (12,13 b.l.). Pareiškėja V. A. yra palikėjos E. A. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (7 b.l.). Kadangi kiti įpėdiniai, pareiškėjos broliai ir seserys palikimo nepriėmė, pretenzijų dėl jo neturi, todėl pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų motinos mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, apklausti liudytojai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. palikimą po savo motinos E. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2000 m. balandžio 25 d. priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė