Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Č. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucijos) 2025 m. kovo 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. Č. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.

2. A. Č. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 29 d. nuo 10.40 val. iki 10.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. Č. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. skundas atmestas ir Institucijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismo A. Č. prašo panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. Teigia, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis, laikydamasis Saugaus eismo taisyklių ir vairavimo praktikos, prieš važiuodamas įsitikino, kad jokių objektų, kurie trukdo vairavimui, nėra. Nurodo, kad asmenys, kurie buvo automobilyje „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukė, kol jis pradės važiuoti, jam pradėjus važiuoti, minėtojo automobilio vairuotoja prie jo automobilio priartėjo specialiai, nesilaikydama saugaus atstumo bei nesiimdama visų saugaus eismo priemonių. Eismo įvykių fiksavimo protokolas paneigia nukentėjusiosios paaiškinimus apie eismo įvykį, kadangi 2024 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio fiksavimo protokole nėra jokių duomenų apie automobilio sugadinimą. Dėl to abejoja, ar automobilis buvo sugadintas. Pažymi, kad eismo įvykio metu liudytoja kalbėjo telefonu, o tai, jo nuomone, leidžia kvestionuoti, ar liudytojos parodymai yra teisingi. Pabrėžia, kad ANK 581 straipsnio 4 dalis numato, jog už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu liudytojas atsako pagal šio kodekso 224 straipsnio 2 dalį.

5.2. Taip pat nurodo, kad eismo įvykio fiksavimo protokole nenurodyta, kad automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Mano, kad tai padaryta norint nuslėpti įvykio aplinkybes. Dėl to eismo įvykio fiksavimo metu nebuvo įvertintos visų automobilių pradinės padėtys. Nukentėjusiosios automobilio padėtis nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu, o tai leidžia manyti, kad vyriausioji tyrėja V. P. nevykdė savo pareigų, netinkamai atliko tyrimą, slėpė tyrimo duomenis nuo jo. Tokiu būdu V. P. pažeidė nekaltumo prezumpciją, kuri numatyta Konstitucijos 23 straipsnyje. Be to, V. P. nepateikė jokių administracinį nusižengimą patvirtinančių įrodymų. Tokiu būdu buvo pažeista ANK 577 straipsnyje numatyta jo teisė ir jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, pateikti bylai reikšmingus įrodymus ir daiktus. Taip Institucija pateisina V. P. neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus (A. U. 2025 m. vasario 4 d. nutarimas). Taip pat teigia, kad teismas nevertino automobilio „Ford Focus“ sugadinimo, neteisėto vairuotojo pažymėjimo pratęsimo aplinkybių.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 23 d. (turi būti 27 d.) nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimai nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas A. Č. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, netenkindamas A. Č. skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kaip teisingai buvo konstatuota, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai ir kt.) A. Č. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 9, 114 ir 226 punktų nuostatų pažeidimams, konstatuoti. Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka bei teisme metu buvo teisingai nustatyta, jog A. Č. 2024 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu nuo 10 val. 40 min. iki 10 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, atsitrenkė į stovintį kitą automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Nors A. Č. teigia, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas, kadangi automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja specialiai priartėjo prie jo nesaugiu atstumu, tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys nukentėjusiosios ir jos sesers paaiškinimai bei fotonuotraukose užfiksuoti „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, būdingi lygaus paviršiaus įspaudimui, paneigia A. Č. versiją dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Be to, pažymi, kad KET 114 punkte numatyta teisės norma reikalauja iš vairuotojo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ne tik pradedant važiuoti iš stovėjimo vietos, bet ir visą atbulomis važiuojamą laiką, tai yra ši norma įpareigoja vairuotoją, važiuojantį atbulomis, visada stebėti, ar šiuo važiavimo metu jo važiavimo trajektorijos erdvėje neatsirado kitų eismo dalyvių, kuriems jis privalo duoti kelią, ar kitų objektų, iki kurių jis privalo laikytis saugaus atstumo.

7. Daugiau atsiliepimų į A. Č. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo klausimu apygardos teismas pažymi, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal minėto straipsnio 3 ir 4 dalis byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai nagrinėjant skundą paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai; kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė arba bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turiniu, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. A. Č. prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Byloje neatsirado naujų įrodymų, jų nepateikė ir apeliantas, bei nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir aptartos apylinkės teisme priimant skundžiamą nutartį. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju A. Č. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl A. Č. apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis aukštesniajam teismui pateikta medžiaga.

9. A. Č., skundu prašydamas panaikinti tiek Institucijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą, tiek ir apylinkės teismo nutartį, teigia, kad jam nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis nepažeidė KET reikalavimų, kad eismo įvykį tyčia sukėlė nukentėjusioji. Taigi, apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.

10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

11. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. Č. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gruodžio 29 d. 10.40 val. (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas savo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V40“ ir jį apgadino.

12. Iš 2024 m. gruodžio 29 d. į eismo įvykį atvykusios policijos pareigūnės G. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, jog per duomenų bazes patikrinus nustatyta, jog „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi techninės apžiūros, paklausus minėto automobilio vairuotojo – savininko A. Č., šis nurodė, kad techninės apžiūros šiam automobiliui nėra, kadangi jam taip liepė jo draudimas iš ankstesnio eismo įvykio, kai buvo bendrauta (b. l. 97). Šios aplinkybės apeliantas nei skunde apylinkės teismui, nei aukštesniajam teisme neginčija. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš Institucijos papildomai pateikto Techninės apžiūros IS įrašo matyti, jog A. Č. įvykio metu vairuoto automobilio privaloma techninė apžiūra nebegaliojo nuo 2022 m. lapkričio 17 d. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad byloje tiriamo eismo įvykio metu A. Č. vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst. (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors A. Č. skunde teigia, kad nebuvo vertinamos vairuotojo pažymėjimo pratęsimo aplinkybės, tačiau pažymėtina, kad apeliantui nebuvo inkriminuotas pažeidimas, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl pagrįstai aplinkybės, susijusios su jo vairuotojo pažymėjimo išdavimu/pratęsimu, nebuvo tiriamos ir vertinamos, dėl jų pagrįstai nepasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.

13. Taip pat byloje nustatyta, ir pats apeliantas pripažįsta, jog įvykio metu jis vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad važiuodamas automobiliu atbuline eiga iš stovėjimo vietos, automobiliu atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Automobilio „Volvo V40“ apgadinimo faktą patvirtina tiek nukentėjusiosios S. S., tiek ir policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio „Volvo V40“ sugadinimai (b. l. 142-144, 146-157), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui „Volvo V40“ sugadintas priekinis bamperis, o A. Č. automobilis „Ford Focus“ neapgadintas (b. l. 100). Pats apeliantas įvykio tyrimo metu pripažino, kad išvažinėjant atbuline eiga per vairuotojo ir keleivio veidrodėlius pažiūrėjęs nematė jokio automobilio, todėl stūmėsi atbuline eiga iki kol susidūrė automobilis su „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103). Apylinkės teisme duodamas paaiškinimus A. Č. taip pat pripažino, kad kai jis važiavo automobiliu, t. y. jį stūmėsi atbuline eiga, automobilis „Volvo“ stovėjo, nebūtų važiavęs, jei jis būtų važiavęs (b. l. 161). Taip pat eismo įvykio aplinkybes, kad važiuodamas atbuline eiga A. Č. automobiliu atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, tiek iš karto po įvykio, tiek ir apylinkės teisme parodė nukentėjusioji S. S. bei liudytoja apklausta nukentėjusiosios sesuo R. K. (b. l. 101-102, 161-164). Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos R. K. parodymais nėra pagrindo, nes jos vienodai nurodė įvykio aplinkybes, parodymus apylinkės teisme davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį bei BK 235 straipsnį, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji ir liudytoja apkalbėjo A. Č. ar tarp jų yra nesutarimų, byloje nėra. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai ne tik, kad sutampa tarpusavyje, bet juos iš dalies patvirtina ir paties apelianto paaiškinimai, ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji ir liudytoja R. K. teisme pripažino, kad automobilis po eismo įvykio buvo patrauktas apie 1-2 metrus atgal, nes iš kiemo norėjo išvažiuoti kitas automobilis, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra iš esmės neteisingi ir jais negalima tikėti. Pažymėtina, kad pats A. Č. apylinkės teisme patvirtino, kad automobilis buvo patrauktas po eismo įvykio (b. l. 161). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusioji automobilį po eismo įvykio patraukė 1-2 metrus atgal nešalina A. Č. kaltės padarius eismo įvykį. Taip pat pažymėtina, kad KET 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat A. Č. paaiškinimus, jog jis automobiliu važiuodamas atbuline eiga važiavo tol, kol automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo”, byloje esančias fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad apelianto automobilio salone buvo pridėta įvairiausių daiktų, kas sudarė realią kliūtį laiku pamatyti stovintį automobilį „Volvo“, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Č. pažeidė KET 114 punkto reikalavimą, nes važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V40“ ir jį apgadino. Objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Č. versiją, jog ne jis, o nukentėjusioji automobiliu atsitrenkė į jo atbuline eiga važiuojantį automobilį, ir taip tyčia sukėlė eismo įvykį, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Pagrindo manyti, kad eismo įvykio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina objektyvios įvykio eigos, nėra, nes ir pats apeliantas savo parašu patvirtino sutinkantis su eismo įvykio aplinkybėmis, užfiksuotomis 2024 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio fiksavimo protokole (b. l. 99). Nors apeliantas skunde teigia, kad tyrėja V. P. nevykdė savo pareigų, netinkamai atliko tyrimą, slėpė tyrimo duomenis nuo jo, dėl to buvo pažeistos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėja V. P., tik įvertinusi eismo įvykio metu surinktus duomenis, surašė A. Č. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir jį išsiuntė apeliantui, o eismo įvykio aplinkybes: eismo įvykio fiksavimo protokolą surašė, įvykio aplinkybes fiksavo (fotonuotraukas darė), eismo įvykio dalyvių, liudytojų paaiškinimus paėmė, tikslino ne tyrėja V. P., o policijos pareigūnai V. M. ir G. D.. Dėl šių minėtų policijos pareigūnų atliktų veiksmų apeliantas skundų ir pretenzijų neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus viršininkas, išnagrinėjęs A. Č. 2025 m. sausio 20 d. prašymą dėl vyresniosios tyrėjos V. P. nušalinimo, 2025 m. vasario 4 d. nutarimu atsisakė pareigūnę V. P. nušalinti nuo tolesnio administracinio nusižengimo bylos tyrimo, konstatavęs, kad apelianto prašyme nurodyta pareigūnės nušalinimo priežastis – jo nurodymų nevykdymas, nepateikimo medžiagos susipažinti, yra deklaratyvi ir nepagrįsta, įstatyme nustatytų pagrindų nušalinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantį pareigūną nenustatyta (b. l. 107-108). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad 2024 m. gruodžio 29 d. įvykusio eismo įvykio tyrimas policijos pareigūnų buvo atliktas objektyviai ir nešališkai.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Č., o ne nukentėjusioji S. S., sukėlė eismo įvykį, todėl A. Č. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nustačius, jog A. Č. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir panaikinti tiek Institucijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą jį nubausti, tiek ir apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria apelianto skundas buvo atmestas.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad A. Č. už jo padarytus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirtos administracinės nuobaudos būtų aiškiai per griežtos, neatitiktų pažeidėjo asmenybės bei padarytų nusižengimų pobūdžio, o paskirta galutinė nuobauda būtų skirta nesilaikant ANK 38 straipsnio nuostatų. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojui užtraukia baudą nuo 10 iki 12 Eur, o ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojui užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, jog A. Č. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bauda paskirta lygi sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, o pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – lygi minimaliam sankcijoje numatytos baudos dydžiui. Be to, įvertinus tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad per paskutinius penkerius metus A. Č. administracine tvarka baustas net 31 kartą (dažniausiai už nustatytos rinkliavos nesumokėjimą palikus automobilį stovėti, tarp jų ir už tai, kad vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra), turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 36-63). Atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Č. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o galutinė nuobauda skirta laikantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų taisyklių.

16. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.