Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-443-885/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
AN2-443-885/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01535-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
I. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-443-885/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01535-2021-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1448-2021 I. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 9 d., 11.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 prom. girtumas), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, iš dalies buvo patenkintas I. B. skundas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021 patikslintas ir pakeistas. Teismas iš nutarimo konstatuojamosios dalies (pažeidimo esmė) pašalino požymius ,,kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai“ ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė I. B. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą, kurios mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 10 Eur įmoką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde I. B. prašo paskirti švelnesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Apeliaciniame skunde, iš esmės atkartojant pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, apeliantas neneigia, kad nurodytu laiku ir vietoje, jis parduotuvėje buvo be apsauginės kaukės, tačiau tvirtina, kad jis savo kaltės nejaučia, nes apsaugos darbuotojo prašė išduoti jam apsauginę kaukę arba leisti išeiti iš parduotuvės, tačiau apsaugos darbuotojas atsisakė ją išduoti ir iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad žmogus gali pamiršti, pamesti kaukę. Nurodė, kad yra neįgalus ir pensininkas, lapkričio 12 d. jam paskirta operacija, todėl prašo baudos neskirti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Pažymi, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliaciniame skunde I. B. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, prašo paskirti švelnesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apygardos teismas, patikrinęs I. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliacinio skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš priimtos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje išdėstytoms išvadoms. Vien tik ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi I. B., nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normas ir jų pažeidimus. O Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (galiojusio nusižengimo padarymo metu) 2.1.5.2. papunktyje nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys įpareigojami viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas galėjo būti netaikomas tik tokiu atveju, jei būtų buvusi nustatyta 2.1.5.2.4 papunktyje numatyta išimtis neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį).

8. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. B. kaltę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Kaip matyti iš skundo turinio, jis neginčija, kad viešoje vietoje – parduotuvėje – nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tačiau ginčija patį reikalavimą dėvėti veido kaukę, nes, anot apelianto, jam apsauginę kaukę turėjo išduoti apsaugos darbuotojas arba leisti jam išeiti iš parduotuvės. Tačiau tiek apylinkės teismas, tiek skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti ir vertinami, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiga dėvėti kaukę uždaroje viešoje vietoje, kaip nurodyta minėtame Vyriausybės nutarime, yra pačiam asmeniui, o, kaip matyti iš vaizdo įrašo, toks priminimas buvo ir įeinant į parduotuvę. Vyriausybės nutarime nėra nurodyta pareiga, jog apsaugos darbuotojas asmeniui be kaukės, ją privalo išduoti. Kaip matyti iš apsaugos darbuotojo T. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, liudytojui pasiūlius I. B. įsigyti kaukę kasoje, šis atsisakė tai daryti, piktybiškai nevykdė prašymo užsidėti kaukę, dėl ko buvo iškviesta policija.

9. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad I. B. teigimu, jis nepažeidė jokių teisės aktų ir įstatymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi akivaizdu, jog I. B. savo neteisėtais veiksmais, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2.1.5.2 papunkčio nuostatas, o šiame teisės akte numatyti įpareigojimai, draudimai bei reikalavimai jam kaip ir visiems šalies gyventojams yra privalomi. Be to apelianto manymu, parduotuvėje buvo nedaug žmonių, jis laikėsi saugaus atstumo, nekėlė niekam pavojaus, tuo metu jis COVID liga nesirgo, tačiau ir šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatyto įpareigojimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

10. Pažymėtina, kad veikai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog I. B. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė Covid-19 ar ne, kadangi pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo išvada apie tai, kad I. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, yra pagrįsta, teisėta ir teisinga. Byloje yra nenuginčijamai nustatyta, kad I. B. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veido ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors paskelbto karantino metu būdamas viešoje vietoje – parduotuvėje privalėjo laikytis Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.4 papunkčio reikalavimų.

11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma paskirti švelnesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

12. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kurioje teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pripažįstama, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nutarė atsižvelgti į ANK 34 straipsnio 6 dalį ir I. B. skyrė žymiai mažesnę administracinę nuobaudą nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali 500 Eur bauda, t. y. I. B. paskyrė 100 Eur baudą, kurios mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui (kas mėnesį sumokant po 10 Eur), savo sprendimą motyvavo. Apeliantas prašo skirti įspėjimą, tačiau apygardos teismas nebemato galimybių apeliantui dar labiau švelninti skirtą nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, žinant, kad švelnesnių nuobaudų skyrimui yra būtinas prisipažinimas, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, o taip pat į pažeidėjo asmenybę. Apelianto argumentai, jog jis neįgalus, pensininkas, reikalinga operacija jau yra pakankamai įvertinti skiriant nuobaudą skundžiama nutartimi. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, jog I. B. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos administracinį nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, argumentuotai nurodyta, kodėl apeliantui skirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nutartyje padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

14. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra ir negali būti pagrindu nepritarti apylinkės teismo sprendimui, todėl nutartis paliekama galioti, o I. B. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus