Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Džiuljetai Čiulčinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1722-2023 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1722-2023 (ROIK: 23206202055) L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį (galiojanti redakcija iki 2023 m. gegužės 1 d.) 60 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. vasario mėnesį, tiksli pažeidimo padarymo diena nežinoma, Lietuvos Respublikai priklausančiame sklype, kuris pagal 2006 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį Nr. K55/2006-47 priklauso Plikių evangelikų liuteronų parapijai, adresu Klaipėdos g. 5, Plikių mstl., Kretingalės sen., Klaipėdos r., neteisėtai, be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo, atliko saugotinų želdinių (52 vnt. mažalapių liepų) genėjimo darbus. Šiais veiksmais L. F. pažeidė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 25.1 punktą. Paskaičiuota žala padarytai aplinkai (Nr. Ž34-1732/2023) sudaro 9 864 Eur, kuri 2023 m. gegužės 10 d. buvo įteikta. Sumokėti atlyginti aplinkai padarytą žalą, sužalojus saugomus želdinius gera valia – nesutiko.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas L. F. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundas, dėl Institucijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo nurodo, jog su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, kadangi nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, be to, nėra grindžiamas įrodytais faktais, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skundą motyvuoja teismų praktika, ANK 564 straipsniu, 618 straipsniu, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 591 straipsniu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu. Skunde nurodoma, jog šiuo konkrečiu atveju 2023 m. birželio 16 d. nutarime nėra nurodyta buvusi reali faktinė situacija, nėra išsamiai išdėstoma veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados bei L. F. veiksmuose nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Akivaizdu, jog teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad L. F. neginčija, jog buvo atlikti medžių genėjimo darbai, tačiau pažymi, jog jokia žala aplinkai dėl neva sunaikintų/sužalotų medžių padaryta nebuvo, kadangi visos nurodytos mažalapės liepos gyvuoja bei toliau žaliuoja. Be to, skundžiamame nutarime visiškai neanalizuoti ir motyvuotai neįvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. F. parodymai. Kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl buvo būtina analizuoti ir motyvuotai vertinti minėto asmens parodymus. Pažymėtina, jog teisiškai ydinga tokia praktika, kai remiamasi ne visu įrodymu, o tik atitinkamu įrodymo fragmentu, epizodu ar pan. Taip yra iškreipiami nustatyti duomenys bei pateikiama klaidinga informacija, kuri neatspindi atlikto tyrimo rezultatų. Jų nuomone, pareigūnas vertindamas įrodymus turi laikytis įstatymo reikalavimų, būti nešališkas bei objektyvus ir vertinti bei analizuoti ne įrodymų dalis, fragmentus, epizodus, o visą įrodymą/įrodymus bei įrodymų visumą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. F. atstovas advokatas D. Kurpavičius teismo posėdžio metu parodė, kad iš esmės L. F. sutinka su padarytu pažeidimu, savo kaltės neginčija, tik prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą, atsižvelgiant į tai, kad jis šį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, kadangi yra senyvo amžiaus, nežinojo, jog norint genėti tam tikrus medžius turi gauti leidimą. Jis manė, kad medžių genėjimas yra leidžiamas ir savo veiksmais jokio pažeidimo nedaro. Visą laiką šiuos medžius laikė gyvatvore; medžiai šiuo metu yra žaliuojantys, ataugę, nesunaikinti, o pareiškėjas – pasiligojęs, guli ligoninėje, jo materialinė padėtis labai kukli ir jis labai gailisi, kad laiku neišsiaiškino teisės aktų reikalavimų ir juos pažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad L. F. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 281 straipsnio 1 dalyje (galiojanti redakcija iki 2023 m. gegužės 1 d.) numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. L. F. prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, administracinę nuobaudą – įspėjimą.

L. F. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį (galiojanti redakcija iki 2023 m. gegužės 1 d.) dėl to, kad jis 2023 m. vasario mėnesį, tiksli pažeidimo padarymo diena nežinoma, Lietuvos Respublikai priklausančiame sklype, kuris pagal 2006 m. gegužės 19 d. panaudos sutartį Nr. K55/2006-47 priklauso Plikių evangelikų liuteronų parapijai, adresu Klaipėdos g. 5, Plikių mstl., Kretingalės sen., Klaipėdos r., neteisėtai, be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo, atliko saugotinų želdinių (52 vnt. mažalapių liepų) genėjimo darbus. Tokiais savo veiksmais L. F. pažeidė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 25.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje (galiojanti redakcija iki 2023 m. gegužės 1 d.), jam paskirta 60 Eur bauda ir paskaičiuota žala padarytai aplinkai (Nr. Ž34-1732/2023), kurią sudaro 9 864 Eur. ANK 281 straipsnio 1 dalyje (galiojanti redakcija iki 2023 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad neteisėtas želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 Eur.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, sprendžia, kad L. F. yra nubaustas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju L. F. neteisėtai, be Savivaldybės administracijos leidimo, atliko saugotinų želdinių genėjimo darbus, t. y. nugenėjo 52 vnt. mažalapių liepų. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir tai skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe; taip pat atsakomybe lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta ir tai, jog administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo ( L. F. yra gimęs 1940 m.); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, L. F. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme ( įspėjimą). Pareiškėjo prašymas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, grindžiamas tuo, jog administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o iš nežinojimo, dėl senyvo amžiaus neišsiaiškinęs, jog tam tikrų medžių genėjimui reikia gauti specialų leidimą ir manydamas, jog medžių genėjimas yra galimas ir tokie jo veiksmai nėra nusikalstama veika; taip pat prašė atsižvelgti į jo amžių, kuklią materialinę padėtį bei į tai, jog šiuo metu nugenėti medžiai yra ataugę, žaliuoja, jiems žala nepadaryta. Teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu L. F. ar jo atstovas advokatas nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę dėl jo prastos sveikatos būklės ar kuklios materialinės padėties. Bylą nagrinėjant Institucijoje, ką patvirtino ir Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, L. F. skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Tai, jog L. F. tvirtina nežinojęs teisės aktų nuostatų, jog norint genėti medžius, šiuo atveju mažalapes liepas, reikia kreiptis į savivaldybę ir gauti tam leidimą, niekaip neįtakoja pareiškėjo kaip veiksnaus Lietuvos Respublikos piliečio atsakomybės už viešai paskelbtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, šiuo atveju pasireiškusios administracinės nuobaudos už saugotinų želdinių genėjimą paskyrimu.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta minimali bauda, kurios dydis (60 Eur) nėra toks, kuris sukeltų problemų praktiškai bet kokios turtinės padėties asmeniui. Švelninti tokią nuobaudą teismas galėtų tik pritaikęs J. F. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau byloje nenustačius komplekso faktinių duomenų, kuriais turėtų būti grindžiamas toks sprendimas, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Teismo vertinimu, J. F. paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, skirta įvertinus tiek pažeidimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1722-2023 (ROIK: 23206202055) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimą ar keisti nutarimą bei juo paskirtą nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o J. F. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. F. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1722-2023 (ROIK: 23206202055) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.