Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-243-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
1S-243-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00462-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-243-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00462-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Evaldo Gražio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas. Bausmės pradžia 2013-05-02, pabaiga – 2018-04-30.

Žemesnės instancijos teismas

2015-12-07 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo sunkumą, visuomenės interesą, teisingumo principo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. K. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas. Mano, kad Komisija padarė teisingą išvadą. Komisija visapusiškai, detaliai ir nuodugniai ištyrė jo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas, negali būti pagrindu atmesti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo įsitikinimu, Komisija nepažeidė BVK 157 straipsnio reikalavimų, o teismas šio įstatymo reikalavimų nevykdė. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad jam išėjus į laisvę, būtų vykdoma intensyvi priežiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 30 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisija tinkamai vertino jo elgesį, asmenybę ir tinkamai taikė įstatymą, tačiau įstatymo nuostatos numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema –30 balų pagal „OASys“ metodiką, individualų socialinės reabilitacijos planą A. K. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, pradėjo mokytis siekiant įgyti specialybę, už pavyzdingą elgesį, gerą darbą buvo skatintas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo požiūrį į darbą, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Nuteistasis atlikdamas bausmę atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą darbą, už ką jam buvo paskirta nuobauda. Atsisakymą dirbti jis grindė turimomis sveikatos problemomis (2015-11-18 medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-686), tačiau nuteistasis galėjo pabandyti dirbti ir tik realiai pamačius, kad dirbti iš tiesų negali, darbo galėjo atsisakyti, be to, pažymėtina, kad iki bausmės atlikimo jis dirbo, išėjęs į laisvę taip pat žada įsidarbinti, medžiagoje pateiktas darbdavio sutikimas jį įdarbinti ( b. l. 21). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pasiūlyto darbo A. K. atsisakė ne dėl objektyvių sveikatos problemų, o siekdamas išvengti paties darbo. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau tai neįvardija kaip problemos, nemano, kad yra priklausomas. nelabai suvokia, kad šios problemos gali ir toliau egzistuoti. Nusikalstamo elgesio riziką didina netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, nepakankamas situacijos rizikingumo ir galimų pasekmių vertinimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie galimi A. K. kriminogeniniai veiksniai jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu – piktnaudžiavimas narkotikais, nes prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vartojo narkotikus iš kanapių. Taip pat informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. pirmą kartą tyčinį nusikaltimą padarė ir buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis, iš viso teistas tris kartus. A. K. anksčiau teistas už padarytą analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau tai jo nesustabdė nuo naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, kas patvirtina nesugebėjimą įvertinti ankstesnį patyrimą, apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Nors nuteistasis pripažįsta problemas, jaučia poreikį jas spręsti, stengiasi teisingai priimti sprendimus, susidoroja su neigiamomis emocijomis, tačiau ne visuomet supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų ir neigiamų, kadangi jis bando nuslėpti neigiamus faktus apie save, pasireiškia nenuoširdumas.

Nuteistasis skunde teigia, jog likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 straipsnio nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo A. K. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. (A. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Svetlana JurgaitienėEvaldas Gražys