- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- 2YT-743-964/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00562-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Č. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos mirties faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol.
Paaiškino, kad pareiškėjo tėvai A. N. ir E. N. gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su priklausiniais buvo asmeninė tėvo nuosavybė. Aplink namų valdą buvo suformuotas 0,72 ha ploto žemės sklypas, kuris lygiomis dalimis priklausė valstybei ir motinai E. N.. Po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) metais, pareiškėjas su broliu Č. N. paveldėjo tėvui priklausiusius pastatus lygiomis dalimis. Pareiškėjo motina iki mirties padovanojo pareiškėjui 1/2 dalį valdyto turėto žemės sklypo, t. y. 18/72 dalių, o E. N. liko 18/72 dalių savininke. Po motinos mirties, pareiškėjas mokėjo žemės mokesčius už jo vardu ir motinos vardu įregistruotas žemės sklypo dalis, nepriklausomai nuo to, kad 2008-04-18 dovanojimo sutartimi pareiškėjui atiteko tik pusė motinai priklausiusio sklypo dalies. Pareiškėjo brolis Č. N. į motinai priklausiusį žemės sklypo dalį po jos mirties nepretendavo, mokesčių nemokėjo, todėl mano, kad ginčo dėl motinai priklausiusio žemės sklypo dalies nėra. Mirus motinai, pareiškėjas likusia žemės sklypo dalimi naudojasi kaip sava, moka mokesčius. Nurodo, kad kitų įpėdinių nėra. Nors pareiškėjo ir jo brolio pavardės rašomos skirtingai, tačiau Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą patvirtina, kad mirusiojo tėvo turtą paveldėjo sūnūs E. N. ir Č. N., kas įrodo pareiškėjo ir suinteresuoto asmens giminystės ryšį. Pareiškėjas negali tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo kaip paveldėtojo teisių, negali atlikti jokių juridinių veiksmų su faktiškai paveldėtu turtu, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo, kurio notaras šiuo metu pareiškėjui negali išduoti nes motinai mirus, pareiškėjas į notarą nesikreipė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes kitokia tvarka gauti paveldėjimo faktą patvirtinančių dokumentų neturi galimybės.
Suinteresuotas asmuo Č. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina E. N. (b. l. 8). E. N. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 18/72 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/887554 (b. l. 9-10). Taip pat į bylą pateikta 2008-04-18 sutartis, kuria E. N. dovanojo pareiškėjui 18/72 dalių žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3100 ha žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,6400 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Iš 2008-05-13 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad po tėvo mirties jo sūnūs E. N. ir Č. N. paveldėjo 47/100 dalies pastato-gyvenamojo namo ir 47/100 dalių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14-17).
Po E. N. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs E. N. ir Č. N. (b. l. 49). Jie per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina 2017-07-10 Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro raštas Nr. 77, iš kurio matyti, kad notaro biure nebuvo pradėta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus E. N. (b. l. 18).
Tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti priimtą palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. N. mirties priėmė jos palikimą. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes pareiškėjas likusia žemės sklypo dalimi naudojasi kaip sava. Jis moka už žemę mokesčius (b. l. 19-44). Mirus motinai jis rūpinosi jos likusiu turtu, valdydamas ir naudodamas turtą pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas.
Byloje nėra duomenų, kad po E. N. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos E. N. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 straipsnis).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. N., priėmė palikimą po motinos E. N., kadangi po 2009-06-17 faktiškai pradėjo jį valdyti (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.