- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-236-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-00623-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- I. Č.
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-193/2012
Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-45-00623-2010-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės ir nukentėjusiosios I. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžio, kuriuo A. Č. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Šiuo teismo nuosprendžiu I. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. Č. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2004-08-23 iki 2010-05-12 savo name ir namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas psichinę prievartą ir grasindamas žodžiais padaryti veiką pavojingą gyvybei ir sveikatai, terorizavo, sistemingai baugino bei naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės I. Č. atžvilgiu, o būtent: 2004-08-23 apie 23 val., plūdo necenzūriniais žodžiais, užvestą benzopjūklą laikydamas pridėjęs prie I. Č. kaklo, krūtinės, grasino juo sužaloti I. Č. bei siekdamas ją įbauginti, benzopjūklu supjaustė laiptų turėklus, stumdė I. Č. į sieną, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimus kairio peties srityje, dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kairėje ir dešinio kelio sąnario srityje, tuo nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpyje nuo 2004-08-23 iki 2005 m. birželio mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, vakare, metė akmens masės puodynę I. Č. į galvą, tokiu būdu padarė deformaciją dešinėje momeninėje srityje, tuo sužalojo I. Č.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2005-07-16 18.30 val. smaugė rankomis I. Č. kaklą, metė vežimo ratą į I. Č., tačiau nepataikė, nes I. Č. pasitraukė; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2006-01-14 22.45 val. plūdo necenzūriniais žodžiais ir žodžiais grasino nužudyti, nušauti I. Č., mėtė ir gadino namų apyvokos daiktus; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2006-04-08 apie 02.00 val. sudavė smūgius I. Č. laidu su plastmasiniu antgaliu du kartus į viršugalvį, septynis kartus į kojas, tokiu būdu padarė ruožų pavidalo poodines kraujosruvas abiejų šlaunų, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos srityje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą viršugalvyje, tuo nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2006-09-11 apie 20.00 val. savo galva sudavė smūgį vieną kartą I. Č. į nosį, tampė už plaukų, laikydamas už kaklo pervertė ant grindų, laikydamas už plaukų galvos dešinę pusę daužė į grindis, kumščiais sudavė ne mažiau 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame smilkinyje, dešiniame užausyje, kakle, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, nugaroje, išrovė plaukus dešinio ir kairio smilkinio srityse, tuo nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2009-07-09 apie 15.35 val., karštais riebalais iš keptuvės pylė I. Č. į veidą, tokiu būdu padarė I-II laipsnio terminius odos nudegimus kairio smilkinio, kairio skruosto, kairio žasto ir kairės plaštakos srityse, tuo nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010-05-12 apie 18.00 val., du kartus spyrė I. Č. į pilvą, tačiau nukentėjusiajai pasitraukus, sudavė smūgį į kairę ranką, suėmęs nukentėjusiąją už kaklo lenkė prie grindų, parklupdė, užgulęs nukentėjusiąją savo svoriu kelis kartus nugarą spaudė žemyn, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, juosmeninių III, IV, V-to slankstelių ataugų lūžius dešinėje pusėje, tuo nesunkiai sutrikdė I. Č. sveikatą; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2011-02-18 apie 11.30 val., plūdo necenzūriniais žodžiais, stumdė I. Č., apipylė žuvies konservų likučiais bei žuvies konservų skardine sužalojo kairės plaštakos pirštus, padarydamas mažylio, bevardžio ir didžiojo pirštų krumplių odos įbrėžimus.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. Č. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir nubausti jį pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 3 m., pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 145 str. 2 d. – laivės atėmimu 2 m.; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6, 7 p., 72¹, 72² str., 75 str. 1 d., 2 d. 2, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, įpareigojant A. Č. šiuo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Č.; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant dviejų mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. Č. 728,52 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 litų neturtinės žalos I. Č. naudai. Mano, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, vertino juos atskirai, ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiosios I. Č. nuosekliais parodymais viso proceso metu, juos įvertindamas kaip nepatikimus, o nuosprendį motyvavo tik remdamasis A. Č. bei liudytojų parodymais, kurie palankūs A. Č., o tų pačių liudytojų parodymų, kaltinančių A. Č., neįvertino ir neaptarė. Prokurorės manymu, byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kurių visuma patvirtina, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamas veikas. Pažymi, kad nukentėjusioji I. Č. visuose savo parodymuose ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai, vienodai ir kategoriškai aiškino esmines nusikalstamos veikos. Jos parodymus visiškai patvirtina specialisto išvados, iš kurių matyti, kad I. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti I. Č. nurodytu laiku ir būdais. Specialisto išvados patvirtina I. Č. parodymus apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą ir visiškai atitinka jos nurodytas aplinkybes. A. Č. kaltu neprisipažino, tačiau negalėjo nurodyti, kokiu būdu ir kas kitas galėjo padaryti I. Č. nustatytus sužalojimus. Teigia, kad sužalojimus pasidarė pati, tačiau, tai paneigia specialisto išvados, kad nustatytų sužalojimų I. Č. negalėjo pasidaryti pati, o buvo sužalota pašalinės jėgos. Tiek A. Č., tiek S. Č. parodė, kad Irena nuolat būdavo namuose, netgi ir dirbdavo namuose, tai gi atmestinos ir bet kokios versijos, kad ją kas nors galėjo sužaloti be A. Č., nors tokią galimybę ir pats A. Č. atmeta. I. Č. parodymus apie jos atžvilgiu vyro naudojama smurtą patvirtino ir liudytojai J. J., T. S., I. J., D. Č.. Teismas visiškai nepagrįstai nepripažino įrodymu specialisto išvados, kuria buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo išrauti iš galvos plaukai, o pasirėmė liudytojos, kuri nėra specialistas ir neatliko išsamios nukentėjusiosios apžiūros, subjektyviais parodymais. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojo S. Č. parodymai yra nešališki – teismas neįvertino to, kad S. Č. yra abiejų proceso šalių sūnus, tai, kad jis nėra objektyvus matyti iš jo parodymų. S. Č. neslėpė neigiamo požiūrio į motinos I. Č. elgesį, be to, jis parodė, kad santykiai su tėvu yra geri, o su motina nebendrauja jau keleri metai. Motiną S. Č. vadina psichiniu ligoniu, teigia, kad ji linkusi fantazuoti, tačiau šie jo parodymai paneigti objektyviais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. nėra įrašyta psichoneurologinio kabineto įskaitą, nė vienas iš kitų apklaustų liudytojų neparodė, kad I. Č. yra linkusi fantazuoti. Todėl, prokurorės manymu, liudytojo S. Č. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti tėvui išvengti atsakomybės. Prokurorė mano, kad esant pakankamai duomenų, kad A. Č. sistemingai prieš nukentėjusiąją I. Č. vartojo smurtą, remiantis išsamiais I. Č. parodymais nustatyta, kad A. Č. nuo 2004 m. terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti jos sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką, sistemingai ją baugino ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiajai padaryti nesunkus ir nežymūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytos aplinkybės. Psichinės prievartos realumą įrodo, kad A. Č. grasino padaryti žalą I. Č., jos sveikatai ir gyvybei, bei ją padarė daugiau kaip tris kartus, t.y. sistemingai. Jis tai darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nukentėjusiajai stresą baimę, nerimą dėl minėtų vertybių ir norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos. Todėl, prokurorės manymu, A. Č. veika dėl nukentėjusiosios terorizavimo yra įrodyta ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., požymius. Prokurorė pažymi, kad A. Č. buvo kaltinamas padaręs BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas A. Č. išteisino iš BK 145 str. 1 d., nors šios veikos padarymu A. Č. nebuvo kaltinamas.
Nukentėjusioji I. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, A. Č. paskiriant bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, bei tenkinant jos pareikštą civilinį ieškinį. Teigia, kad A. Č. parodymai yra melagingi ir prieštaringi. Nurodo, kad A. Č. bandė ją nunuodyti, o po to pradėjo labai žiaurų fizinį ir psichologinį smurtą (sūnus paliudijo, kad tai prasidėjo prieš 6-7 metus.) Nukentėjusiosios teigimu, vaikai bandė ją ginti, tada A. Č. jiems pasakė, jog jie nieko negaus. Mano, kad A. Č. siekė ją sunaikinti, o vaikus išvaryti. Teigia, kad vaikams nesant būdavo žudynės, o jiems esant – provokacijos, melagingi verkimai, vaikų siundymas ant jos su melagingu šmeižtu. Vaikams ji to nepasakojusi, kad nepakenkti jų psichikai, nes jie ir taip matydavo pakankamai. Nurodo, kad apylinkės inspektorius raštiškai patvirtino, kad A. Č. – keliantis konfliktus namuose. Teigia, kad A. Č. meluoja apie turėklų su kolonėlėm supjaustymą. Nurodo, kad A. Č. po to, kai hole buvo jo stumdoma, daužoma, lenkiama prie žemės, atsinešė iš garažo užvestą benzopjūklą pradėjo pjaustyti turėklus, o ji užsidariusi vonioje paskambino policijai, kuri jį išvežė. Tai vyko 23 val. nakties, o ne 20-21 val., kaip sako A. Č.. Neužilgo prieš policijos atvykimą parėjo dukra ir išsigandusi užsidarė vonioje. Nukentėjusioji teigimu, A. Č. meluoja ir dėl vežimo rato, kad nemetė, nes pats teismo posėdžio metu nurodė metęs supuvusį vežimo ratą. Be to, liudytojas A. D. patvirtino, jog jo žmona matė kaip kaltinamasis metė vežimo ratą. I. Č. nurodo, kad A. Č. grasino ją nušauti, dėl ko ji net kreipėsi į advokatę L. S., taip pat apipylė ją riebalais iš keptuvės, ją nuplikytą dar matė iš Londono grįžusi dukra su žentu. Jos teigimu, buvo dar du išpuoliai su tais pačiais grasinimais nužudyti ir kapinėmis, tie išpuoliai buvo su akivaizdžiai išreikšta agresija ir grasinimu. Nurodo, kad vieno išpuolio metu A. Č. apsuko plaukų sruogą apie ranką, išrovė ir numetė, po to paėmė kitą plaukų sruogą ir vėl apsuko apie ranką. Neigia 10 metų nuodijimą ir nurodo, jog buvo 2 konkretūs faktai, kai ji pajuto smarkų poveikį organizmui, o nuodams nusėdus – degeneracinį poveikį visiems organams. 1-mą kartą, kai A. Č. ji pasakė: „susirask moterį“, o 2-ą kartą – kai rado žinutę nuo gėjaus. Pažymi, kad byloje yra pateiktas Fizikos instituto atsakymas, kad ji yra apnuodyta taliu. Skunde pažymima, kad A. Č. teiginiai dėl namo išlaikymo, vilties dar kartu gyventi, jos nebendravimo su vaikais ir savo motina, dėl mėlynių greito atsiradimo ant jos kūno, dėl jos jam išsakytų žodžių apie kojų, rankų nupjovimą ir kt. yra melagingi. Pažymi, kad A. Č. prieštarauja pats sau, nes jau pradžioje pasakė, kad nuo pat gyvenimo pradžios jie nesugyveno. Nurodo, kad bendrauja su dukra, o sūnus iš tėvo išmokęs apgaudinėti, sukčiauti, tai pritaikė ir ant jos, kas atvedė šį į nusikaltimų darymą. Dabar jos sūnus bedarbis ir yra visiškoje A. Č. įtakoje, nes šis duoda pinigų, vogtų degalų, suremontuoja jam mašiną, moka advokatams ir sūnaus primuštoms, sužalotoms aukoms. Pasak I. Č., melagingai teigiama apie jos pačios susižalojimą, nes teismo med.ekspertai patvirtino, kad pati susižaloti ji negalėjo. Apeliantė teigia, kad A. Č., vadindamas „psiche“ ją šmeižia, nes jos med. kortelė rodo ką kitką, kad būdavo potrauminis stresas, kas po visų A. Č. išpuolių yra normalu. Jos teigimu, A. Č. nebuvo sužalotas jokia špakliuote. Pastarasis būdamas girtas nesuprato su kuo ji apsigynė. Nurodo, kad ji, 2 d. po jos veido nuplikinimo, siekdama sulaikyti A. Č. puolimą su lėkštės kraštu brūkštelėjusi šiam per kaktą. I. Č. pripažįsta dėl pavojaus jai, jos vaikų gyvybėms ir dėl labai blogos įtakos jos sūnui prašiusi teismą įkalinti A. Č., nes savo noru šis žmogus nepasikeis.
Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės ir nukentėjusiosios skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant A. Č. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, bei A. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal minėtus straipsnius išteisino.
Pagrindiniai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Prokurorė ir nukentėjusioji skunduose tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė A. Č. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė kaltinimus ir visiškai pagrįstai rėmėsi kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad esant prieštaravimams dėl faktinių aplinkybių, įrodymų tyrimo prasme, jie turi būti traktuojami A. Č. naudai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimai A. Č. grindžiami nukentėjusiosios I. Č. parodymais bei specialisto išvadomis. Sutinkamai su nukentėjusiosios I. Č. parodymais, jos sutuoktinis A. Č. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis terorizavo ir sistemingai baugino ją, taip pat naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad I. Č. įvairiais laikotarpiais padaryti įvairūs kūno sužalojimai, tačiau vien pastarųjų sužalojimų konstatavimas nerodo, kad juos padarė būtent A. Č.. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios teiginių, kad specialistų išvadomis konstatuotus sužalojimus padarė A. Č., nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Pats A. Č. neneigia nesutariantis su tame pačiame name gyvenančia žmona I. Č., tačiau jo teigimu, jis jokių jam inkriminuotų veiksmų prieš žmoną neatlikęs. Jis parodė, kad nėra žmonos rankomis palietęs, jai niekuo negrasinęs ir jos atžvilgiu jokių I. Č. nurodytų veiksmų neatlikęs. Nors nukentėjusioji savo parodymuose apie tariamai prieš ją A. Č. atliktus nusikalstamus veiksmus mini tariamus jos sužalojimus mačiusius asmenis, tačiau byloje nei vienas liudytoju apklaustas asmuo to nepatvirtino ir priešingai – parodė, kad sužalotos, sumuštos ar pan. I. Č. nėra matę. Taip pat pažymėtina, kad A. Č. parodė, kad I. Č. yra linkusi išsigalvoti nebūtus dalykus – tą iš dalies ar visiškai patvirtino ir liudytojų S. Č., D. M., P. K., D. Č. parodymai. Netikėti S. Č. parodymais, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija neturi pakankamo teisinio pagrindo. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų I. Č. nusistatymą prieš A. Č.. Liudytojai J. J. ir S. Č. parodė, kad I. Č. siekia išvaryti iš namo A. Č. ir name gyventi viena. Pasak J. J., tai pati jai pasakiusi I. Č.. Tokie liudytojų parodymai nepaneigti ir jie rodo galimą I. Č. apkalbėjimo motyvą, o jį vertinant aukščiau nurodytos I. Č. būdingos savybės išsigalvoti nebūtus dalykus kontekste, kyla pagrįstos abejonės dėl I. Č. parodymų patikimumo. Todėl vertinti nukentėjusiosios parodymus, kaip išteisintojo kaltumą patvirtinančius įrodymus, nėra pakankamai pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nors byloje esančiomis specialistų išvadomis yra konstatuoti įvairiais laikotarpiais I. Č. padaryti kūno sužalojimai, nėra pagrindo teigti, kad tuos sužalojimus padarė bei kitus kaltinime nurodytus veiksmus atliko I. Č.. Tokiu būdu I. Č. parodymų dėl jos nurodomų aplinkybių apie tyčinius kaltinime nurodytus A. Č. veiksmus prieš ją, nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir patikrinti jų teismas neturi galimybių.
Taigi, nukentėjusiosios ir išteisintojo parodymai dėl A. Č. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų yra akivaizdžiai prieštaringi, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai, ką pirmos instancijos teismas ir padarė. Kaip jau minėta, nors byloje esančiose specialisto išvadose yra konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, tačiau byloje esančios išvados nepatvirtina nukentėjusiajai padarytų sužalojimų tikslių atsiradimo priežasčių, tuo labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti būtent A. Č. ir kad jis turėjo tokį tikslą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių išteisintojo kaltę dėl I. Č. nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė kaltinimus A. Č.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neįrodžius, kad A. Č. dalyvavo padarant jam inkriminuotas kaltinime aprašytas BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, ir pagrįstai priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, išteisinantis A. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmeta. Šios išvados nekeičia ir prokurorės nurodoma aplinkybė apie I. Č. buvimą bei darbą namuose. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. Č. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai atmetė nukentėjusiosios I. Č. pareikštą civilinį ieškinį.
Apeliantės I. Č. skunde nurodomi teiginiai apie jos šmeižimą A. Č. ją vadinant „psiche“ nenagrinėtini, nes nėra šio skundo dalykas.
Prokurorė skunde teisingai pastebėjo, kad A. Č. buvo kaltinamas padaręs BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas A. Č. išteisino iš BK 145 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tėra rašybos klaida, nesudaranti pagrindo skundžiamą teismo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu, ir ši klaida taisytina nekeičiant nuosprendžio.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios I. Č. apeliacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant straipsnio dalį, esančią rašybos klaidą: vietoj „išteisinti A. Č. neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)“ įrašyti „išteisinti A. Č. neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) “.