Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. O. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja Ž. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KS-301 „Dėl Ž. O.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d., norėdama tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią, 2017 m. gruodžio 29 d. atnaujino privačių interesų deklaraciją, deklaruodama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 551). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nauja redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Komisija Sprendimu pripažino, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes, būdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir Kauno klinikos) viešųjų pirkimų komisijos nare, Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios privačių interesų deklaracijoje nenurodė.

3. Pareiškėja nurodė, kad Komisija nevertino, jog pats privačių interesų deklaracijos, kurioje nurodyti Įstatymo 6 straipsnyje nurodyti duomenys, pateikimo faktas yra esminis Įstatymo tikslams pasiekti. Be to, Komisija nenagrinėjo aplinkybių apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje. Pareiškėja pabrėžė, kad ji dalyvauja nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje dar nuo 2017 m. spalio 27 d., jos darbas viešojo pirkimo komisijoje nuolatinis, nenutrūkstamas, todėl deklaracija turėjo būti atnaujinta ne tik prieš naujus 2018 m. pradedamus vykdyti pirkimus, bet apskritai prieš bet kokius veiksmus, sietinus su pirkimų vykdymu nuo 2018 m. sausio 1 d.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-968 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų viešųjų pirkimų planavimo, iniciavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ buvo pavesta specialiųjų pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikti VTEK privačių interesų deklaracijas. Būtent dėl to pareiškėja deklaraciją atnaujino iki 2017 m. gruodžio 29 d., kad jau nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų vykdyti savo tiesiogines pareigas. Pareiškėja pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias technines galimybes. Nesant papildomų pranešimų, kad deklaraciją buvo privalu patikslinti po sausio 1 d., laikytina, kad deklaracija buvo pateikta tinkamai. Pareiškėja deklaraciją patikslino 2019 m. gegužės 24 d.

5. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 7 straipsnio 4 dalimi, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, atsirado pareiga per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad siekdama tęsti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtas viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėja po 2018 m. sausio 1 d. vėliau viešuosiuose pirkimuose dalyvavo tik 2018 m. birželio mėn., todėl pareiškėja turėjo laiko ir galimybes laiku pateikti deklaraciją.

7. Atsakovo teigimu, kiti deklaracijas pateikti turėję asmenys, deklaracijas pateikdami 2018 m. sausio 2 d., pareigų klasifikatoriaus kodą nurodė 470. Taigi pareiškėjos teiginys, kad pareigų klasifikatoriaus kodas 470 atsirado tik nuo 2018 m. sausio 9 d., yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiga viešinti deklaracijas atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki to laikotarpio pateiktos deklaracijos buvo neviešos, taigi ir pareiškėjos 2017 m. gruodžio 29 d. pateikta deklaracija buvo nevieša ir duomenys apie pareiškėją, kaip viešųjų pirkimų komisijos narę, visuomenei tapo žinomi tik nuo 2019 m. gegužės 24 d., jau po patikslintos deklaracijos pateikimo.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijų narė, 2018 m. birželio 23 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „Vaistai ir kiti farmacijos produktai“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, 2018 m. pareiškėja dalyvavo vykdant 14 viešųjų pirkimų. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė atnaujintą privačių interesų deklaraciją, nurodydama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 501). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), pareiškėja deklaravo 2018 m. gegužės 24 d. (teismas klaidingai nurodė privačių interesų deklaracijos atnaujinimo datą, turėtų būti 2019 m. gegužės 24 d.). Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, priėmė išvadą, kad pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. birželio 23 d.) turėjo pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, t. y. deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, bet to nepadarė. Komisija tuo pagrindu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

10. Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, per vieną mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėja per vieną mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų pateikusi privačių interesų deklaraciją, teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja deklaraciją atnaujindama tik 2018 m. gegužės 24 d. (kaip minėta, teismas klaidingai nurodė privačių interesų deklaracijos atnaujinimo datą, turėtų būti 2019 m. gegužės 24 d.), pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Aplinkybė, kad pareiškėja dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik nuo 2018 m. gegužės 24 d. (kaip minėta, teismas klaidingai nurodė privačių interesų deklaracijos atnaujinimo datą, turėtų būti 2019 m. gegužės 24 d.).

11. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai), atsižvelgęs į VTEK pateiktus paaiškinimus, ir pažymėjo, kad net ir po 2018 m. sausio 9 d., kuomet pareiškėja sužinojo apie galimybę deklaracijoje nurodyti teisingą kodą, ji turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki 2018 m. vasario 1 d. (per vieną mėnesį; Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

III.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai iš VTEK patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, pareiškėjos paaiškinimų, nevertino, jog pats privačių interesų deklaracijos, kurioje pateikti Įstatymo 6 straipsnyje nurodyti duomenys, pateikimo faktas yra esminis Įstatymo tikslams pasiekti. Be to, Teismas nenagrinėjo aplinkybių apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje.

12.2. Teisės aktuose nėra numatyto draudimo viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie viešuosiuose pirkimuose dalyvavo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, pateikti privačių interesų deklaracijas prieš pat šio įstatymo įsigaliojimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjos darbas viešųjų pirkimų veikloje buvo nuolatinis ir nepertraukiamas, todėl, kad galėtų tęsti savo tiesioginių funkcijų vykdymą, ji 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė deklaraciją.

12.3. Pareiškėja tik po to, kai gavo VTEK 2019 m. balandžio 25 d. pranešimą apie nedeklaruotą dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, sužinojo, jog 2017 m. gruodžio 29 d. pateikta privačių interesų deklaracija nėra matoma viešai, ir atsižvelgdama į šią informaciją 2019 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą deklaraciją, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą 470. Bylos duomenys nepatvirtina teismo išvados, kad pareiškėja apie galimybę privačių interesų deklaracijoje nurodyti teisingą klasifikatoriaus kodą sužinojo 2018 m. sausio 9 d.

12.4. Teismui nebuvo pateikta pagrindžiančių duomenų, kad EDS atnaujinimai nuo 2018 m. sausio 1 d. ar 2018 m. sausio 2 d. pilnai veikė. Teismas nevertino, jog nustatyta deklaravimo tvarka nebuvo aiški. Vien dėl to, kad pareiškėja nepakeitė kodo po deklaracijos pateikimo, kai jau klasifikatoriuje atsirado tikslesnis pareiškėjos pareigoms tinkantis kodas, neturėtų būti laikoma, jog pareiškėja nenurodė duomenų, numatytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

13.1. VTEK pirmosios instancijos teismui pateikė kitų asmenų, kurie yra deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., privačių interesų deklaracijas, kuriose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470. Galimybę nuo 2018 m. sausio 2 d. deklaruoti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (17.2-40E)R-6394.

13.2. Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 29 d. pateikta deklaracija nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie pareiškėjos, kaip Kauno klinikų viešojo pirkimo komisijos narės, dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

13.3. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad Komisija neinformavo apie deklaravimo tvarkos pakeitimus, atliktus po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. VTEK 2018 m. pradžioje atitinkamą informaciją skelbė spaudoje ir VTEK interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. KS-301 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. birželio 23 d.) nepateikė privačių interesų deklaracijos, kaip Kauno klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė.

15. Byloje nagrinėjamo ginčo teisinius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio Įstatymo redakcija, pagal kurios 4 straipsnio 1 dalį nustatyta pareiga viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams deklaruoti privačius interesus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ pareiškėja paskirta nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicinos pagalbos priemonėms įsigyti nare; nuolatinės viešojo pirkimo komisijos dezinfekcinėms medžiagoms įsigyti nare; nuolatinės viešojo pirkimo komisijos tekstilės gaminiams, cheminiams mišiniams (preparatams) ir elektrotechniniams gaminiams nare; nuolatinės viešojo pirkimo komisijos baldams, informacinėms lentelėms, langų uždangalams ir jų remonto paslaugoms įsigyti nare; nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo pasiūlymų vokų plėšimo komisijos pakaitine nare. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė atnaujintą privačių interesų deklaraciją, nurodydama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 501). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), pareiškėja deklaravo 2019 m. gegužės 24 d. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

17. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog pareiškėjos darbas viešųjų pirkimų veikloje buvo nuolatinis ir nepertraukiamas, todėl tam, kad galėtų tęsti savo tiesioginių funkcijų vykdymą nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, kuriais buvo išplėstas asmenų ratas, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti privačius interesus, ji 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė patikslintą privačių interesų deklaraciją, nurodydama tuo metu nustatytą darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, klasifikatoriaus kodą 501. Pabrėžia, kad Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-968 buvo pavesta specialiųjų pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikti savo privačių interesų deklaracijas. Teigia, kad tuo metu nebuvo galimybės nurodyti pareigų klasifikatoriaus kodo 470, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su deklaracija (jos patikslinimu) atlikti nereikia – deklaraciją jau buvo pateikusi, jos pareigos nesikeitė, taip pat nesikeitė teisės aktų nuostatos, nebuvo aiškaus įvardinimo, kad klasifikatoriaus kodai atnaujinti ir privalo būti įrašyti net ir papildomų vykdomų funkcijų kodai.

18. Skundžiamame VTEK Sprendime konstatuota, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Tai, kad pareiškėja dalyvauja Kauno klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai ji privačių interesų deklaracijoje 2019 m. gegužės 24 d. deklaravo dalyvavimą viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Jos elgesį pateikiant deklaraciją 2017 m. gruodžio 29 d. ir joje nurodant savo pagrindinių pareigų kodą VTEK laikė netinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado 2018 m. sausio 1 d., tik po šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir pareigų klasifikavino kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 29 d. privačių interesų deklaracijoje, be kita ko, nurodė darbovietės pavadinimą: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, pareigų identifikavimo kodą – 501, deklaracijos priede ,,Individuali veikla“ įrašė individualios veiklos rūšį – 003, veiklos pradžios datą – 2006 m. birželio 1 d. Kaip minėta, pareiškėja tvirtina, kad pareigų identifikavimo kodą 501, kuris skirtas deklaruoti darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigybę privačių interesų deklaracijoje ji nurodė tam, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe; tuo metu kito pareigų klasifikatoriaus kodo, nurodančio viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (t. y. 470) elektroninio deklaravimo sistemoje nebuvo. Šios aplinkybės bylos duomenimis nėra paneigtos. Tuo tarpu aplinkybė, dėl kurios nesutaria ginčo šalys, kada tiksliai atsirado galimybė EDS nurodyti viešųjų pirkimų komisijos nario pareigų kodą (pareiškėjos skunde teigiama, kad 2018 m. sausio 9 d., atsakovo teigimu – 2018 m. sausio 2 d.), šio ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal abiejų ginčo šalių poziciją tokia galimybė atsirado po 2018 m. sausio 1 d., t. y. jau po to, kai pareiškėja pateikė 2017 m. gruodžio 29 d. deklaraciją.

20. Kaip minėta, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIII-323 redakcija). Tačiau VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KA-84 (2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. KS-73 redakcija) patvirtintose Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) buvo nustatyta, jog J8 laukelyje iš klasifikatoriaus kodų sąrašo pasirenkamas pareigų, kurias deklaruojantysis arba jo sutuoktinis <...> eina deklaruotiname juridiniame asmenyje ir kurios nebuvo nurodytos Deklaracijos ID001 tituliniame lape, kodas; arba dalyvavimo juridiniuose asmenyse kodas (pavyzdžiui, ,,akcininkas“); arba ryšio su juridiniu asmeniu kodas (pavyzdžiui, ,,kolegialaus valdymo organo narys“) (24.4 p.). Nei Įstatyme, nei Taisyklėse nebuvo nustatyta, kad asmuo, einantis atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje ir deklaravęs jas pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, turi pareigą deklaruoti papildomas pareigas, suteiktas jam tame pačiame juridiniame asmenyje. Todėl iš esmės sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad aiškios deklaravimo tvarkos nebuvimas suponavo teisinį neaiškumą. Pareiškėja šiuo aspektu visiškai pagrįstai pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutarime yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei šio principo kylančių teisinės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų kyla pareiga nustatyti aiškią interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl šiam ginčui aktualių Įstatymo ir Taisyklių nuostatų neaiškumo laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1032-756/2021.

21. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos poziciją dėl teisinio neaiškumo ir dėl to, kad ji neturėjo pagrindo manyti, jog dėl nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų ji turi tikslinti 2017 m. gruodžio 29 d. deklaraciją, patvirtina ir tai, kad atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimus, Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-968 buvo pavesta specialiųjų pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikti savo privačių interesų deklaracijas.

22. Pareiškėja, gavusi VTEK 2019 m. balandžio 25 d. raštą Nr. S-1683(1.5), 2019 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintą privačių interesų deklaraciją. Šioje patikslintoje privačių interesų deklaracijoje pareiškėja nurodė iš esmės tokius pat duomenis, kaip ir jos 2017 m. gruodžio 29 d. pateiktoje deklaracijoje (tą pačią darbovietę, pareigų identifikavimo kodą – 470, tuos pačius duomenis deklaracijos priede ,,Individuali veikla“), tik papildomai deklaracijos priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodė šiuos duomenis: juridinio asmens pavadinimas – Kauno klinikos, Slaugos vyr. specialistė; pareigų kodas – 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai), ryšio pradžios data – 2018 m. sausio 1 d. Taigi, tiek 2017 m. gruodžio 29 d. privačių interesų deklaracijoje, tiek ir 2019 m. gegužės 24 d. privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyti tapatūs duomenys, išskyrus duomenis apie tai, kad pareiškėja Kauno klinikose eina viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, nurodant pareigų kodą 470.

23. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1032-756/2021, vertindamas panašią situaciją, kaip ir nagrinėjama šioje byloje, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja iki pradėdama vykdyti viešuosius pirkimus nebuvo patikslinusi (papildžiusi) privačių interesų deklaracijoje savo užimamų pareigų identifikavimo kodo (iš 501 į 470), nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ji pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nors minėtoje byloje tikslindama deklaraciją viešųjų pirkimų komisijos pakeitė savo užimamų pareigų Kauno klinikose identifikavimo kodą (iš 501 į 470), kuris nurodomas pagrindiniame deklaracijos lape, o šios nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja deklaracijos pagrindiniame lape paliko pareigų identifikavimo kodą 501, o papildomai pareigų kodą 470 nurodė užpildydama deklaracijos priedą „Ryšiai su juridiniais asmenimis“, teisėjų kolegijos vertinimu, tai esmingai situacijos nekeičia ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos panašioje byloje 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1032-756/2021.

24. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėjamoje byloje nenustatė ir ginčijamame sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja būtų priėmusi kokius nors šališkus sprendimus vykdydama viešuosius pirkimus ar atlikdama kitas funkcijas valstybinėje tarnyboje, ar kad jos veika būtų susijusi su korupcija.

25. Atsižvelgdama į visas šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja iki pradėdama vykdyti Kauno klinikose viešuosius pirkimus nebuvo patikslinusi (papildžiusi) privačių interesų deklaracijos, joje nurodant užimamų pareigų Kauno klinikose identifikavimo kodo 470, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ji pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Privačių interesų deklaracijos esmė yra turinys, o ne forma, ir pareiškėja, laiku nepatikslinusi pareigybės identifikavimo kodo, nepažeidė gėrio, kurį gina Įstatymas.

26. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė Įstatymo nuostatas, neatsižvelgė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – pareiškėjos skundas tenkinamas ir panaikinamas skundžiamas VTEK Sprendimas.

28. Galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pripažinus, kad Sprendimas naikintinas tuo pagrindu, kad nepagrįstai nustatytas pareiškėjos Įstatymo pažeidimas, keistina pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

29. Pareiškėja prašo jai priteisti 45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys Mokėjimo nurodymai Nr. 14 ir Nr. 566, kurie patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 30 Eur ir 15 Eur). Dėl to pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas, jai iš atsakovo VTEK priteisiant 45 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. O. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjos skundą tenkinti.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KS-301 „Dėl Ž. O.“ panaikinti.

Priteisti pareiškėjai Ž. O. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.