Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, II-194-972/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-28
Bylos Nr.: II-194-972/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-02691-2016-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas: N. M.
Advokatai: Mindaugas Martinaitis

Kategorijos

2.12.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-194-972/2016Proceso Nr. 4-06-3-02691-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.15.3.; 3.25.3. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Loretai Sakavičiūtei,administracinėn atsakomybėn patrauktam N. M.,jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62309356-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinė 2016-05-12 N. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį, 209² straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas, 2016-01-19 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste įformino elektroninę importo deklaraciją (toliau – importo deklaracija) Nr. 16LTLUB000IM0010C7 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas prekės „pakavimo maišai iš polipropileno“ mėginys. Klaipėdos teritorinė muitinė 2016-02-26 priėmė suprastintą patikrinimo ataskaitą (toliau – SPA) Nr. 6LM190171S, kuria importo deklaracijoje Nr. 16LTLUB0001M0010C7 pakeitė prekės TARIC kodą ir papildomai apskaičiavo 2578 Eur importo mokesčių (prekės muitinė vertė 37 378,80 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. 302483910, adresas Reikjaviko g. 10-55, Klaipėda) muitinės tarpininko atstovas N. M. 2015-08-17 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste pateikė importo deklaraciją Nr. 15LTLUB000IM00EC86 prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas prekės Nr. 2 „medienos plokštės, skirtos gyvūnų narvų surinkimui“ mėginys. Klaipėdos teritorinė muitinė, išanalizavusi turimą informaciją ir medžiagą, 2015-10-28 priėmė SPA Nr. 5LM191319S, kuria importo deklaracijoje Nr. 15LTLUB000IM00EC86 prekei pakeitė TARIC kodą. Pasikeitus TARIC kodui, mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Nurodyta, kad muitinės tarpininko atstovas N. M., importo deklaracijose pateikdamas neteisingus deklaruojamų prekių duomenis, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62309356-16 N. M. pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį, 209² straipsnio 5 dalį, pritaikius ATPK 33 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – 2172 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. skundu prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimą ir bylą nutraukti arba, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Nurodo, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalis neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio teisės pažeidimo požymių. Pareiškėjas nurodo, kad institucija priėmė nutarimą skubotai, paviršutiniškai, neįvertinusi jam inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybių, pažeidimus kvalifikavo vien pagal galimai netinkamai deklaruotų prekių faktą, tačiau visiškai nenagrinėjo veikų padarymo subjektyviosios pusės, tai yra kaltės, motyvo, tikslo klausimo, parenkant klaidingus prekių kodus. Jis, teikdamas Klaipėdos teritorinei muitinei importo deklaracijas, jas pildė vadovaudamasis siuntėjo komerciniuose dokumentuose nurodytais duomenimis, kurie jam jokių abejonių nesukėlė. Muitinė komerciniuose dokumentuose nurodytus neatitikimus nustatė tik atlikusi specialius laboratorinius tyrimus, todėl jis, būdamas pakankamai apdairus, sąžiningas ir pareigingas asmuo, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad eksportuotojai pateikė klaidinančią informaciją. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi buvo praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Jam paskirta administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, paskirta neįvertinus galimų padarinių jam ir jo šeimai. Jis augina du mažamečius vaikus, turi skolų, jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 279 Eur, santaupų neturi.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimą. Nurodo, jog pareiškėjo argumentas, kad jo veikoje nėra kaltės (tyčios), yra nepagrįstas, kadangi šiems pažeidimams nereikalinga tokia kaltės forma kaip tyčia, šie pažeidimai gali būti padaromi ir dėl neatsargumo. Pareiškėjas savo rizika nepasinaudojo teise pasitikrinti prekes iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, neįsitikinęs, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Pateikdamas deklaracijas muitiniam įforminimui, N. M. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitinka duomenis, nurodytus deklaracijose. Be to, nesutinka ir su tuo, kad buvo praleisti ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, kadangi administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, įskaitant ir ATPK 209² straipsnį, gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu N. M. kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo nepripažino, nurodė, kad jis deklaravo prekes vadovaudamasis duomenimis, kurie buvo pateikti tiesiogiai gamintojo. Šie duomenys pateikiami prekės kilmės sertifikate FORM A, kuris garantuoja, kad tai yra būtent ta prekė, kuri eksportuojama. Kilus neaiškumams, muitinės tarpininko atstovai turi teisę konsultuotis su muitinės specialistais, tačiau šiais atvejais jam jokių abejonių prekės kilmės sertifikatuose nurodyti prekės kodai nesukėlė. Pateikus importo deklaracijas elektroniniu būdu, iškart pasirodė „raudonas kanalas“, tai reiškia fizinį prekės patikrinimą, todėl jis su muitinės pareigūnu nuvyko prie konteinerių, kur prekės buvo apžiūrėtos, pasvertos, paimti jų mėginiai, nes net pareigūnas nebuvo įsitikinęs, kokie kodai turėjo būti taikomi konteineriuose buvusioms prekėms. Paėmus mėginius, pareigūnas surašė mėginių paėmimo aktą, buvo taikyta papildoma garantija (ji taikoma, jei pasikeistų prekių kodas, dėl to atsirastų papildomi mokesčiai, kad būtų padengti nuostoliai). Deklaracijos buvo priimtos, prekės buvo išleistos. Apie mėginių rezultatus informacija buvo gauta praėjus maždaug vienerių metų laikotarpiui. Buvo nurodyta, kad jis importo deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis. Po paimtų mėginių ištyrimo, pasikeitus prekės kodui, buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai, kuriuos prekių siuntėjas iškart sumokėjo, o jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Muitinės tarpininkai turi galimybę eksportuojamas prekes patikrinti tik vizualiai, jie jokių specialių įrenginių tam neturi, todėl negali atsakyti už prekes, kurių sudėtį galima nustatyti tik atlikus tam tikrus laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jam nutraukti arba skirti kuo mažesnę nuobaudą, įvertinus jo šeimyninę ir materialinę padėtį.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad muitinės tarpininkai prieš gaudami licencijas turi pusę metų mokytis Muitinės mokymosi centre, laikyti sudėtingus egzaminus ir nuolat kelti kvalifikaciją. Taip muitinės tarpininkas įgyja pirmines bendrąsias žinias dėl prekių kodų nustatymo. Taip pat muitinės tarpininkai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę. Muitinės tarpininkas, nustatydamas prekės kodą pagal siuntėjo pateiktus komercinius dokumentus, nepasinaudojo jam numatyta teise prieš deklaruojant prekes (ne tada, kai jau deklaracija patenka į „raudoną kanalą“), jas apžiūrėti, pasitikrinti, todėl jam ir buvo paskirta administracinė nuobauda už neteisingų duomenų pateikimą importo deklaracijose, tai yra už neteisingą importuojamų prekių kodų nustatymą, nes prieš muitinę yra atsakingas deklarantas, o ne prekių siuntėjas ar gavėjas. Prekės buvo išleistos, kad nebūtų trukdoma verslui, nebūtų patiriami nuostoliai, bet kilus abejonei, muitinės pareigūnas paėmė mėginius ir atvežė į muitinę. Pareiškėjas klaidina teismą, nes supaprastintos ataskaitos dėl paimtų mėginių rezultatų buvo pateiktos tikrai nepraėjus vieneriems metams. Be to pažymi, kad muitinės tarpininkas, apžiūrėdamas prekes, nepasitikėdamas savo žiniomis, abejodamas prekių kodais, turi teisę pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir kodų nustatymo. Tokiu atveju muitinės tarpininkui administracinė atsakomybė nebekyla. Yra tam tikri rizikos faktoriai, pvz., siuntėjas, gavėjas, prekių paskirtis, kilmė. Nagrinėjamu atveju maišai buvo siųsti iš Indijos, ši šalis patenka į rizikos zoną, todėl pareiškėjui reikėjo kreiptis į muitinę su prašymu dėl fizinio patikrinimo, tuomet jis būtų apsidraudęs. Rizikos faktoriai nurodomi muitinės tarpininkų mokymų metu. Muitinė nereikalauja, kad muitinės tarpininkai būtų prekių kodų nustatymo specialistai, turintys tam specialių žinių. Prekių siuntėjai taip pat gali informuoti muitinės tarpininką apie komerciniuose dokumentuose nurodytus klaidingus duomenis, tačiau tai jau siuntėjo ir muitinės tarpininko sutartiniai santykiai. Muitinė visada atsižvelgia į asmens norą bendradarbiauti. Jei pareiškėjas būtų pranešęs apie susidariusią situaciją, tai būtų galėjęs pataisyti deklaraciją po išleidimo, bet su tam tikromis išlygomis, tačiau šiuo atveju atsakomybė taip pat nebūtų kilusi. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisingų duomenų muitinei pateikimo yra taikoma papildoma garantija, tačiau garantija yra taikoma draudimui dėl muitų mokesčių skirtumo, o ne dėl muitinės tarpininko veiklos, muitinės suklaidinimo. Garantija atsakomybės nešalina. Šiuo atveju pažeidimai yra formalūs, mokesčiai yra sumokėti. Muitinė, priimdama skundžiamą nutarimą, neturėjo duomenų apie pareiškėjo šeimos sudėtį, materialinę padėtį, todėl paskyrė nuobaudą sankcijos ribose.

Iš 2015-10-28 Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLUB000IM00EC86 ir muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 15MLT2626 dėl importuotų medienos plokščių, skirtų gyvūnų narvams, klasifikavimo teisingumo, nusprendė pakeisti importo deklaracijoje Nr. 15LTLUB000IM00EC86 (2015-08-17) prekės Nr. 2 TARIC kodą iš 4418 90 80 00 į 4421 90 97 90. Pasikeitus prekių kodui, mokesčių apskaičiavimas nesikeičia (b. l. 23-24).

Iš 2016-02-26 Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, patikrinusi prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įformintą elektroninę importo deklaraciją Nr. 16LTLUB0001M0010C7 (2016-01-19) ir muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus bei deklaruotos prekės klasifikavimą ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą, nusprendė pakeisti importo deklaracijoje Nr. 16LTLUB0001M0010C7 deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 3923 29 90 00 į 6305 33 90 00 bei patikslinti prekės aprašymą, nurodant „maišai, austi iš polipropileno juostelių, naudojami prekėms pakuoti“, ir papildomai apskaičiavo 2578 Eur mokesčių (b. l. 13-14).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-04-11 sprendimo Nr. 1(LM19)-90 dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagal supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM191319S (2015-10-28) matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, tai yra nuo 2015-08-17 (b. l. 12).

Iš 2016-01-18 Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp vykdytojo UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2. punkte įtvirtinta vykdytojo pareiga užsakovo vardu tinkamai ir laiku deklaruoti prekes muitinei ir pateikti jas muitiniam įforminimui (b. l. 15-17).

Iš vienkartinės garantijos matyti, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, prisiimdamas solidarią atsakomybę, Klaipėdos teritorinei muitinei maksimalia 2700 Eur suma garantuoja už bet kurias pagrindines ir kitas mokestines prievoles sudarančias pinigų sumas, taip pat nenumatytas ir kitas išlaidas (išskyrus pinigines baudas), tenkančias UAB (duomenys neskelbtini), susijusias su išleidimu į laisvą apyvartą ir importu vidaus vartojimui. Šį įsipareigojimą Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė 2016-01-19 (b. l. 27).

Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-03-24 sumokėjo supaprastinto patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotus papildomus mokesčius (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu N. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų. Minėtos normos yra blanketinės. Administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog muitinės tarpininko atstovas N. M., pateikdamas neteisingus deklaruojamų prekių duomenis importo deklaracijose, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad N. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalis. Nors N. M. teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad jis padarė pažeidimus, nurodė, kad šiais atvejais jo veiksmuose nebuvo kaltės, muitinės deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, nes jam komerciniuose dokumentuose nurodyti duomenys nekėlė jokių abejonių, jų nesukėlė ir muitinės pareigūnui, prekių kodų neatitikimai buvo nustatyti tik atlikus specialius tyrimus, todėl jis negalėjo numatyti, jog siunčiamų prekių kodai, nurodyti minėtuose komerciniuose dokumentuose, yra klaidingi, šie jo teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė paaiškino, kad muitinės tarpininkas turi teisę fiziškai pasitikrinti prekes, ar jos atitinka nurodytus duomenis, iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei, be to, apžiūrėdamas prekes, muitinės tarpininkas turi teisę ir pats paimti prekių mėginius ir pateikti prašymą muitinei dėl prekių patikrinimo ir jų kodų nustatymo, tačiau jis to nepadarė ir neįsitikinęs, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, nors buvo tam tikrų rizikos faktorių, jas pateikė muitinės įstaigai. Kilus neaiškumams, muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, gali atlikti visų rūšių patikrinimą ir po prekių išleidimo, t. y. patikrinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys buvo teisingi. Šiuo atveju iškilus neaiškumams ir buvo atlikti supaprastinti patikrinimai bei nustatyta, kad importo deklaracijoje Nr. 16LTLUB0001M0010C7 (2016-01-19) deklaruotos prekės turėjo būti klasifikuojamos ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu, o kitu kodu, patikslintas prekės aprašymas bei apskaičiuoti papildomi mokesčiai, importo deklaracijoje Nr. 15LTLUB000IM00EC86 (2015-08-17) deklaruotos prekės taip pat turėjo būti klasifikuojamos ne importo deklaracijoje nurodytu TARIC kodu, o kitu kodu, pasikeitus kodui, mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Teritorinei muitinei priėmus supaprastinto patikrinimo ataskaitas ir joms įsiteisėjus, atsirado pagrindas dėl importo deklaracijose neteisingai deklaruotų prekių kodų patraukti administracinėn atsakomybėn muitinės tarpininko atstovą N. M.. Vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi N. M. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga. Jis sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaracijas jis tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Todėl darytina išvada, kad N. M. nenumatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai. Taigi jo veikoje yra ATPK 209² straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų sudėtis, ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo turi būti nutraukta, nes nuobauda buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda už ATPK 209² straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas buvo nustatytas 2015-10-28 Klaipėdos teritorinei muitinei parengus supaprastinto patikrinimo ataskaitą. Taigi, 2015-08-17 padarytas pažeidimas buvo nustatytas 2015-10-28, t. y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo dienos. 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų suėjęs 2016-04-28, tačiau 2016-04-11 Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos, tai yra nuo 2015-08-17. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dar jam nepasibaigus. Administracinė nuobauda N. M. buvo paskirta 2016-06-01 nutarimu, t. y. nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. prašo skirti jam mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą nei ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgia į tai, kad padaryti pažeidimai yra netyčiniai, formalaus pobūdžio, jokia žala nepadaryta, supaprastinto patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotų mokesčių skirtumas sumokėtas, pažeidimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į N. M. šeimyninę ir turtinę padėtį, pateiktus tai pagrindžiančius dokumentus, į tai, kad nors ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies pažeidimai, už kuriuos jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pastebėtina, kad anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka tik už muitinės taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, kurie nelaikytini šiukščiais. Todėl skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimas keistinas, N. M. pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant mažesnę baudą nei ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, ši nuobauda subendrintina su nuobauda, paskirta pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, griežtesne apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

N. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62309356-16 dalį, kuria N. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2172 Eur bauda, ir N. M. pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šią nuobaudą subendrinti su nuobauda, paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 5 dalį, ir N. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė