Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudž. byla Nr.1A-00226-366-2007-59

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.8.6.2; 1.1.10.1; 2.4.2.4

2007 m. birželio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. areštu dvidešimčiai parų;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 metų birželio 23 - 24 dienų laikotarpiu, tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, pro duris, įsibrovė į patalpą – O. K. gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini) e, iš kur slapta pagrobė: V. K. rankinę 170 litų vertės, dvi „City BAnk“ mokėjimo korteles, piniginę su pinigais bendroje sumoje 340 litų, 200 eurų bendros 690 litų vertės, kvepalus „A. C.“ ir kvepalus „Boss“ bendros 400 litų vertės, trijų raktų ryšulį su „Gabor“ pakabuku bendros 124 litų vertės, akinius nuo saulės „Jop“ firmos 600 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6110“ su vokiška Sim kortele bendros 100 litų vertės, kosmetinę piniginę su kosmetikos reikmenimis bendros 300 litų vertės, cigarečių pakelį „Winston“ 4 litų vertės, Ispanijos banko vizos kortelę išduotą I. Č. vardu, viso pagrobė svetimo V. K. priklausančio turto bendros 2728 litų vertės.

Po to, T. K., 2006-06-24 nakties metu, tyrimo nenustatytą valandą, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijęs vagystės būdu iš gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudojo pagrobtą svetimą V. K. išduotą mokėjimo instrumentą – „C. B.“ mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: pagrobtą svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Hansabankas” priklausantį bankomatą, esantį prekybos centre „Vasaris“, (duomenys neskelbtini) Panevėžys, bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. K., panaudojo pavogtą mokėjimo kortelę, siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, inicijavo finansinę operaciją, išimdamas grynus pinigus - 200 litų, tokiu būdu apgaule, įgijo svetimą V. K. priklausantį turtą pinigus - 200 litų.

N. T. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir ją sušvelninti: skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, pritaikius LR BK 75 str. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas neteisingai paskyrė bausmę, nes ji per griežta. Nuteistasis teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepripažino lengvinančia aplinkybe nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, bei tai, kad atlygino savo noru žalą nukentėjusiai, taip pat prisipažinimo, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad jis susitaikė su nukentėjusia, kuri nėra pareiškusi civilinio ieškinio.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, T. K. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas už kurias jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis. Apeliantas neneigia pagrobęs V. K. rankinę su joje buvusiais daiktais, tame tarpe ir mokėjimo kortelėmis. Taip pat neneigia, kad pasinaudodamas pavogta mokėjimo kortele ir rastu jos PIN kodu iš bankomato paėmė 200 Lt.

Teismas T. K. bausmes už įvykdytus nusikaltimus ir po to galutinę, subendrintą bausmę paskyrė laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus (LR BK 54, 61 str. nuostatas). Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgęs į padarytų nusikalstimų pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai - LR BK 11 straipsnis), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, motyvuotai T. K. skyrė laisvės atėmimo bausmės, bei nustatė jos dydį. T. K. įvykdė tris nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Visos nusikalstamos veikos tyčines ir baigtos. Nors T. K. nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnamečiu, tačiau jis teisiamas jau ne pirmą kartą. Jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei ir turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. T. K. padarė tyčines nusikalstamas veikas, neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Teismo nuosprendžiu skirti įpareigojimai T. K. elgesiui jokios įtakos neturėjo todėl pagrįsta išvada, jog tik paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes bus pasiekti bausmės tikslai. Paskirtos laivės atėmimo bausmės yra daug mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad paskirtos per griežtos bausmės.

T. K. prašo jam taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Kadangi jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis jam negali būti taikomas BK 75 str. Bausmės atidėjimo klausimas nepilnamečiui sprendžiamas vadovaujantis BK 92 str. Tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į ankstesnius teistumus, į tai, kad anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasiekė bausmės tikslų, T. K. nepadarė tinkamų išvadų ir nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ateityje jis nebedarys nusikalstamų veikų. Tuo pagrindu bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.

Pirmos instancijos teismas, kaip T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad atlyginta žala nukentėjusiai. Šioje dalyje apelianto skundas nepagrįstas. Nepagrįstas T. K. prašymas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis pa­ts sa­vo no­ru ne­at­vy­ko ir ne­pra­ne­šė tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jai apie įvyk­dy­tas nu­si­kalstamas veikas, o prisipažino tik priremtas įrodymų. Jo paties parodymai viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Laikytina, kad jo išsakomas gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra deklaratyvus. Todėl tiek prisipažinimo, tiek deklaruojamo gailesčio negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne tik už nusikaltimus, tačiau ir už baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 182 str. 3 d.). Už šią veiką T. K. skirta 20 parų arešto bausmė. Kaip jau yra minėta, nuteistasis nusikalstamas veikas (tame tarpe ir baudžiamąjį nusižengimą) padarė būdamas nepilnametis. Kolegija pastebi, kad sutinkamai su LR BK 82 str. 1 d. nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Todėl ir T. K. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 str. 3 d. turėjo būti skiriama auklėjamojo poveikio priemonė ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės. Tačiau kolegija nemato galimybės ištaisyti šią pirmos instancijos teismo klaidą dėl sekančių priežasčių: Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, charakterizuojančią medžiagą, nėra pagrindo už baudžiamąjį nusižengimą skirti švelniausią auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Skirti kitas BK 82 str. 1 d. išvardintas auklėjamojo poveikio priemones negalima, kadangi taip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis. Šiuo metu T. K. pagal BK 182 str. 3 d. paskirta 20 parų arešto bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas apėmimo būdu. Tuo tarpu baudžiamasis kodeksas nenumato bausmių ir auklėjamojo poveikio priemonių subendrinimo taisyklių. Todėl auklėjamojo poveikio priemonės su bausmėmis nebendrinamos, o vykdomos atskirai. Tai reiškia, kad auklėjamojo poveikio priemonės vykdomos kartu su bausme arba po bausmės atlikimo, o tai šiuo atveju T. K. sukeltų sunkesnes pasekmes. Prokuroro skundo dėl bausmių paskyrimo nėra todėl sunkinti nuteistojo padėties negalima. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, ir pats nuteistasis skundžiasi tik dėl laisvės atėmimo bausmės ir neskundžia paskirtos arešto bausmės. Todėl T. K. pagal BK 182 str. 3 d. paskirta 20 parų arešto bausmė paliekama nepakeista.

Kadangi nei apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nei kitų pagrindų keisti nuosprendį nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. T. K. apeliacinį skundą atmesti.