Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ir ieškovų pagal priešieškinį I. P. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams V. J., J. J., V. J., A. P., L. M. dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovų pagal priešieškinį I. P. ir V.P. priešieškinį atsakovui M. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų V. J., J. J., V. J., A. P. ir L. M. solidariai 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumokėto avanso, 1 370,55 Lt (396,94 Eur) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2012-08-14 sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas ketino įsigyti, o atsakovai – parduoti 1000/19074 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo atsakovams 15 000 Lt avansą. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2013-04-01, o pagal sutarties 2.4 punktą atsakovai įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo termino atidalinti parduodamą sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės ir pakeisti jo paskirtį į namų valdos. Šalys susitarė, jog ši sąlyga esminė ir jos neįvykdymas traktuojamas kaip pardavėjo pareigų nevykdymas. 2013-04-01 ieškovo ketinta pirkti žemės sklypo dalis nebuvo atidalinta ir nebuvo pakeista jos paskirtis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-06-27 sprendimas dėl nekilnojamojo daikto padalijimo įregistruotas viešajame registre tik 2013-07-17. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai pažeidė preliminariosios sutarties 2.4 punktą ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jų kaltės. 2013-04-01 pasibaigė ieškovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Pasak ieškovo, neįvykus pagrindiniam sandoriui ir ieškovui priėmus kitą investicinį sprendimą, atsakovai grąžinti sumokėtą avansą atsisakė. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, sužinojo, kad 2012-08-20 atsakovui A. P. priklausiusi žemės sklypo dalis, ieškovui nežinant, 2012-08-20 dovanojimo sutartimi buvo perleista tretiesiems asmenims. Ieškovo teigimu, pasikeitus žemės sklypo savininkams, neliko tinkamo pardavėjo pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl preliminarioji sutartis jau 2012-08-20 tapo neįgyvendinama dėl atsakovų kaltės. Pažymėjo, kad Preliminariosios sutarties 6.1 punktas numato, jog iki sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento pirkėjui sužinojus, kad sklypas perleistas tretiesiems asmenims ir Preliminariąją sutartį nutraukus pirkėjo reikalavimu, pirkėjas turi teisę atsiimti 15 000 Lt sumą, o pardavėjas privalo šią sumą grąžinti bei sumokėti pirkėjui 15 000 Lt baudą. Teigia, kad ieškovas teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 15 000 Lt sumą turi pagal CK 6.237 str. Ieškovo įsitikinimu, atsakovams prievolė grąžinti avansinį mokėjimą atsirado 2012-08-20, todėl vadovaudamasis CK 6.210 str. 1 d., prašo iš atsakovų solidariai priteisti 1 370,55 Lt palūkanų iki bylos iškėlimo teisme.

Atsakovai V. J., J. J., V. J., A. P. bei L. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas preliminariosios sutarties neįvykdė, priėmęs kitą investicinį sprendimą sklypo nusprendė nepirkti, todėl 2013-10-02 Preliminarioji sutartis 2013-10-02 buvo nutraukta. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad A. P. dovanojimo sutartimi perleidus jam priklausančią ginčo sklypo dalį sutuoktinei I. P. ir broliui V. P., atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes turto įgijėjai buvo įsipareigoję įvykdyti bylos šalių preliminariąją sutartį ir iki jos nutraukimo siekė ją įvykdyti. Ieškovas terminą atidėliojo pusę metų, kol nusprendė sklypo apskritai nepirkti. Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas nepasinaudojo sutarties 6.1 punkte nustatyta teise atsiimti sumokėtą avansą, jį grąžinti pareikalavo tik nutraukus sutartį. Daro išvadą, kad sklypo paskirties pakeitimo data neįtakojo ieškovo sprendimo nepirkti sklypo. Atkreipė dėmesį, kad sklypo paskirtis pakeista Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-05-03 sprendimu, t. y. praleidus terminą vieną mėnesį dėl nuo atsakovų nepriklausančių aplinkybių (valstybės institucijų veiksmų).

Atsakovai V. J., J. J., V. J., A. P. bei L. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie išdėstyti atsakovų atsiliepime į ieškinį. Taip pat teigė, kad dėl kainų pokyčio rinkoje jie negalėjo parduoti sklypo už su ieškovu sutartą kainą. Atsakovai ginčo sklypą pardavė už 80 000 Lt, t. y. 30 000 Lt mažiau negu buvo įsipareigojęs pirkti ieškovas. Dėl to atsakovai teigia patyrę 30 000 Lt nuostolių.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Ieškovo manymu, atsakovo bei I. P. ir V. P. 2013-08-20 susitarimas dėl preliminariosios sutarties vykdymo negalioja, ir tikėtina, sudarytas gavus ieškinį. Vadovaudamasis CK 6.116 str. 1 d., teigia, kad tokiam susitarimui dėl pardavėjo pareigų perkėlimo buvo reikalingas ieškovo, kaip kreditoriaus sutikimas, kurio atsakovai neturėjo. Ieškovas apie minėtą susitarimą sužinojo tik gavęs atsiliepimą į ieškinį, o apie įvykusį turto perleidimą, kai kreipėsi teisinės pagalbos, siekdamas susigrąžinti sumokėtą avansą. Pažymėjo, kad Susitarimo dėl preliminariosios sutarties vykdymo sąlygų dovanotojas neperkėlė į notaro patvirtintą dovanojimo sutartį, be to, joje patvirtino, kad jokie tretieji asmenys į dovanojamą daiktą neturi jokių teisių ir pretenzijų.

Kadangi sklypo dalis atidalinta laiku nebuvo, ieškovas laiko, kad atsakovai pažeidė esminę sutarties sąlygą ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jų kaltės. Atsakovai žinojo, kokius veiksmus jie turės atlikti žemės sklypų atidalinimui, todėl prisiėmė riziką spėti tai atlikti per Preliminarioje sutartyje numatytą laiką; atsakovai ieškovui nesiūlė pratęsti termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pasak ieškovo, pasibaigusi sutartis negalėjo būti nutraukta. Sutarties galiojimo metu ieškovas nežinojo apie turto perleidimą ir tuo pačiu apie Preliminariosios sutarties nutraukimo pagrindą, todėl negalėjo prašyti grąžinti avansą. Dėl atsakovų reikalaujamų nuostolių, ieškovas nurodė, kad kainų skirtumas neturi įtakos nuostolių atsiradimui, nes atsakovas A. P. savo noru perleido turtą neatlygintinai, t.y. jis jokių pajamų neprarado. Be to, atsakovai nepateikė duomenų, kad sklypą siūlė pirkti viešai ir kad nebuvo nei vieno pasiūlymo pirkti sklypą už didesnę kainą. Ieškovo teigimu, rinka tuo metu sparčiai augo ir atitinkamai kilo nekilnojamojo turto kainos, 2013 m. lapkričio mėnesį (pardavimo momentu) sklypų kainos buvo didesnės negu 2012 metų rugpjūtį. Be to, sklypo rinkos vertę padidina paskirties pakeitimas ir atidalinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo M. M. ieškinį atsakovams V. J., J. J., V. J., A. P., L. M. dėl nuostolių atlyginimo, taip pat ieškovų pagal priešieškinį I. P. bei V. P., V. J., J. J., V. J., L. M. priešieškinį atsakovui M. M. dėl nuostolių atlyginimo, atmetė.

Teismas, įvertinęs 2012-08-20 preliminariosios sutarties 2.1 punkto formuluotę, sprendė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip iki ketinamos pirkti–parduoti sklypo dalies atidalijimo, bet ne vėliau kaip iki 2013-04-01. Nustatęs, kad iki 2013-04-01 sklypo bendraturčiai neatidalijo parduoti ieškovui ketinamos sklypo dalies ir nepakeitė jos paskirties, teismas padarė išvadą, jog atsakovai, pažeidę sutartyje nustatytą terminą, yra laikomi pažeidę prievolę. Teismas sprendė, kad savivaldybės ir valstybės institucijų veiksmai sprendžiamo ginčo atveju negali būti pagrindas pripažinti, jog pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl atsakovų kaltės.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nei ieškovas, nei atsakovai po 2013-04-01 nereikalavo nutraukti preliminariosios sutarties, abi preliminariosios sutarties šalys savo elgesiu pratęsė preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sudaryti. Pažymėjo, kad apie norą atgauti avansą, ieškovas atsakovui V. J. pranešė tik po to, kai gavo jo 2013-10-02 pranešimą apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad po 2013-04-01 šalims nenutraukus preliminariosios sutarties šalys įsipareigojo tęsti ikisutartinius santykius įrodo 2012-08-20 preliminariosios sutarties 4.5 punkto nuostatos.

Atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimą, kad jis po 2013-04-01 atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes priėmė kitą investicinį projektą, į atsakovo A. P. ir jo teisių bei pareigų perėmėjų teiginius, kad atidalijus ginčijamo sklypo dalį jie siekė ją parduoti ieškovui, bet pastarasis delsė, kol galiausiai nusprendė ginčo sklypo dalies iš viso nepirkti, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nutraukė šalių ikisutartinius santykius ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį be pateisinamos ir protingos priežasties. Dėl to, teismo manymu, vadovaujantis 2012-08-20 preliminariosios sutarties 6.2 punktu, taikomos netesybos baudos forma ir ieškovui neturi būti grąžinami jo sumokėti 15 000 Lt. Įvertinęs ieškovo teiginį, kad atsakovas A. P. pažeidė Preliminariosios sutarties 6.1 p., nes be ieškovo sutikimo 2012-08-20 sutartimi padovanojo ieškovo ketinamą įsigyti sklypo idealiąją dalį kitiems asmenims, teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti 15 000 Lt preliminariosios sutarties 6.1 punkto pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą 15 000 Lt avansą, o ieškovas turi teisę susigrąžinti 15 000 avansą, teismas sprendė, kad šie šalių tarpusavio reikalavimai įskaitomi, ir dėl to ieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl priešieškiniu prašomų priteisti 30 000 Lt nuostolių, teismas atsižvelgė į ieškovo pateiktus duomenis, kad žemės sklypų rinka 2013 metais, palyginus su 2012 metais, augo, didėjo parduodamų žemės sklypų kaina, taip pat į tai, kad atsakovai ir ieškovai I. P. bei V. P. pagal priešieškinį nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teismo manymu, ieškovai pagal priešieškinį ir atsakovai nepagrindė, dėl kokių priežasčių ginčo sklypo dalis parduota už mažesnę, negu vidutinė rinkos vertė, kainą, neįrodė, kodėl tą pačią sklypo dalį 2013 metais pardavė pigiau, negu 2012 metais buvo nustatyta sklypo dalies kaina. Atsižvelgęs į aptartų bylos aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad atsakovai ir ieškovai pagal priešieškinį neįrodė jų patirtų nuostolių dydžio prarastos galimybės piniginės vertės forma, todėl priešieškinį taip pat atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas M. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria jo ieškinys atmestas ir ieškinį patenkinti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad teismui 2015-01-06 protokoline nutartimi nutarus pakeisti ieškovus pagal priešieškinį ir vietoje V. J., J. J., V. J., A. P. ir L. M. įtraukti ieškovais pagal priešieškinį I. P. ir V. P., šie asmenys, nebūdami atsakovais, atitinkamai neturėjo teisės į priešieškinį (CPK 143 str. 1 d.).

Nurodė, kad teismo sprendimas yra nevieningas ir prieštaringas. Pasak ieškovo, teismas konstatavęs, jog atsakovai pažeidė prievolę pagal sutartį, t.y. pripažinęs atsakovų kaltę, atsakomybės atsakovams netaikė. Ieškovas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada dėl preliminariosios sutarties pratęsimo. Kadangi sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėta, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis, ieškovas mano, kad visi po preliminariosios sutarties pasibaigimo šalis sieję santykiai turi būti vertinami kaip tarp šalių vykusios derybos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne kaip preliminariosios sutarties pratęsimas. Atkreipė dėmesį, kad teismas, neteisingai interpretavo preliminarios sutarties 4.5 punktą, įtvirtinusį pardavėjų pareigą prisidėti prie bendrų tinklų už tuos sklypus, kurie neparduoti. Ši sutarties nuostata niekaip nerodo šalių ketinimo tęsti ikisutartinius santykius. Be to, skundžiamame sprendime nenustatyta, kuriam terminui sutartis pratęsta. Apeliantas pripažįsta niekada neneigęs, kad suėjus terminui ir laiku nesudarius pagrindinės sutarties, jis vis dar ketino ir tikėjosi įsigyti žemės sklypą, nors pareiga sudaryti sutartį jau buvo pasibaigusi. Kitą investicinį sprendimą priėmė iš atsakovų veiksmų supratęs, jog pagrindinės sutarties sudaryti nepavyks ir tuomet paprašė grąžinti avansą. Ieškovo teigimu, būtent atsakovai informuodami, kad sutartį nutraukia, ir grąžindami įmokas už komunikacijas, ėmėsi veiksmų jų nuomone galiojančiai sutarčiai nutraukti. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.165 str. 3 d., nesant nurodyto preliminarios sutarties sudarymo termino, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, todėl laikant, jog preliminarioji sutartis buvo pratęsta, ieškovas turėjo teisę sudaryti pagrindinę sutartį iki 2014-04-01. Tokiu atveju, ieškovo manymu, 2013-10-02 pranešimą apie sutarties nutraukimą bei 2013-11-10 įmokų grąžinimą reikėtų vertinti kaip vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba vienašališką preliminariosios sutarties nutraukimą.

Taip pat apeliantas pažymėjo, jog teismas nustatydamas, kad šalys įsipareigojo tęsti ikisutartinius santykius, neatsižvelgė į aplinkybę, kad galimo sutarties pratęsimo momentu šalys jau buvo pasikeitusios. Ieškovo įsitikinimu, atsakovai nebūdami turto savininkais, negalėjo pratęsti preliminarios sutarties.

Dėl reikalavimų įskaitymo pažymėjo, kad teismas neįvertino, kad atsakovų veiksmai, pažeidžiantys preliminarią sutartį, vadovaujantis 6.1 punktu, suteikia ieškovui teisę ne tik atgauti avansinį mokėjimą, bet ir įpareigoja atsakovus sumokėti tokio paties dydžio baudą. Ieškovo manymu, jo teisė reikalauti avanso grąžinimo reiškia, kad atsakovai neturi galiojančios teisės reikalauti iš ieškovo baudos už sutarties nesudarymą, kadangi patys yra atsakingi už pagrindinės sutarties nesudarymą dėl jų kaltės. Tai, kad ieškovas neprašė iš atsakovų priteisti baudos už sutarties pažeidimą negali būti pagrindas neatsižvelgti į tai, kad atsakovams už sutarties pažeidimus, šalių susitarimu būtų taikytinos netesybos baudos forma. Ieškovo įsitikinimu, teismas iš esmės pripažino abipusę šalių kaltę. Mano, kad atlikus įskaitymą, realiai atsakomybė (bauda) buvo pritaikyta tik ieškovui.

Ieškovai pagal priešieškinį V. J., J. J., V. J., A. P. bei L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas I. P. bei V. P., V. J., J. J., V. J., L. M. priešieškinys ir iš M. M. priteisti solidariai ieškovų naudai 30000 Lt nuostolių atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad sklypą, kurį buvo įsipareigojęs įsigyti ieškovas, atsakovai pardavė už 30 000 Lt mažesnę, nei buvo įsipareigojęs pirkti ieškovas, kainą. Pardavimo kainą laiko rinkos kaina, kadangi sklypą pardavė nesusijusiam asmeniui. Pažymi, kad atsakovo pateikta statistinė informacija nėra individualizuota, o (duomenys neskelbtini) kaime rinkos kaina krito dėl šalia parduodamų analogiškų sklypų už mažesnę, nei pardavinėjo atsakovai kainą, gausos. Remdamasis internetinio puslapio http://eu.aruodas.lt duomenimis, teigia, kad šiuo metu šalia esantys sklypai parduodami po 8 749 Lt už arą. Pažymi, kad nekilnojamojo turto išraše nurodyta kaina, kuria rėmėsi teismas (92 500 Lt) yra artimesnė kainai, už kurią ieškovai pardavė sklypą, nei tai, už kurią buvo įsipareigojęs pirkti ieškovas. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai neįrodė jų patirtų nuostolių.

Vilniaus apygardos teisme 2015-06-29 gauti papildomi dokumentai dėl procesinio dokumento netikslumų ištaisymo. Advokatas A. P., veikdamas ieškovų (apeliantų) I. P. ir V. P. vardu, informavo, kad 2015-04-24 apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo įsivėlė akivaizdi techninė klaida, - vietoje skunde nurodytų ieškovų (apeliantų) V. J., J. J., ir V. J., A. P. ir L. M. (atsakovai pagal ieškinį), ieškovais (apeliantais) turėtų būti laikomi I. P. ir V. P. (ieškovai pagal priešieškinį arba apeliantai). Prašo šiame rašte nurodytus apeliantus laikyti ieškovais (apeliantais), pateikusiais skundą.

Atsakovai V. J., J. J., V. J., A. P. bei L. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Tvirtina, kad būtent ieškovas atsisakė vykdyti preliminarią sutartį, sklypo nusprendė nepirkti priėmęs kitą investicinį sprendimą, 2013-10-02 Preliminari sutartis atsakovų buvo nutraukta dėl apelianto kaltės, o avansas liko negrąžintas atsakovams, kaip bauda už apelianto prievolių pagal preliminarią sutartį nevykdymą. Kadangi suėjus sklypo paskirties pakeitimo terminui ieškovas neprašė grąžinti sumokėto avanso, nereikalavo iš atsakovų baudos, todėl daro išvadą, kad minėta sklypo paskirties pakeitimo data neįtakojo apelianto sprendimo nepirkti sklypo. Kad apeliantas kitą investicinį sprendimą priėmė atsakovams nutraukus su juo sutartį, laiko nepagrįstu įrodymais, ir vertina kaip apelianto gynybinę poziciją. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl atsakovų kaltės. Teigia, kad detalusis planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 d. savivaldybės tarybos turėjo būti patvirtintas per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos, tačiau patvirtintas po daugiau kaip 20 darbo dienų.

Atsakovai paaiškino, kad A. P. sklypą padovanojo nenorėdamas rizikuoti šiuo turtu, nes ėmė paskolą iš banko, kuris prašė asmeninio laidavimo. Nauji turto įgijėjai buvo įsipareigoję įvykdyti Preliminarią sutartį iki jos nutraukimo ir siekė jos įvykdymo. Teigia, jog apeliantas žinojo apie sutarties šalių pasikeitimą ir tam neprieštaravo, be to sklypo savininkų pasikeitimas buvo registruotas viešame registre; nauji savininkai nurodomi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-05-03 sprendime, kuriuo patvirtintas sklypo detalusis planas, ir su kuriuo apeliantas buvo supažindintas.

Ieškovas M. M. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Kadangi atsakovų reikalavimas atmesti ieškovo ieškinį buvo patenkintas, o 2015-01-06 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas vietoje ieškovų pagal priešieškinį V. J., J. J., V. J., A. P. ir L. M. įtraukė I. P. ir V. P., ieškovas daro išvadą, jog apeliantai neturi teisinio suinteresuotumo, kad būtų pakeistas ar panaikintas sprendimas atmesti kitų asmenų ieškinį. Apeliantai nepateikė prieštaravimų dėl aukščiau nurodytos teismo nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, todėl ieškovo manymu, jie šiai nutarčiai neprieštarauja ir laikosi pozicijos, kad galimus nuostolius galimai patyrė I. P. ir V. P., t.y. ieškovai pagal priešieškinį, kurie per įstatymo nustatytą terminą teismo sprendimo neskundė. Mano, kad apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip paduotas asmenų teisiškai nesuinteresuotų sprendimo pakeitimu ar panaikinimu.

Dėl galimų nuostolių dydžio, pažymėjo, kad turtą ieškovai pagal priešieškinį gavo neatlygintinai, todėl negalėjo patirti nuostolių dėl kainų skirtumo. Ieškovo įsitikinimu, skirtumas tarp pirkimo pardavimo kainos pagal preliminarią sutartį bei kainos pagal pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų pagal priešieškinį ir trečiųjų asmenų, neturi jokios įtakos nuostolių atsiradimui. Kainų skirtumas yra hipotetinės pajamos, kurias atsakovai norėjo gauti, tačiau savanoriškai nuo tokių pajamų atsisakė, padovanodami turtą. Pažymėjo, kad 2015-08-20 susitarime dėl teisių ir pareigų pagal 2012-08-14 Preliminariąją sutartį perleidimo neaptarta nei būsimo pardavimo kaina, nei kam pereina ar lieka sumokėtas avansinis mokėjimas.

Taip pat ieškovo manymu, atsakovai įvardindami 30 000 Lt sumą kaip nuostolius, neatsižvelgė į tai, kad preliminarios sutarties pasirašymo metu atsakovai iš ieškovo gavo 15 000 Lt dydžio avansinį mokėjimą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į galutinę sklypo pirkimo pardavimo kainą. Ieškovas tvirtina, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys apeliantų teiginį, kad 2013 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) kaime krito žemės sklypų rinkos kainos. Pastebi, kad šių aplinkybių nei apeliantai, nei ieškovai pagal priešieškinį, nebuvo nurodę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl nurodydami šią aplinkybę apeliaciniame skunde, peržengė apeliacinio skundo ribas. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kad šalia buvo pradėta pardavinėti daugybė analogiškų žemės sklypų bei pateikė internetinę nuorodą į šiuo metu toje pačioje vietovėje parduodamus žemės sklypus bei jų kainas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas M. M. bei atsakovai V. J., J. J., V. J., A. P. bei L. M. 2012-08-14 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 1 d. ar, pardavėjui pareikalavus, anksčiau bei perspėjus pirkėją ne mažiau kaip prieš mėnesį (...), tačiau ne anksčiau kaip pabaigus žemės sklypo detalų planą pagal Vilniaus savivaldybės tarybos 2012-06-22 sprendimu Nr. T3-271 patvirtintą detaliojo plano koncepciją, sudaryti 1,9074 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1000/19074 dalies, t.y. 0,1 ha, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 3–5). Preliminariosios sutarties 2.3 punkte numatytas šalių susitarimas dėl 110 000 Lt sklypo pardavimo kainos. Ieškovas, užtikrindamas savo prievolių pagal sutartį įvykdymą, sumokėjo atsakovams 15 000 Lt sumą, kuri turėjo būti įskaičiuota į pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą (sutarties 3.1 p.).

Atsakovas A. P. 2012-08-20 dovanojimo sutartimi padovanojo sutuoktinei I. P. ir broliui V. P. po 1/6 dalį, iš viso – 1/3 dalį, ginčo sklypo (b. l. 32–37). 2012-08-20 susitarimu „Dėl teisių ir pareigų pagal 2012-08-14 preliminariąją sutartį perleidimo“ I. P. ir V. P. perėmė visas A. P. pagal 2012-08-14 preliminariąją sutartį įgytas teises ir pareigas, susijusias su turtu, t.y. įsipareigojo sudaryti su pirkėju M. M. pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tinkamai vykdyti visas Preliminariosios sutarties prievoles taip, kaip jas privalėjo vykdyti A. P. (b. l. 40, 41).

Atsakovas V. J. 2013-10-02 pranešimu informavo ieškovą, kad vadovaujantis Preliminariosios sutarties 6.2 p., nutraukia preliminarią sutartį, pažymėdamas, jog sutartis nutraukiama dėl to, kad M. M. nevykdė sutartyje nurodytų įsipareigojimų (b. l. 73). I. P. ir V. P. 2013 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė 0,1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) M. Č. (M. Č.) ir R. Č. už 80 000 Lt (b. l. 56–68). Ieškovas 2014-04-15 pretenzija pareikalavo, kad atsakovai grąžintų 15 000 Lt (b. l. 7).

Ieškovas M. M. prašo priteisti iš atsakovų 15 000 Lt sumokėtą avansą, teigdamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Atsakovų manymu ieškinys nepagrįstas, kadangi preliminari sutartis nutraukta dėl to, kad būtent ieškovas sklypo nusprendė nepirkti, t.y. šios sutarties nevykdė. Priešieškiniu buvo prašoma priteisti iš M. M. 30 000 Lt nuostolių, kadangi dėl rinkos kainų pokyčio sklypo nebuvo galima parduoti už Preliminarioje sutartyje numatytą kainą. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė.

Ieškovas atsiliepime į ieškovų pagal priešieškinį apeliacinį skundą, atsižvelgęs į tai, kad teismas parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pakeitęs netinkamus ieškovus pagal priešieškinį tinkamais, iškėlė klausimą dėl apeliantų teisinio suinteresuotumo, kad būtų pakeistas ar panaikintas sprendimas atmesti kitų asmenų ieškinį. Advokatas A. P. informavo, kad 2015-04-24 apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 padaryta klaida ir prašė I. P. ir V. P. laikyti ieškovais (apeliantais), pateikusiais skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktus apeliacinius skundus bei išklausęs Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-01-06 dieną vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje protokoline nutartimi teismas nutarė pakeisti netinkamus ieškovus pagal priešieškinį į tinkamus, t.y. vietoje ieškovų pagal priešieškinį V. J., J. J., V. J., A. P. ir L. M., ieškovais įtraukti į bylą I. P. ir V. P.. Tačiau priimdamas ginčijamą 2015-03-27 sprendimą, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų pagal priešieškinį I. P. bei V. P., V. J., J. J., V. J., L. M. priešieškinį atsakovui M. M. dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl tų asmenų reikalavimų, kurie procese nebuvo ieškovais pagal priešieškinį. Pažymėtina, kad ieškovų pagal priešieškinį atstovas adv. A. P., pateikdamas prašymą dėl procesinio dokumento netikslumų ištaisymo, iš esmės patvirtino, kad ieškovai pagal priešieškinį yra būtent I. P. ir V. P.. Taigi, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Akivaizdu, jog proceso šalies pašalinimas iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeistų sprendimo esmę, todėl paminėtas pažeidimas negali būti laikomas rašymo apsirikimu (CPK 276 str. 2 d.). Be to, teismas, atmesdamas priešieškinį, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog atsakovai ir ieškovai pagal priešieškinį neįrodė jų patirtų nuostolių dydžio prarastos galimybės piniginės vertės forma. Taigi teismo sprendime ieškovai pagal priešieškinį nekonkretizuoti, skirtingai įvardinamos šalių procesinės padėtys, todėl net nėra aišku, dėl kurių asmenų reikalavimo priteisti patirtus nuostolius pagrįstumo teismas sprendė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas M. M. ieškinį atsakovams V. J., J. J., V. J., A. P., L. M. dėl 15 000 Lt avansinio mokėjimo priteisimo grindė atsakovų Preliminariosios sutarties sąlygų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas A. P. ginčo sklypą padovanojęs I. P. ir V. P., 2012-08-20 susitarimu perleido jiems visas savo pagal 2012-08-14 preliminariąją sutartį įgytas teises ir pareigas, nesiaiškino susitarimu nustatytų teisių ir pareigų apimties, taip pat minėtų sandorių įtakos kitų Preliminarios sutarties šalių santykiams ir nenustatė, ar ieškinio reikalavimų išsprendimas neįtakos I. P. ir A. P. teisių bei pareigų (t.y. nesiaiškino, kuris subjektas turėtų grąžinti minėtą avansinį mokėjimą, ar teisę gauti minėtą sumą, kaip baudą), nesprendė klausimo dėl šių asmenų įtraukimo dalyvaujančiais byloje (pagal ieškovo M. M. ieškinį) asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad būtent ieškovas nutraukė šalių ikisutartinius santykius ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį be pateisinamos ir protingos priežasties, nenurodė, su kokiomis šalimis minėta sutartis buvo nutraukta.

Aukščiau paminėti pažeidimai susiję ir su tinkamu teisės į apeliaciją įgyvendinimu, todėl negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str., CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.