Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12025-19,

kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas, 2015 m. vasario 5 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2019 m. kovo 24 d. apie 3.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sugyventine R. M. metu, tyčia tampė nukentėjusiajai R. M. už plaukų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo ko ji nugriuvo, gulinčiai sudavė kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine 2019 m. kovo 23 d. iš vakaro kartu išvažiavo į Jonavą. Ji - pas draugę, jis - pas savo draugus. Jis grįžo namo apie 22 val. išgėręs. Sugyventinė grįžo apie 3.00 val. nakties išgėrusi. Jis miegojo. Tarp jų su sugyventine kilo žodinis konfliktas, atrodo, dėl nekūrentos krosnies. Sugyventinė jį prižadino. Jie santykius aiškinosi, kiek atsimena, virtuvėje. Sugyventinė ant jo šaukė, vadino visokiais žodžiais. Konflikto metu, kad ji nešauktų, suėmė jai už plaukų ir patampė. Galėjo būti, kad sudavė ranka per veidą. Jam atrodo, kad ji buvo nukritusi ant grindų, tai gulinčiai jai koja spyrė. Kiek kartų spyrė, neatsimena, nes tikrai buvo girtas. Kuriuo metu sugyventinė iškvietė policiją ir greitąją, neatsimena. Jį išsivežė policijos pareigūnai. Jis dėl buvusio savo girtumo nelabai atsimena, kas vyko pas juos namuose. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti savo sugyventinei R. M. fizinį skausmą. Labai gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 100–102).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad apie smurtą (duomenys neskelbtini), pranešė kaimynas. Smurtą patyręs asmuo - R. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas juosmens srityje, klube. Smurtą patyrusio asmens būsena - akivaizdžiai neblaivus; smurtu įtariamo asmens būklė - ramus. R. M. paaiškino, kad namo grįžo apie 2.30 val., kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu, po ko sugyventinis ją spardė, tampė už plaukų (b. l. 6–9).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Virtuvėje betvarkė, mėtosi maisto likučiai ant grindų, stalo. Kambarys tvarkingas (b. l. 26, 27).

Garso įrašo, gauto iš bendrojo pagalbos centro metu girdisi, kad policiją iškviečia kaimynas iš (duomenys neskelbtini). Sugyventinis sumušė sugyventinę (b. l. 23–25).

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. - jos sugyventinis, penkiolika metų veda bendrą ūkį. 2019 m. kovo 24 d. apie 3 val. nakties ji grįžo iš draugės Jonavoje, buvo išgėrusi. Namuose girtas miegojo sugyventinis R. T.. Ji dėl savo girtumo nelabai ką atsimena, bet atsimena, kad ji įėjo namo, namuose buvo šalta, nekūrenta. Ji iš karto jam pasakė ir papriekaištavo, kodėl nekūrentas pečius. Sugyventinis atsikėlė. Galėjo būti, kad jam kažką pasakė, dėl ko kilo konfliktas. Jis puolė ją mušti. Konfliktas buvo virtuvėje, kiek atsimena. Ji negali pasakyti, kaip konkrečiai ją mušė, nes ji to neatsimena. Atsimena, kad tampė už plaukų, ji buvo nukritusi ant žemės nuo smūgio į veidą ranka. Kai nukrito ant žemės, ją spardė kojomis. Kiek konkrečiai sudavė smūgių rankomis ir kojomis, ji neatsimena, bet nuo smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tampymo už plaukų ji juto fizinį skausmą. Atsimena, kai gulėjo ant žemės, sugyventinio prašė nebemušti. Jis nustojo ją mušti nuo tokių žodžių. Skaudėjo šonus, kūną. Ji tada atsistojo ir pabėgo pas kaimyną S., paprašė, kad iškviestų greitąją. Sugyventinis liko namuose. Atvykus greitajai ir policijai, ji grįžo namo, persirengė, ją greitoji išvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur suteikė pagalbą ir išleido gydytis namo. Sugyventinis prieš ją naudoja smurtą ne pirmą kartą. 2015 metais jie jau buvo sutaikyti. Civilinio ieškinio savo sugyventiniui dėl sukelto jai fizinio skausmo nereiškia ir ateityje nereikš. Pas teismo medicinos ekspertą kategoriškai vykti atsisakė (b. l. 42–44).

Asmens apžiūros metu ant nukentėjusios R. M. veido – kairės pusės skruosto ties apatiniu žandikauliu matosi rausvos spalvos kraujosruva, kūne- kairėje pusėje ant juosmens matosi 9 cm pločio kraujosruva (b. l. 46, 47).

Alkotesteriu 2019 m. kovo 24 d. 5.38 val. nukentėjusiajai R. M. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 61, 62).

Alkotesteriu 2019 kovo 24 d. 5.55 val. R. T. nustatytas 2,10 promilių girtumas.(b. l. 61, 62).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis R. T. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. T. tyčia tampė nukentėjusiajai R. M. už plaukų, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, nuo ko ji nugriuvo, gulinčiai sudavė kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. T. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 121–123).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. T. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (kartu gyvenančią sugyventinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 111, 112), administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs (b. l. 113–115), dirba (b. l. 120), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 119).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. T. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos R. T. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.

R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kaltinamasis R. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 24 d. 5.12 val. iki 2019 m. kovo 25 d. 10.50 val., todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

CD laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktina saugoti prie bylos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 24 d. 5.12 val. iki 2019 m. kovo 25 d. 10.50 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

CD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.