Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. įgaliotam atstovui advokatui A. B., išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 5 d. 17 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr. 170, M. M. vairavo automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas šios teisės, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Policijos pareigūno reikalavimu nesileido patikrinti, ar nėra neblaivus. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Be to, vairuotojas nepateikė registracijos liudijimo, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 18, 106, 238 punktų reikalavimus.

Be to, jis 2014 m. spalio 5 d. 18 val. 40 min., būdamas girtas (med. įstaigoje nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) sulaikytas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo girtas), vežamas tarnybiniu automobiliu Taikos pr., Kaune plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, žemino jų garbę ir orumą, pažeidė nustatytą valdymo tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. apklaustas 2014 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo automobilį neblaivus, teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo kartu su I. L., pastarąjį sustabdė policijos pareigūnai už tai, kad jis vairavo neblaivus. I. L. nuėjo aiškintis su policijos pareigūnais, o jis tik norėjo patraukti mašiną, kadangi Igoris ją pastatė skersai. Užsikūrė, pavažiavo atbulas gal metrą ir atsitrenkė į policijos mašiną. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Nesileido tikrinti blaivumo, nes galvojo, kad jis automobilio nevairavo. Automobilio registracijos liudijimą turėjo, ar pateikė, neatsimena. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Pareigūnų jis nežemino, tik rėkė ant draugo, nes buvo piktas. Necenzūrinius žodžius vartojo kalbėdamas, gal pareigūnams pasirodė, kad jis juos įžeidinėja.

Liudytoja N. A. M. parodė, kad jai priklauso automobilis BMW, savo sūnui šio automobilio nedavė. Pasakė, kad duos tik žmogui, kuris turės vairuotojo pažymėjimą. Kadangi sūnaus draugas buvo su teisėm, todėl ir davė. Kam reikalingas automobilis, neklausė. Automobilį įgijo neseniai, dirba tokį darbą, kad be mašinos negali. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Liudytojas L. Š. parodė, kad įvykio dieną gavo iš kito patrulio prašymą atvykti į pagalbą. Patrulis buvo sustabdęs išgėrusį vairuotoją. Nuvažiavus į įvykio vietą, kol jis stovėjo prie sustabdyto neblaivaus vairuotojo, pamatė, kad automobilis, kuris buvo ant šaligatvio priparkuotas, pajudėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į jų tarnybinį automobilį. Prie to automobilio vairo sėdėjo M. M.. Jis pasiliko stovėti prie pirmojo sustabdyto vairuotojo, o kolegos nuėjo prie automobilio BMW. Dar bandė tą automobilį, važiuojantį atbuline eiga, sustabdyti įsirėmę į bagažinę. M. M. buvo agresyvus, bandė išlipti iš tarnybinio automobilio, jis atsisakė tikrintis girtumą, todėl buvo liepta M. M. nuvežti į priklausomybės ligų centrą. Važiuojant iš kelių policijos valdybos į priklausomybės ligų centrą, M. M. pradėjo įžeidinėti patrulį M. P.. Jis pareikalavo, kad neįžeidinėtų. Po prašymo M. M. pradėjo grasinti. Buvo pasakymas „veidą supjaustysiu“. Todėl jis buvo nuvežtas į Žaliakalnio PK protokolo surašymui.

Liudytojas G. Č. parodė, kad įvykio dieną patruliavo kartu su policijos pareigūnais M. P. ir L. Š.. Savanorių pr. važiuodami išgirdo, kad 451 šaukinys kviečias pagalbos. Atvykus į įvykio vietą, kolegos paaiškino, kad sustabdė neblaivų vairuotoją, susirinko jo draugai ir neleidžia jiems atlikti tarnybinių pareigų. Jie atitraukė tuos draugus, o pažeidėją padėjo įsodinti į tarnybinį automobilį, pasakė, kad važiuotų į komisariatą ir staiga pastebėjo, kad link jų tarnybinio automobilio juda BMW automobilis, dar bandė jį stabdyti, bet minėtas BMW automobilis sulenkė tarnybinio automobilio galinį bamperį. Jis su M. P. ištraukė iš automobilio M. M. ir pranešė VPK, kad įvyko autoįvykis, išsikvietė Kelių policijos valdybą. Atvažiavus kolegoms, jis su M. P. ir L. Š. M. M. įsisodino pas save į automobilį ir nuvežė į kelių policiją. M. M. atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl budintis nurodė vežti jį į Giedraičių priklausomybės ligų centrą. Vežant jį, jis vėl tyčiojosi, gyrėsi, kad pareigūnai nieko neuždirba, M. P. sakė „aš tau veidą supjaustysiu, padarysiu galą“, M. P. įžeidinėjo, sakė „Jūs šūdai, niekšai“, ant M. P. buvo labiausiai piktas, matyt, todėl, kad jis antrankius dėjo jam, M. M. muistėsi, pradėjo lipti iš automobilio, tada kolegos susėdo iš abiejų pusių, M. M. pradėjo stumdytis, todėl buvo nuvežtas į komisariatą protokolo surašymui už teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Liudytojas M. P. parodė, kad kolegom reikėjo pagalbos, kadangi įvykio vietoje 3 asmenys netinkamai elgėsi, pažeidinėjo viešąją tvarką. Atvykus į įvykio vietą, matė, kaip M. M. įsėdo į automobilį BMW ir pavažiavo atgal ir atsitrenkė. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį VW Golf ir pristatytas į Chemijos 4 g. M. M. pradėjo visaip koneveikti, iškeikė necenzūriniais žodžiais, žadėjo jam veidą supjaustyti, jis buvo apsvaigęs, nestabilus, šaukė „Gaidžiai, pyderastai“, šie žodžiai buvo adresuoti visiems pareigūnams, bet dauguma žodžių tiesiogiai jam. Įžeidinėjimai buvo važiuojant į policijos valdybą, o po to į narkologinį skyrių nustatyti neblaivumą.

Liudytojas K. B. parodė, kad įvykio dieną Savanorių pr. sulaikė neblaivų vairuotoją. Aiškinantis aplinkybes, priėjo grupė asmenų, jie buvo agresyviai nusiteikę, vienas iš jų buvo M. M.. Kadangi minėti asmenys buvo agresyvūs, pasikvietė pagalbą. Privažiavus kolegoms ir beformint tą neblaivų vairuotoją, jis pastebėjo, kad tas sustabdytas automobilis staigiai pajudėjo atbuline eiga ir trenkėsi į tarnybinį pareigūnų automobilį. Už automobilio vairo sėdėjo M. M., jis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, jis matė kaip kolegos išlaipino jį. M. M. sulaikė kolega, o jis formino pirmąjį sustabdytą neblaivų vairuotoją.

Liudytojas M. P. parodė, kad įvykio dieną buvo eismo įvykis, į kolegų tarnybinį automobilį įvažiavo kitas automobilis. Su tuo pačiu automobiliu prieš tai buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas, o forminant protokolą, jis pastebėjo, kaip užsidegė automobilio atbulinės eigos lempos ir jis pradėjo važiuoti. Automobilis atsitrenkė, pavažiavo į priekį ir sustojo. Iš automobilio buvo ištrauktas M. M.. Matė, kad šis asmuo sėdėjo už vairo ir vairavo automobilį. M. M. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Iš prieš tai sustabdyto vairuotojo buvo pareikalauta visų reikiamų dokumentų. Kai formino šį įvykį, dokumentus buvo paėmęs, po to atidavė juos vairuotojui, prieš tai vairavusiam automobilį. Pas jį ir turėjo būti automobilio dokumentai. Transporto priemonės registracijos liudijimą minėtas vairuotojas jį sustabdžius pateikė, jis buvo pas prieš tai vairavusį vairuotoją.

Liudytojas D. J. parodė, kad įvykio dieną Kauno apskr. budėtojas siuntė jį į Savanorių pr. įforminti eismo įvykį. Autoįvykyje dalyvavo patrulių automobilis. Atvykus į Savanorių pr., stovėjo VW Golf tarnybinis automobilis, buvo pažeistas jo galinis bamperis, o aikštelėje ar šalikelėje stovėjo BMW automobilis. Policijos pareigūnai nurodė, kad su ta mašina į juos atsitrenkė. Jis pats nematė, kad M. M. vairuotų automobilį, nes atvyko jau po įvykio. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, kad automobilis yra neapdraustas. M. M. buvo neblaivus, jo elgesys buvo agresyvus, iššaukiantis. Budinčiojoje dalyje, kai reikėjo nustatinėti girtumą, jis elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, nepateikinėjo anketinių duomenų asmenybei nustatyti.

Liudytojas N. Č. parodė, kad įvykio dieną per raciją gavo pranešimą, jog kolegos sustabdė Savanorių pr. neblaivų vairuotoją ir prašo pagalbos. Po to buvo pranešta, kad į patrulių tarnybinį automobilį atsimušė sustabdytas automobilis, bet kitas vairuotojas. Nuvažiavus į įvykio vietą, kolegos buvo sulaikę asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalba ir judesiai nekoordinuoti. Kolegos paaiškino, kad forminant eismo įvykį, minėtas pilietis atbuline eiga važiuodamas atsimušė į tarnybinį VW Golf automobilį. Jis nubraižė įvykio schemą ir nuvyko į Chemijos g. 4B įforminti eismo įvykį. Ten nustatė pažeidėjo asmenybę, o girtumą vairuotojas nusistatinėti atsisakė, todėl kolegos nuvežė jį į Giedraičių priklausomybės ligų centrą. M. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, tai agresyvus buvo, tai vėl normaliai bendravo. M. M. automobilio dokumentų, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Automobilio dokumentai buvo pas kolegas, kurie sustabdė pirmąjį neblaivų vairuotoją.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Pagal Kelių eismo taisyklių 18 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Kelių eismo taisyklių 106 punktas įtvirtina nuostatą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisyklių 238 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apklausto teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, jog jis įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus, užsikūręs automobilį, pavažiavo atbulas gal metrą ir atsitrenkė į policijos mašiną. Vairuotojo pažymėjimo neturi (40-41 b.l.), liudytojų L. Š., G. Č., K. B., M. P. ir M. P. apklaustų teismo posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, jog jie tiesiogiai ir betarpiškai matė, kaip M. M. važiuodamas automobiliu BMW atbuline eiga atsitrenkė į pareigūnų tarnybinį automobilį, jis buvo neblaivus, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius duomenis: administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybinius pranešimus dėl KET pažeidimo, kuriuose nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 5 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pareigūnų tarnybinis automobilis. Priėjus prie automobilio BMW, nuo jo vairuotojo sklido alkoholio kvapas (4, 5 b.l.), G. Č. paaiškinimą, iš kurio matyti, kad 2014 m. gruodžio 5 d. nuvykus į įvykio vietą Savanorių pr. automobilis BMW atbuline eiga pajudėjo link pareigūnų tarnybinio automobilio ir jį kliudė (6 b.l.), eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis, iš kurios matyti transporto priemonių apgadinimai (8 b.l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 842, kuriame nurodyta, jog M. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (9 b.l.), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (10 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (11 b.l.), darytina išvada, kad yra neabejotinai įrodyta, jog M. M. 2014 m. spalio 5 d. 17 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr. 170, vairavo automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas šios teisės, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106 punktų reikalavimus ir jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau tikrintis neblaivumą atsisakė, kadangi galvojo, kad jis automobilio nevairavo (40-41 b.l.). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. Š., G. Č., D. J., N. Č., M. P. taip pat patvirtinto, jog eismo įvykio vietoje M. M. atrodė neblaivus, elgėsi agresyviai, tikrintis blaivumą atsisakė, todėl buvo nuvežtas į Giedraičių priklausomybės ligų centrą neblaivumui nustatyti. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 842 matyti, jog M. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (9 b.l.). Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog M. M. 2014 m. spalio 5 d. 17 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr. 170, policijos pareigūno reikalavimu nesileido patikrinti, ar nėra neblaivus. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ši M. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., kuri numato administracinę atsakomybę vairuotojams už neblaivumo patikrinimo vengimą. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi ši teisė jam yra atimta (16 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog M. M. padarytas teisės pažeidimas atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., sudėtį. M. M. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl jo veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., ir jam už šį pažeidimą skirtina administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad perkvalifikuojant M. M. veiką, nebus pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis bei nebus pažeistas neleistinų procesinių staigmenų principas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. surašytas ir už tai, kad jis vairavo transporto priemonę BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas D. J. parodė, kad įvykio dieną Kauno apskr. budėtojas siuntė jį į Savanorių pr. įforminti eismo įvykį. Patikrinus duomenų bazėje, paaiškėjo, jog M. M. vairuotas automobilis yra neapdraustas (55 b.l.). Liudytojas N. Č. taip pat nurodė, kad M. M. jokių dokumentų - nei vairuotojo pažymėjimo, nei mašinos dokumentų su savimi neturėjo, todėl viskas buvo ištraukta iš duomenų bazės (56 b.l.). Šie liudytojų D. J. ir N. Č. parodymai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog Kelių policijos valdyboje buvo įformintas eismo įvykis, nustatyta vairuotojo asmenybė, atspausdinti jo ir automobilio duomenys, paaiškėjo, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (4, 5 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog M. M. 2014 m. spalio 5 d. 17 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr. 170, vairavo automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus ir jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėtį. M. M. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. taip pat surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 5 d. 17 val. 20 min. Kaune, Savanorių pr. 170, vairuodamas automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepateikė registracijos liudijimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio registracijos liudijimą turėjo, ar pateikė, ar ne, neatsimena (41 b.l.). Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas N. Č. parodė, kad M. M. automobilio dokumentų, vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Automobilio dokumentai buvo pas kolegas, kurie sustabdė pirmąjį neblaivų vairuotoją (56 b.l.). Liudytojas M. P. parodė, kad iš prieš tai sustabdyto vairuotojo buvo pareikalauta visų reikiamų dokumentų. Kai formino šį įvykį, buvo paėmęs dokumentus, po to atidavė juos vairuotojui, prieš tai vairavusiam automobilį. Pas jį ir turėjo būti visi dokumentai. Transporto priemonės registracijos liudijimą minėtas vairuotojas pateikė, jis buvo pas prieš tai vairavusį vairuotoją (57-58 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8590-888/2014 esančių duomenų matyti, kad I. L. 2014 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 5 d. 16 val. 50 min. Kaune, Savanorių pr. 168, vairavo transporto priemonę BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis (1,06 promilių), be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.

Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog M. M. padarius eismo įvykį iškart po to, kai ta pačia transporto priemone administracinį teisės pažeidimą padarė I. L., transporto priemonės registracijos dokumentai buvo pateikti policijos pareigūnams, sulaikiusiems administracinėn atsakomybėn patrauktą I. L. (tą patvirtino ir liudytojais teismo posėdžio metu apklausti N. Č. bei M. P.), todėl pažeidėjas M. M. šių dokumentų su savimi neturėjo ir pateikti neturėjo galimybės.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog M. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., padarymo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., neprisipažino, nurodė, jog pareigūnų jis nežemino, rėkė tik ant draugo, nes buvo piktas. Necenzūrinius žodžius vartojo kalbėdamas, gal pareigūnams pasirodė, kad juos įžeidinėja (41 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų parodymai. Liudytojas L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad M. M. eismo įvykio vietoje bandė išlipti iš tarnybinio automobilio, buvo agresyvus, atsisakė tikrintis girtumą. Važiuojant iš kelių policijos valdybos į priklausomybės ligų centrą, M. M. pradėjo įžeidinėti patrulį M. P.. Jis pareikalavo, kad neįžeidinėtų. Po prašymo M. M. pradėjo grasinti. Buvo pasakymas „veidą supjaustysiu“. Todėl jis buvo nuvežtas į Žaliakalnio PK protokolo surašymui (41-43 b.l.). Liudytojas G. Č. parodė, kad jis su M. P. ir L. Š. M. M. įsisodino pas save į automobilį ir nuvežė į kelių policiją. M. M. atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl vežė jį į Giedraičių priklausomybės ligų centrą. Vežant, jis tyčiojosi, gyrėsi, kad pareigūnai nieko neuždirba, M. P. sakė „aš tau veidą supjaustysiu, padarysiu galą“, M. P. įžeidinėjo, sakė „Jūs šūdai, niekšai“, ant M. P. buvo labiausiai piktas, matyt, todėl, kad jis antrankius dėjo jam, M. M. muistėsi, pradėjo lipti iš automobilio, tada kolegos susėdo iš abiejų pusių, M. M. pradėjo stumdytis, todėl buvo nuvežtas į komisariatą protokolo surašymui už teisėtų reikalavimų nevykdymą (53-54 b.l.). Liudytojas D. J. parodė, kad M. M. buvo neblaivus, jo elgesys buvo agresyvus, iššaukiantis. Budinčiojoje dalyje, kai reikėjo nustatinėti girtumą, jis elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, nepateikinėjo anketinių duomenų asmenybei nustatyti (54-55 b.l.). Liudytojas M. P. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad M. M. įsėdo į automobilį BMW ir pavažiavo atgal. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį VW Golf ir pristatytas į Chemijos 4 g. M. M. pradėjo visaip koneveikti, iškeikė necenzūriniais žodžiais, žadėjo jam veidą supjaustyti, jis buvo apsvaigęs, nestabilus, šaukė „Gaidžiai, pyderastai“, šie žodžiai buvo adresuoti visiems pareigūnams, bet dauguma žodžių tiesiogiai jam. Įžeidinėjimai buvo važiuojant į policijos valdybą, o po to į narkologinį skyrių nustatyti neblaivumą (63-64 b.l.). Liudytojų G. Č., L. Š., M. P. parodymai visiškai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-8465-888/2014, 3, 4, 5 b.l.). Minėtų liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys loginę įvykių seką, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdę įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

M. M. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-8465-888/2014, 2 b.l.), tarnybiniai pranešimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-8465-888/2014, 3, 4, 5 b.l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 842, iš kurio matyti, jog M. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-8465-888/2014, 8 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. 2014 m. spalio 5 d. 18 val. 40 min., būdamas girtas (med. įstaigoje nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) sulaikytas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo girtas), vežamas tarnybiniu automobiliu Taikos pr., Kaune plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, žemino jų garbę ir orumą, pažeidė nustatytą valdymo tvarką, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje. M. M. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog konfliktas kilo ne įvykio vietoje, o vežant M. M. į priklausomybės ligų centrą, tačiau tai nėra privalomas dalykas ir neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis policijos pareigūnai jį vežė.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 18 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Ši teisės norma galioja visiems vairuotojams be išimties. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas taisykles „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pagal Taisyklių 10 punktą policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8721-888/2014 esančių tarnybinių pranešimų (4, 5 b.l.) ir teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų L. Š., G. Č., D. J., N. Č., M. P. parodymų matyti, kad M. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio nustatymo prietaisu (alkotesteriu), tačiau M. M. kategoriškai atsisakė tai daryti, todėl buvo nuspręsta jį vežti į priklausomybių ligų centrą. Tai buvo daroma vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais.

Šiame centre M. M. taip pat atsisakė tikrintis blaivumą, ką patvirtina byloje esantis medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas (9 b.l.). Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. M. neneigė liudytojų nurodytų aplinkybių dėl neblaivumo patikrinimo vengimo.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. M. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 129 str., 123 str. 5 d., padarymą ir dėl jų gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio, 123 straipsnio 5 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. ir 127 str. 3 d. sankcijose numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. pripažino teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 129 str., padarymą, nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šių pažeidimų atžvilgiu, paskutinį kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik 2009 m., transporto priemonę vairavo labai nedidelį atstumą, padaryta žala nėra itin didelė, todėl M. M. alternatyvi papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 129 str., 123 str. 5 d., 187 str. 2 d., 269 str. 7 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

M. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį - 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) (1448 eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį – 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) (1158 eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį - 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) (23 eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį - 400 Lt (keturių šimtų litų) (115 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) (1448 eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. M. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-8590-888/2014, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.