Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-02-10 ir 2015-01-15 Mėnulio g. 11-606, policijos pareigūnams pateikė melagingus parodymus, t.y. nurodė, kad jam priklausantis automobilis Lexus RX400H, valst. Nr. DW677RK, 2014-12-15 buvo parduotas Kirgizijos piliečiui M. D., tačiau 2014-12-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad Ž. B. transporto priemonę pardavė J. S.. Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Ž. B. teismo posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad nusipirko automobilį „Lexus“ Lenkijoje, pasirašė sutartį Lenkijoje, grįžo automobiliu į Lietuvą, padavė skelbimą į autoplius.lt. Tada Kirkizijos pilietis atvažiavo ir nusipirko automobilį. Kirkizijos piliečiui perdavė visus dokumentus, pasiliko sau tik pirkimo/pardavimo sutartį. Kaip paaiškėjo, Kirgizijos pilietis važiavo į Kauną, jį nufotografavo greičio matuoklis, policija iškvietė jį pateikti paaiškinimą. Policijoje jis pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, parašė paaiškinimą. Po kiek laiko tyrėja vėl iškvietė ir pareiškė, kad jis automobilį pardavė ne Kirkizijos piliečiui, o J. S.. Pamatęs tą sutartį, jis iškart suprato, kad sutartyje yra ne jo parašas ir nurodytas ne jo asmens kodas. J. S. suklastojo sutartį, ji ne pirmą kartą tokiu verslu užsiiminėja. Prašo teismo, kad surašytas protokolas būtų pripažintas negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. S. paaiškino, kad iš pradžių automobilis buvo registruotas Lenkijoje, buvo nurodyta, kad pirkėjas yra Ž. B.. Šis atvykęs į policiją paaiškino, kad automobilį pardavė Kirkizijos piliečiui, tačiau patikrinę pamatė, kad pirkėja - J. S., todėl ir buvo surašytas protokolas. Vėliau bendraujant su J. S. paaiškėjo, kad ši nusipirko automobilį iš Kirkizijos piliečio. Gavus iš VĮ „Regitra“ sutartį paaiškėjo, kad sutartis galimai suklastota. Šiuo metu ši informacija perduota Kauno VPK.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Greičio matavimų administravimo grupės vyresniosios specialistės S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, kad Ž. B. nežinojo, kad VĮ „Regitra“ buvo pateikta automobilio „Lexus RX400H“, valst. Nr. DW677RK, 2014 m. gruodžio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis pardavė automobilį J. S.. Susipažinus su Ž. B. 2015 m. sausio 6 d. paaiškinimu ir 2014 m. gruodžio 15 d. sutartimi, darytina išvada, kad Ž. B. T. pateikė teisingus duomenis. (b. l. 30)

ATPK 187² str. numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktikos pripažįstamus administracinės atsakomybės principus, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusį Ž. B., liudytoją bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių Ž. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² str. Bylos nagrinėjimo metu teisme Ž. B. tvirtino, kad Lenkijoje nusipirko automobilį „Lexus“, kurį parvarė į Lietuvą ir čia norėjo parduoti. Automobilį iš jo pirko Kirgizijos pilietis, kurį vairuojantį į Kauną užfiksavo greičio matuoklis. Į policiją iškviestas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parašė paaiškinimą, pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau vėliau buvo vėl iškviestas į policiją, kur buvo apklaustas dėl automobilio pardavimo J. S.. Pamatęs automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, suprato, kad ant sutarties yra ne jo parašas ir asmens kodas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė S. S., kuri tiek teisme, tiek rašytiniame tarnybiniame protokole nurodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis tarp Ž. B. ir J. S. galimai yra suklastota. Byloje esančios automobilio pirkimo – pardavimo sutarties duomenimis, automobilį „Lexus RX 400h“, Ž. B. pardavė M. D.. Iš J. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji pirko automobilį „Lexus“ iš Kirgizijos piliečio, su kuriuo pasirašė sutartį, kurioje jau buvo nurodyti Ž. B., kaip pardavėjo, duomenys, tačiau Ž. B. sandorio savo vardu neįformino. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad Ž. B. automobilį „Lexus“ pardavė ne J. S., o Kirgizijos piliečiui M. D., kaip ir nurodė duodamas paaiškinimą policijos pareigūnei. Tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., įvykio ir sudėties, todėl Ž. B. atžvilgiu administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje Ž. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str., teiseną nutraukti, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).