Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-10-14 · Civilinė byla Nr. e2-11338-920/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
e2-11338-920/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05605-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
R. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11338-920/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05605-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. Č. (toliau – ir atsakovė) 3 975,61 Eur negrąžintą kredito dalį, 480,15 Eur palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.), 25,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 975,61 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 772,88 Eur tarpininkavimo mokestį, 17,48 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d., iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 141,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą (e. b. l. 1-8). Ieškinyje ir dublike nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. K531076570, kuria atsakovei buvo suteiktas 4 077,15 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 411,97 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 408,81 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. liepos 31 d. Vertinant atsakovės gaunamų pajamų dydį, ieškovė rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir pateiktais SODRA duomenis. Ieškovė paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį vertindama paskutinių keturių (2018 m. kovo mėn. – 2018 m. birželio mėn.) mėnesių pajamas, vieno mėnesio pajamų vidurkis 635,74 Eur. Vertinant atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų dydį, ieškovė rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija. Atsakovė nurodė, kad finansiniams įsipareigojimams skiria 250,00 Eur. UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų pagal penkias vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma yra 330,56 Eur. Atsakovė nusprendė refinansuoti tris aktyvius vartojimo kreditus, kurių bendra mėnesinė įmokų suma sudarė 156,52 Eur. Refinansavimo paslaugos teikimui, atsakovė pateikė trijų kreditorių specialiąsias sąlygas, kuriomis remiantis ruoštas pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kreditingumas vertintas siekiant pateikti refinansavimo pasiūlymą, kurio pagrindu suteiktas vartojimo kreditas padengtų tris tuo metu aktyvius atsakovės vartojimo kreditus, iš 330,56 Eur atimti 156,52 Eur bei gauta 174,04 Eur finansinių įsipareigojimų mėnesinė suma. Vertinant atsakovės kreditingumą, apskaičiuota, kad atsakovės tvarių pajamų mėnesio vidurkis lygus 635,74 Eur, o turimų ir nerefinansuojamų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis lygus 174,04 Eur. Atsakovei pritaikytas nestandartinis 49,98% pajamų ir įsipareigojimų santykis, nes atsakovė atitiko šiuos kriterijus: vartojimo kredito suteikimo tikslas yra konkrečių atsakovės turimų įsipareigojimų finansų įstaigoms padengimas (refinansavimas). Refinansuojamų vartojimo kreditų bendra mėnesinių įmokų suma ir BVKKMN vidurkis yra didesnis negu vartojimo kredito, kurį planavo suteikti ieškovė, o atsakovės pajamų ir įsipareigojimų santykis įvertinus turimus/refinansuojamus įsipareigojimus, buvo didesnis nei būsimas po refinansavimo. Atsakovės galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo dieną buvo 143,83 Eur. Ieškovė priėmė sprendimą sudaryti su atsakove sutartį Nr. K531076570, pagal kurią atsakovės mėnesio įmoka ieškovei lygi 143,71 Eur, kas sudarė 49, 98% gaunamų pajamų. Kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. vasario 20 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

Atsakovė su ieškiniu sutiko dalyje, t. y. sumokėti tiek kiek pasiskolino – 4 077,00 Eur, ieškinį dalyje dėl kitų prašomų priteisti sumų atmesti; priteistą sumą prašė leisti sumokėti dalimis (e. b. l. 46).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (e. b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei 6.256 straipsnio 1 dalimi, sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K531076570, kuria atsakovei, įvertinus jos kreditingumą, suteiktas 4 077,15 Eur kreditas 48 mėnesių laikotarpiui, bendra mokama palūkanų norma 2 411,97 Eur, tarpininkavimo mokestis 408,81 Eur (e. b. l. 11-17, 21-27). Ieškovė refinansavo tris atsakovės skolas, t. y. 1 000,0 Eur kreditą uždarajai akcinei bendrovei „ARN group“, 1 500,00 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Credit Service“, 1 405,66 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Moment credit“ (e. b. l. 65-67). Atsakovė paskolos įmokų laiku nemokėjo. 2019 m. vasario 5 d. išsiųstas raginimas vykdyti Vartojimo kredito sutartį; 2019 m. vasario 20 d. ieškovė pranešė atsakovei, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakove laikoma nutraukta nuo 2019 m. vasario 26 d. (e. b. l. 9, 19). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka grąžinti jai suteiktą kreditą, todėl laikytina, kad tarp šalių dėl šio ieškinio reikalavimo ginčo nėra. Ieškovės reikalavimas dėl 3 975,61 Eur negrąžinto kredito priteisimo iš atsakovės tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 480,15 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. kovo 29 d., bei 25 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (3 975,61 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė su reikalavimu nesutiko.

Sutartimi šalys susitarė dėl 25 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo dienos (e. b. l. 11). Šalys numatė, kad minėto dydžio palūkanos bus skaičiuojamos ir tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, e. b. l. 24). Sutarties Specialiųjų sąlygų duomenimis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 24,32 proc., metinė palūkanų norma – 32,77 proc. (e. b. l. 11). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad ieškovė nustatydama 25 procentų metinę palūkanų normą, nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnis). Todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015) panašiose bylose, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 480,15 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. kovo 29 d., bei 25 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (3 975,61 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki visiško kredito grąžinimo tenkinami.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 772,88 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė su reikalavimu nesutiko. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (e. b. l. 28). Sutartyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma kredito sutarties specialiosiose sąlygose pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sudarytos sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Šalys nustatė, kad sutartas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2, 5.4 ir 5.14 punktais (e. b. l. 22-24). Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei trisdešimt dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta kredito davėjos patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad visam tolimesniam sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu, kurio nuostatos leidžia netaikyti nuolaidos tarpininkavimo mokesčiui. Sutarties 5.3 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir apskaičiuojamas tokia tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus sutarties 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 (trisdešimt) eurų. Specialiosiose kredito sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 6,30 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas) ir kad apskaičiuojamas sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Įvertinus sudarytos kredito sutarties nuostatas, teismas sprendžia, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė buvo suklaidinta ar priversta sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas todėl tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 772,88 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-144-259/2019, Nr. e2A-119-254/2019).

Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, todėl vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl 17,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. priteisimo.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl jai kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinama ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašė teismo sprendimą išdėstyti dalimis, tačiau nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimus finansinius įsipareigojimus, todėl atsakovės prašymas atmetamas. Atsakovei išaiškintina, kad sprendimui įsiteisėjus dėl jo vykdymo išdėstymo ji turi teisę kreiptis CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 141,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidų už teisines paslaugas (e. b. l. 19-20, 40). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei priteisiamos visos patirto bylinėjimosi išlaidos 387,01 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 3 975,61 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 61 ct) negrąžintą kredito dalį, 480,15 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 15 ct) palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.), 25,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 975,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 772,88 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 88 ct) tarpininkavimo mokestį, 17,48 Eur (septyniolikos eurų 48 ct) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018 m. lapkričio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 29 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 141,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 246,01 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 01 ct) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys