Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, gynėjui Deimintui Radzevičiui, nukentėjusiajam V. L. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-18 Alytaus mieste Kalniškės g. 6 V. A., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos ir nesikreipdama į teismą teisinės gynybos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, o būtent, išsinuomojusi buldozerį ir užsakiusi stumdymo paslaugas, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. 4400-2029-7036 nugriovė V. L. priklausantį garažą Nr. K-139 1500 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiojo V. L. teisėms ir teisėtiems interesams didelę žalą.

Kaltinamoji V. A. kalta prisipažino ir parodė, kad 2009 metais jai ir dviems seserims buvo atstatyta nuosavybės teisės į seneliui priklausiusią žemę, esančią Alytaus mieste Kalniškės gatvėje. Dalis žemės buvo užstatyta metaliniais garažais, todėl kreipėsi į garažų savininkų bendrijos pirmininką ir prašė informuoti garažų savininkus apie tai, kad būtina sudaryti žemės nuomos sutartį su nauju žemės valdytoju arba iki nurodytos datos garažus išsikelti. Žino, kad buvo šaukiami susirinkimai ir žmonės apie tai buvo informuoti. Be to, pati ant kiekvieno garažo ir skelbimų lentoje pakabino analogiško turinio pranešimus-raginimus, spausdino skelbimą laikraštyje. Dauguma garažų savininkų garažus išsikėlė, keli sudarė nuomos sutartis. Liko apie 15 garažų, kurių stovis buvo avarinis, atlapotomis durimis, aplupinėti, matėsi, kad nenaudojami. Norėdama sutvarkyti teritoriją, nusprendė likusius garažus nugriauti. Kreipėsi į UAB „Romistina“ ir išsinuomojo traktorių. Kartu su šios bendrovės direktoriumi, jos sūnėnu R. P., nuvyko į vietą ir atvažiavusiam traktorininkui parodė, kur ką reikia išstumdyti. Prieš garažų nustūmimą, R. P. juos nufotografavo. Kitą dieną atvyko policijos pareigūnai ir darbus sustabdė, nes pasiskundė vienas iš nugriautų garažų savininkų V. L.. Nugriaudama garažus nesuprato, kad elgėsi neteisėtai, nežinojo, kad dėl iškėlimo turėjo spręsti ginčą teisminiu keliu. Gailisi dėl savo veiksmų, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, prašė bylą nutraukti.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad Alytaus mieste Kalniškės gatvėje turėjo metalinį garažą. Apie tai, kad būtina garažą iškelti, nieko nežinojo, jo niekas neinformavo, minėto skelbimo ant garažo nerado. Garažu naudojosi mažai, todėl nutarė parduoti. Buvo atsiradęs pirkėjas, su juo sutarė dėl kainos – 1500 Lt ir per savaitę turėjo jį iškraustyti bei paruošti nukėlimui. Garažo duris rakindavo dvejomis spynomis, nes jame laikė vertingesnių daiktų: padangas, parketlentes, žoliapjovę. Garažas buvo tinkamas eksploatuoti, jį prižiūrėdavo. Atvykęs išsivežti daiktų rado garažą nustumtą į šalį ir visą sumaitotą. Netoliese važinėjo traktorius. Apie tai pranešė policijai. Dėl nugriauto garažo ir netektų pajamų, kurias būtų gavęs pardavęs garažą, jam padaryta 1500 Lt turtinė žala. Padarytą žalą jis vertinantis kaip didelę, nes gyvena vienas, niekur nedirba, esąs neįgalus, pragyvena iš gaunamos netekto darbingumo pensijos. Kaltinamoji šiuo metu jam žalą atlyginusi, neprieštarautų, kad baudžiamoji byla jos atžvilgiu būtų nutraukta.

Liudytojas V. R., garažų eksploatavimo bendrijos pirmininkas, parodė, kad pas jį kreipėsi žemės savininkė V. A., informuodama, jog atstatytos nuosavybės teisės į žemę ir siūlė garažų savininkams sudaryti žemės nuomos sutartis. Dauguma žmonių nenorėjo mokėti nuomos mokesčio, todėl garažus išsikeldavo. Apie būtinybę išsikelti garažų savininkams buvo pranešta susirinkimų metu, skelbimų nematė. Susirinkimuose turėjo dalyvauti ir V. L., nors gerai neprisimena. Kad ruošiamasi garažus griauti, nieko nežinojo. Matė nuo praeitų metų pavasario buvusioje garažų teritorijoje važinėjantį traktorių, bet nematė, kad jis stumdytų ir griautų garažus.

Liudytojas J. J. parodė, kad dirbantis UAB „Romistina“ traktorininku. Direktoriaus R. P. nurodymu praeitų metų vasaros pabaigoje vykdė žemės stumdymo darbus Kalniškės gatvėje, buvusioje garažų teritorijoje. Direktorius liepė nustumti į šalį nurodytus apgriuvusius garažus. Prieš tai juos nufotografavo. Tvarkingų garažų jų tarpe nebuvo ir jų nestumdė. Kaip dabar žino, V. L. priklausantis garažas buvo apgriuvęs, pakrypęs, aplupinėtomis skardomis, atlapotomis durimis, kurių viena pusė buvo pririšta prie šalia augusios kriaušės. Pats savo nuožiūra jokių darbų nevykdė, tik tai, ką nurodė direktorius.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad prireikus garažo, dėl jo pirkimo kreipėsi pas bendrijos pirmininką. Šis davė jo nusižiūrėtų kelių garažų savininkų telefonų numerius. Vienas iš jų buvo V. L.. Susitikę su savininku apžiūrėjo garažą ir sutarė nupirkti už 1500 Lt. Per savaitę laiko žadėjo išsikraustyti daiktus. Garažas buvo pakankamai gero stovio, storos skardos, rakinamas dvejomis spynomis. Praėjus kelioms dienoms V. L. jam pranešė, jog garažas nugriautas. Buvo nuvykęs į vietą ir matė, kad jis visiškai sumaitotas, naudojimui netinkamas.

Liudytojas R. P., dirbantis UAB „Romistina“ direktoriumi, parodė, kad jo teta V. A. pas jį kreipėsi dėl traktoriaus nuomos, nes ruošėsi tvarkyti žemę buvusioje garažų bendrijos teritorijoje, kur jai atstatytos nuosavybės teisės į žemę. Kartu su teta nuvyko į Kalniškės gatvę ir paskirtam traktorininkui J. J. nurodė, kokius reikės atlikti darbus. Toje teritorijoje buvo likę keletas apgriuvusių nenaudojamų garažų. Žino, jog teta ieškojo jų savininkų, bet niekas neatsiliepė, todėl nusprendė, jog jie beverčiai. Kad nekiltų abejonių, prieš nugriaunant visus tuos garažus nufotografavo. Nuotraukas pateikė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Nugriauti buvo tik nufotografuoti garažai. Darbus sustabdė policija, pranešusi, jog atsirado vieno iš nugriautų garažų savininkas.

Byloje esančių dokumentų, kurie pripažintini įrodymais, duomenimis nustatyta:

Protokolu-pareiškimu ( b.l. 2 ) nukentėjusysis V. L. pranešė policijai apie tai, kad 2011-08-18 apie 18 val. nuvykęs prie savo garažo, rado jį sugriautą.

Įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l. 3-10 ) įvykio vieta užfiksuota Alytaus mieste Kalniškės g. 6 metalinių garažų eksploatavimo bendrijos teritorijoje. Rasta keletas nugriautų garažų, vieno iš jų Nr. K-139. Šis garažas apskardintas, viršutinėje jo dalyje matosi nedideli langeliai. Aplink likę važinėjusio vikšrinio traktoriaus žymės. Netoliese stovėjo vikšrinis traktorius-buldozeris.

Pažyma ( b.l. 11 ) patvirtina, kad V. L. buvo metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Nr. 1 narys ir turėjo garažą Nr. K-139.

2001-10-31 Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 462 ( b.l. 13 ) bendrija registruota adresu Alytaus mieste Kalniškės g./Ūdrijos g.

Registracijos pažymėjimas ( b.l. 14 ) patvirtina, kad bendrija 2001-10-31 įregistruota Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

2009-12-21 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-2163 ( b.l. 20 ) V. A. atkurtos nuosavybės teisės į žemę Alytaus mieste Naujoji g. 39.

Žemės sklypo plane ( b.l. 21-22 ) grąžintos žemės sklypo adresas patikslintas – Kalniškės g. 6 Alytaus mieste.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ pažymėjime ( b.l. 23-24 ) apie nekilnojamąjį turtą žemės sklypo Kalniškės g. 6 Alytaus mieste viena iš savininkių nurodyta V. A..

Pranešimu ( b.l. 26 ) V. A., O. P. ir M. G. prašė garažų, esančių Kalniškės g. 6 Alytaus mieste, savininkus iki 2009-09-10 sudaryti žemės nuomos sutartis arba iškelti garažus.

Analogiško turinio pranešimu laikraščio „Dainavos žodis“ 2010-09-04 numeryje garažų savininkus ragino išspręsti žemės nuomos ar nukėlimo, teritorijos sutvarkymo klausimus.

Dokumentų pateikimo protokolu ( b.l. 28-32 ) įformintas dokumentų paėmimas iš R. P.: – mechanizmų darbo panaudijimo sutarties dėl UAB „Romistina“ priklausančio traktoriaus nuomos V. A., PVM sąskaita faktūra ir kasos išlaidų orderis apie apmokėjimą už suteiktas buldozerio paslaugas, fotonuotraukų, su apgriuvusių garažų vaizdais. Fotonuotraukose garažų, kurių viršutinėje dalyje būtų langelis, nėra.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 43-46 ) nukentėjusysis V. L. parodė vietą, kur stovėjo iki nugriovimo jam priklausantis garažas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad V. A. nusikalstamai, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę dėl disponavimo nuosavybe – žeme savo nuožiūra. Tačiau įgyvendindami savo teises asmenys turi laikytis įstatymų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ( LR CK 1.137 str. ). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektyvinę teisę ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Baudžiamasis įstatymas nenurodo, kokią žalą reikėtų laikyti didele, šis požymis yra vertinamasis. Vertinant, ar žala didelė, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta ne tik į turtinę jos išraišką, bet ir nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių bei teisėtų interesų svarbą, teisės pažeidimo pobūdį, dėl to patirtus išgyvenimus. Pripažintina, kad nukentėjusiajam V. L. buvo padaryta didelė žala. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo turtinę padėtį bei į tai, kad jis pragyvena tik iš gaunamos netekto darbingumo pensijos, 1500 Lt turtinė žala laikytina didele. Be to, vertintina ir tai, jog nusikalstamais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Kaltinamoji sunaikino nukentėjusiojo turtą visiškai neiškodama su juo tiesioginio ryšio, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, o elgdamasi savo nuožiūra ir pačiai suprantama tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas kaltinamosios V. A. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas pagal LR BK 294 str. 1 d.

Sprendžiant kaltinamosios V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, kaltinamoji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, padarė nesunkų nusikaltimą, nukentėjusysis turtinių ar neturtinių pretenzijų jai neturi, susitaikė su nukentėjusiuoju, jie prašė bylą nutraukti. Kaltinamoji yra neįgali, brandaus amžiaus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad kaltinamoji daugiau nenusikals ir baudžiamoji byla gali būti jos atžvilgiu nutraukta, kaltinamoji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ( LR BK 38 str., LR BPK 254 str. 5 d. ).

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys nenagrinėtinas, nes turtinė žala jau atlyginta. Apie tai patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusiojo pasirašytas pareiškimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą nutraukti.

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d., padarymo susitaikius kaltininkui su nukentėjusiu asmeniu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.