Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“) nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) įgaliotas asmuo V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai skirta 3 000 Eur bauda.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai iškėlė nemokumo bylą bei nemokumo administratore paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens. Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo 59 straipsnio 3 punktas numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai yra draudžiama vykdyti bet kokią veiklą, kadangi įmonė bankrutavusi ir visos sutartys yra nutrauktos. Mano, kad atsakovas Departamentas kuria tokį precedentą, kai nemoki bankrutavusi įmonė, nevykdanti veiklos, neturinti ir nebeturinti ne tik nuosavų, bet ir nuomojamų patalpų, yra baudžiama dėl formalių, veikiančiai bendrovei keliamų reikalavimų, taip pat vadovaujasi poįstatyminiais aktais, kuriuose nėra numatytos situacijos, kas būna tuo atveju, kai įmonė bankrutuoja.

Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas turėjo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą dėl 2023 m. gruodžio 14 d. baudos paskyrimo, o ne pats priimti sprendimą savo nuožiūra. Pareiškėjos nuomone, baudos nagrinėjimas buvo negalimas, nes pažeidė Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatas ir buvo nagrinėtas institucijos, kuri dėl nemokumo paskelbimo net negalėjo tokio sprendimo priimti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja buvo nubausta už pakartotinį privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą. Atsakovo vertinimu, pareiškėja ginčydama Nutarimą skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis jį būtų galima panaikinti, pateikė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, kuriais stengiasi pateisinti savo veiksmus bei siekia išvengti atsakomybės už padarytą aplinkosauginį pažeidimą, todėl skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą, arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką neskirti ar sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

Pažymėjo, jog privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų, išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai. Paaiškino, kad, siekiant juridinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomo nurodymo neįvykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas. Kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iki nustatyto termino nevykdė duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai paskirta 3 000 Eur minimali bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą. Aplinkosaugos teisės pažeidimas – neteisėtas elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo pažeidžiami aplinkosaugos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, sutartys, subjektinės teisės ir dėl to atsiranda arba gali atsirasti neigiamos pasekmės aplinkai, visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Teigė, kad juridinis asmuo, vykdantis rizikingą aplinkai veiklą, yra atsakingas už visus su ta veikla susijusius padarinius ir privalo atsakyti nepaisant kaltės. Tai reiškia, kad, vykdydamas tam tikrą veiklą, juridinis asmuo įsipareigoja žinoti ir laikytis galiojančių teisės aktų bei valdyti jo veiklai būdingas rizikas. Nurodė, kad pareiškėja, kuri yra atliekų surinkimo ir vežimo srities profesionalė ir kuriai turi būti žinomi ir suprantami teisės aktai, reglamentuojantys jos veiklą, privalo organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis.

Atsakovo nuomone, Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi jis pareiškėjai surašytas už tai, jog įmonė neįvykdė duotojo privalomojo nurodymo, t. y. nepateikė prašomų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo jai skirta 3 000 Eur bauda.

Byloje nustatyta, kad pagal 2023 m. gegužės 19 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. gegužės 22 d. – 2023 m. liepos 7 d. atlikto patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali surinkti (SI), vežti (S2), apdoroti (R12) ir perdirbti (R3) padangų atliekas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4² straipsnio 1 dalies reikalavimais, įmonė, kaip padangų atliekas surenkanti, vežanti ir apdorojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi būti apdraudusi savo civilinę atsakomybę už žalą, kuriai vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai <...>, trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta civilinės atsakomybės draudimo kopija neatitiko ATĮ 4² straipsnyje numatytų reikalavimų. Pažeidimas buvo priskirtas mažareikšmiam (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. D1-322 „Dėl mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 11 punktas). Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 12 d. buvo pateiktas rašytinis nurodymas per 4 darbo dienas pašalinti mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, t. y. iki 2023 m. birželio 15 d. pateikti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį ATĮ 4² straipsnio ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, reikalavimus. Iki nustatyto termino pažeidimas nebuvo pašalintas, todėl, vadovaujantis Aprašo 5 punktu ir Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. AP1-14 patvirtintos Rašytinio nurodymo pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą teikimo ir įvykdymo kontrolės tvarkos 7 punktu, pažeidimas pripažintas nebemažareikšmiu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2023 m. rugsėjo 8 d. Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes), UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo iki 2023 m. spalio 6 d. pateikti galiojantį įmonės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį ATĮ 4² straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kartu pateikti civilinės atsakomybės draudimo apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnams 2023 m. spalio 10 d. atlikus neplaninį patikrinimą po nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nustatyta (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų reikalavimų, nors privalomasis nurodymas AAVKĮ 25 straipsnio nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Vadovaujantis AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalimi, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 4 dalyje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 53 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. gruodžio 14 d. ginčijamu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai už minėtą pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją – 3 000 Eur baudą.

Pareiškėjos nuomone, Departamentas, skirdamas jai baudą, pažeidė Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo nuostatas, kadangi įmonė yra bankrutavusi ir jai yra draudžiama vykdyti bet kokią veiklą, t. y. nemoki bankrutavusi įmonė, nevykdanti veiklos, neturinti ir nebeturinti ne tik nuosavų, bet ir nuomojamų patalpų, yra nubaudžiama dėl formalių, veikiančiai bendrovei keliamų reikalavimų.

Atsakovo gi nuomone, juridinis asmuo, vykdantis rizikingą aplinkai veiklą, yra atsakingas už visus su ta veikla susijusius padarinius ir privalo atsakyti nepaisant kaltės, t. y. pareiškėja, kuri yra atliekų surinkimo ir vežimo srities profesionalė ir kuriai turi būti žinomi ir suprantami teisės aktai, reglamentuojantys jos veiklą, privalo organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, todėl skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą, arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką neskirti ar sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis asmens nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo ( bankroto ) byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą, svarbiausią įrodomąją reikšmę turi įmonės finansinės apskaitos dokumentai (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktai).

Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, kadangi negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir apmokėti prievolių kreditoriams, esami bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę ir bendrovė neturi galimybių pelningai vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų, kad galima būtų atsiskaityti su esamais kreditoriais, ir bendrovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Panevėžio apygardos teismas nenustatė JANĮ numatytų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

JANĮ 28 straipsnis numato juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus nemokumo bylą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą arba paaiškėjus, kad restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui gali būti taikomos šio įstatymo 111 straipsnio nuostatos, ir jeigu dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas. Ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau nutarties apskundimas jos vykdymo nestabdo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla. Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjai, t. y. jau bankrutavusiai įmonei, Departamentas pagrįstai skyrė ekonominę sankciją.

Teismas pažymi, kad juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas.

Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Kaip pirmiau minėta, Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą pripažindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) yra nemoki, negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir apmokėti prievolių kreditoriams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, bendrovė neturi galimybių pelningai vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų, kad galima būtų atsiskaityti su esamais kreditoriais. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarčiai pareiškėja yra bankrutavusi įmonė ir jai yra draudžiama vykdyti bet kokią veiklą, atsiskaitymus ir pan., teismo vertinimu, Departamentas priimdamas Nutarimą turėjo įvertinti šias faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos esama situacija (įvertinti, kad pareiškėja yra bankrutavusi įmonė ir jokios veiklos nevykdo), bei vadovautis ne teisiniu reglamentavimu, kuris yra aktualus veiklą vykdančiai įmonei, ir pareiškėjai ne formaliai surašyti 2023 m. rugsėjo 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti galiojantį įmonės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį ATĮ 4² straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, kartu pateikiant civilinės atsakomybės draudimo apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kurie pareiškėjai tapo visai neaktualūs po Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įsiteisėjimo, pripažinus pareiškėją bankrutavusia įmone, nevykdančia jokios veiklos, tuo tarpu iš pareiškėjos atsakovas reikalavo dokumentų, kurie yra privalomi tik veiklą vykdančioms įmonėms. Taigi, teismas daro išvadą, kad Departamentas Nutarimu pareiškėjai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę sankciją paskyrė nepagrįstai, neįvertinęs faktinės įmonės situacijos bei neatsižvelgdamas į JANĮ nuostatas, todėl 2023 m. gruodžio 14 d. Departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimas naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti 2023 m. gruodžio 14 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.