Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) rajone, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė

A. R. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: 2016 m. birželio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, slapta, prieš savininko - D. R. valią, tyčia įsibrovė į buvusiai sutuoktinei D. R. priklausančią saugomą būsto teritoriją - aptvertą gyvenamojo namo kiemą ir išimdamas plokštelę su velke ir pakabinama spyna, įsibrovė į tvarto - tremperio patalpas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), tuo neteisėtai pažeidė asmens būsto apsaugą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje - žmogaus būstas neliečiamas.

Be to, A. R., mušdamas nežymiai sužalojo buvusią sutuoktinę D. R., o būtent: 2016 m. birželio 18 d., apie 22.30 val. gyvenamojo namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame tvarto - tremperyje, tyčia sugriebė nukentėjusiajai D. R. už dešinės rankos žasto, jį spaudė, suko, vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinės sritį, bei vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas abiejų krūtų srityje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje.

A. R. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su savo buvusia žmona D. R. yra išsiskyręs apie 6-7 metus, bet jie ir toliau bendrauja, jis jai padeda ūkyje. Vakar apie 22 val. nuėjo pas ją pasiimti savo daiktų, kurie buvo ūkiniame pastate. Prieš eidamas pas ją, jis kartu su kaimynu buvo išgėręs apie 2 bambalius alaus 7,5 procentų stiprumo. Kadangi ji neįleido jo į ūkinį pastatą, tai jis sugadino jo spyną ir taip įėjo. D. R. atėjo į ūkinį ir taip tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis jai spyrė į koją bei sudavė kumščiu į krūtinę, dėl ko dabar labai gailisi. Po tų muštynių, jis supykęs išėjo į lauką ir peiliu, kurį pasiėmė iš garažo nuo stalo, supjaustė šiltnamio plėvelę. Šiltnamį buvo pastatęs jis, o kadangi ji jam pasakė, kad parduos namą, tai jis norėjo jį išsiardyti ir pasiimti sau. D. R. pasakė, kad gali jį pasiimti. Po to, D. R. jam iškvietė policijos pareigūnus ir jis buvo sulaikytas. Daugiau smulkmenų, susijusių su tuo įvykiu neprisimena. Šiems įvykiams įtakos turėjo alkoholis, blaivas tikrai taip nebūtų pasielgęs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ketina D. R. atsiprašyti (46-47, 50-52 b. l.).D. R. apklausta liudytoja parodė, kad su A. R. apie devynerius metus yra oficialiai išsiskyrę. A. R. dažnai, be jokio reikalo ateina pas ją į namus, dažniausiai būna girtas. Kai ateina girtas, pastoviai priekaištauja jai dėl menkniekių, koliojasi, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Ji, būdama namuose viena, bijo dėl tokio jo elgesio, nežino kada, ką jis gali padaryti. Kažkada A. R. sužinojo, kad ji ruošiasi parduoti šį namą, tai pradėjo jai sakyti, kad niekur ji nuo jo nepabėgs, suras ją visur ir neleis jai ramiai gyventi. Pagalbinėse patalpose dar nuo seno yra likę A. R. daiktų (kažkokie gelžgaliai, varžtai, meškerių detalės). 2016-06-18 A. R. nuo pat ryto lankėsi jos namuose. Pirmą kartą atėjo į jos namo kiemą apie 7 val., ji dar miegojo, pradėjo jai skambinėti į mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Po to, dienos metu jis daug kartų buvo atėjęs pas ją į kiemą be jokios priežasties, tačiau ji jo neįsileisdavo ir jie nebendravo. Keletą kartų buvo, kad A. R. kieme užtrukdavo ilgai, tačiau ką jis veikė, ji nežino. Nenorėjo su juo konfliktuoti, todėl į kiemą neišeidavo. Per langą jai matosi kiemas, ūkinis pastatas, tačiau dalies ūkinio pastato ji nemato. Vakare, apie 22 val., ji pagalvojo, kad A. R. jau neateis, todėl nutarė išeiti į kiemą ir apsižvalgyti. Nuėjo prie ūkinio pastato ir pamatė, kad pagalbinių patalpų duryse nėra spynos (pagalbinės patalpos yra sujungtos su ūkiniu pastatu, garažu). Tik priėjus prie pagalbinių patalpų durų, ji atsisuko ir pamatė, kad jai už nugaros stovi A. R.. Matėsi, kad jis yra girtas. Suprato, kad spyną išėmė jis, kai vis ateidavo dienos metu pas ją į kiemą. Pačios pagalbinių patalpų durys buvo nesugadintos, tiesiog buvo išsukta metalinė lystelė su skląstimi ir nebebuvo pakabinamos spynos. Paklausė A. R. kam jis išėmė lystelę su skląstimi ir pakabinamą spyną. Jis atsakė "čia mano viskas yra", pradėjo koliotis, kažką kalbėjo nesuprantamo. Tada ji įėjo į pagalbines patalpas ir pradėjo ieškoti ką nors, su kuo galėtų užrakinti nakčiai duris. Pagalbinėse patalpose buvo žoliapjovė, dviratis, dar kai kurie reikalingi ir vertingi daiktai, be to, iš šios patalpos galima nueiti į sklepą, kur yra laikomi įvairūs maisto produktai. Patalpų viduje ji į rankas pasiėmė dėžę su metaliniais gelžgaliais, įrankiais ir norėjo pasidėti ant stalo, peržiūrėti kas joje yra. Tuo metu jis pripuolė prie jos ir norėjo atimti iš jos dėžę sakydamas "čia mano, ką čia imi". Dėžė jai iškrito iš rankų, ant žemės pabiro visi gelžgaliai, įrankiai. Ji paprašė jo geruoju išeiti. Tačiau jis jai pasakė "tu išeik". Tada A. R. be jokios priežasties pripuolė prie jos, tyčia sugriebė viena ranka jai už dešinės rankos žasto, jį spaudė, suko ir pradėjo stumti ją link išėjimo iš pagalbinių patalpų. Nuo spaudžiamo, sukamo žasto jai atsirado kraujosruva, netoli pažasties, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Stumiant ją link išėjimo, A. R. žasto nepaleido ir tuo metu tyčia kumščiu vieną kartą trenkė jai į krūtinės sritį. Pataikė per vidurį , tarp krūtinių, atsirado kraujosruva, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jau tada ji pradėjo gintis ir stūmė A. R. nuo savęs. Jis kelis žingsnius paėjo atgal, tačiau vėl puolė link jos ir spyrė vieną kartą jai į kairės kojos šlaunį. Nuo spyrio atsirado mėlynė, labai skaudėjo (šiuo metu einant labai skauda ta vieta), buvo sukeltas fizinis skausmas. Jau tada ji pasakė jam, kad eina kviesti policijos pareigūnus ir išėjo iš pagalbinių patalpų. Pirmiausiai nuėjo į lauko virtuvę, norėjo nusiplauti rankas. Tik jai nusiplovus rankas jis atėjo iki lauko virtuvės. Ji norėjo išeiti iš virtuvės, o jis jos neišleido. Prašė jo išeiti geruoju. Lauko virtuvėje jie apsistumdė, tačiau jokių sužalojimų ji nepatyrė, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Tuoj po to, ji nuėjo iki namo ir įėjo į vidų. Matė kaip jis išėjo iš kiemo. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė kas įvyko ir paprašė , kad atvyktu policijos darbuotojai. Po pokalbio nuėjo iki šiltnamio ir pamatė, jog vienoje jo pusėje, horizontaliai yra perpjauta plėvelė (nuo vieno krašto iki kito). Suprato, kad plėvelę perpjovė A. R., nes kažkada girtas yra sakęs, kad ją jai supjaustys. Kai pamatė, kad supjaustytas šiltnamis, ji grįžo į pagalbines patalpas ir pamatė ant stalo padėtą seną, virtuvinį peilį. Prieš tai, kai A. R. ją stūmė iš patalpų, šio peilio ant stalo nebuvo. Mano, kad A. R. išsinešė su savimi spyną ir metalines detales. Dėl spynos su lystele ir skląstimi jai padaryta 20 eurų turtinė žala, dėl supjaustytos plėvelės padaryta 20 eurų turtinė žala. Iš viso pavogta ir sugadinta turto už 40 eurų. Kadangi šiuo metu ji niekur nedirba, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, todėl 40 eurų turtinė žala jai yra didelė. Dėl tokio buvusio savo sutuoktinio A. R. elgesio, ji jam nežada atleisti ir su juo taikytis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu už baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (26, 30-32, 34-35 b. l.);D. R. protokolas-pareiškimas, kuriuo ji pranešė, kad 2016-06-18 apie 22.20 val. į jos namus atėjo neblaivus jos buvęs sutuoktinis A. R. ir pradėjo ją įžeidinėti. Po to, garaže jie sukonfliktavo ir apsistumdė. A. R. spyrė į kairę koją vieną kartą ir vieną kartą ranka trenkė į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to, pasiėmęs peilį nuėjo prie šiltnamio ir jį perpjovė (5-7 b. l.);Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta -(duomenys neskelbtini) (9-11 b. l.);Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos ir aprašytos faktinės aplinkybės įvykio vietoje (12-15 b. l.);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 833/2016(04), kurioje nurodyta, kad D. R. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje. D. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, dešiniame žaste padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarytos su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi. Poodinės kraujosruvos abiejų krūtų srityse, dešiniame žaste griuvimui nebūdingos. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos tiek ir griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek ir griūnant po gauto smūgio. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. D. R. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienai griuviminei traumai (24 b. l.);asmens blaivumo testo parodymais užfiksuota, kad 2016-06-18 23.38 val., A. R. nustatytas 2,13 prom. girtumas (41 b. l.).

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y., prieš savininkės D. R. valią įsibrovė į jos aptvertą gyvenamojo namo kiemą ir išimdamas plokštelę su velke ir pakabinama spyna, įsibrovė į tvarto - tremperio patalpas. Tuo įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. R. įvykdė ir nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją, nežymiai sužalojo buvusią sutuoktinę D. R.. Šias bylos aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo A. R. parodymai, nukentėjusiosios D. R. parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat specialisto išvada.

Prokuroras siūlo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti kaltu pagal BK

165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, sumažinti subendrintą bausmę 1/3 ir subendrintą bausmę paskirti - viešuosius darbus 6 mėnesiams, kas mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui.

A. R. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (66 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė 2 nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, būdamas neteistas (55-56 b. l.), nebaustas administracine tvarka (63 b. l.), nedirbantis (59 b. l.), registruotas LDB (62 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Teismo nuomone, prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė neatitiks bausmės paskirčiai keliamų reikalavimų, bei neužtikrins Konstitucijoje įtvirtinto prigimtinio teisingumo principo, kuris suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. R. skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį ir šalinti nusikaltimo padarymo priežastis – girtavimą, kadangi jo padarytoms nusikalstamoms veikoms įtakos ir turėjo būtent A. R. girtumas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kadangi A. R. kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-06-18 23.50 val. iki 2016-06-19 12.25 val. (1 para) (42-43 b. l.) ir laikytina, kad A. R. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (53-54 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė

A. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi A. R. skirti įpareigojimus:

- per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo;

- per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. R. įatliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-18 23.50 val. iki 2016-06-19 12.25 val. (1 parą) ir laikyti, kad A. R. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.