- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- N1-552-496/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45724-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei Ž. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, teistas
1) 2017-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 149 str. 4 d. ( 2 epizodai) , 63 str. 1d., 4 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,
2) 2019-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2017-06-16 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., skirta auklėjimo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per šį laiką būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., ryto, tęsti mokslą, bei uždrausti be elgesio apribojimą vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2019 m. spalio 25 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos foje patalpoje, tyčia, konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė į veidą mažamečiui G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir pastūmė jį nuo suoliuko, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ir susitrenkė kojos kelį, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pastūmė G. V., dėl to šis atsitrenkė į sieną ir galėjo užsigauti, bet jam nesudavė į veidą. Abejoja, ar G., galėjo užsigauti kokos kelį. Liudytojais apklausti H., ir N., yra geriausi G., draugai, todėl jie gali meluoti. Su seserimi jis nebendrauja. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu aiškino teisingai. Šiuo metu, nuo balandžio mėnesio, jis gyvena pas močiutę, rudenį ketina stoti mokytis į profesinio rengimo centrą, į kitą specialybę, negu mokėsi anksčiau. Su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo jis sutinka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-27 V. B. paaiškino, kad jis 2019 m. spalio pabaigoje, tikslios datos dabar jau nepamena, tik žino, kad buvo paskutinė atostogų diena, apie 15.00 val. jis nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kurioje anksčiau mokėsi. Mokykloje vyko renginys, o vėliau mokyklos foje vyko šokiai. Jiems su klasiokais būnant fojė, G. V. pradėjo jiems sakyti, kad jam ir jo klasiokams čia ne vieta, kad eitų lauk, vėliau G., jį pradėjo keikti. Jis G., kažką atsakė, galėjo G., atžvilgiu pavartoti necenzūrinius žodžius. G., jį įžeidinėjo sėdėdamas ant suoliuko, kuris buvo netoli sienos. Jis tuo metu ėjo į lauką pakalbėti mobiliojo ryšio telefonu. Jis, eidamas pro G., priėjęs prie jo stumtelėjo jį už pečių. G., nuo jo pastūmimo atsilošė ant suoliuko ir nugara atsirėmė į sieną. Stumtelėjęs G., jis išėjo į lauką. G., liko viduje su draugais. G., stumtelėjo vieną kartą, dėl jo pastūmimo G., negalėjo užsigauti, nes pastūmimas buvo nestiprus. G., nuo suoliuko nugriuvęs nebuvo, jis tik atsirėmė į sieną. G., tikrai delnu per veidą nesudavė ir jam negrasino, kad jį sumuš. Daugiau jokių konfliktų tą vakarą tarp jo ir G., nebuvo. Ankščiau yra konfliktavęs su G. V. broliu L. R., bet tai buvo senai. Jis G., nekerštauja dėl jo brolio (I t., b. l. 158 -163).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta.
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jos sūnus G. V. buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos renginyje. Jai paskambino vyresnysis sūnus L. R. ir pasakė apie konfliktą mokykloje. Tada ji iš karto paskambino G., ir šis verkdamas jai pasakė, kad jam V. B. sudavė per veidą ir stipriai stūmė, dėl to jis nugriuvo nuo suolo, ant kurio sėdėjo. Tada ji paskambino auklėtojai, kuri dar apie įvykį nežinojo. Po pokalbio su auklėtoja ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jos sūnus jau buvo su auklėtoja. Sūnus buvo nusiverkęs ir atrodė išsigandęs, jo skruostas buvo paraudęs. Tą dieną kojos ir nugaros neapžiūrėjo. Tačiau vėliau pastebėjo mėlynę ant sūnaus kojos. G., papasakojo, kad jam būnant foje kampe, sėdint ant suoliuko, V. B. pradėjo jam grasinti, kad sumuš, po to trenkė delnu G., į skruostą, bei pastūmė rankomis. Dėl to sūnus atsitrenkė į pastato sieną. Jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus pagalbos nesikreipė. Ji paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą dėl sūnaus G. V. sumušimo. Ji mano, kad V. B. kerštauja G. V., nes anksčiau konfliktavo su jo broliu L. Ji palaiko civilinį ieškinį 100 eurų neturtinei žalai, nes vaikui buvo sukeltas skausmas. Jos sūnus po įvykio net nenorėjo eiti į mokyklą. Jo V. B. neatsiprašė.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje vyko renginys, penktokų krikštynos. Į mokyklos renginius yra įleidžiami buvę mokiniai, todėl buvo įleistas ir V. B.. V. B. į mokyklą jau buvo atvykęs anksčiau, kiek ji matė, jis elgėsi gražiai, bendravo su mokyklos mokiniais. Renginio metu jokių incidentų nebuvo. Po renginio ji kartu su kitais mokytojais nuėjo į mokytojų kambarį, nes netrukus turėjo prasidėti šokiai. Būnant mokytojų kambaryje, jai paskambino G. V. mama R. V. ir jos paklausė, kad vyksta mokykloje, nes sumušė jos vaiką. Ji G., mamai atsakė, kad nežino apie ką ji kalba. Tada ji nuėjo į mokyklos pirmą aukštą, kur vyko šokiai. G., pasakė, kad jam V. B. ranka sudavė per veidą. Ji G., nusivedė į klasę. K. G. jai pasakė, kad kai V., jam ranka sudavė per veidą, jis nuslydo nuo suoliuko ir tada V., dar jį stumtelėjo. Atvykusi G., mama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, ir išsikvietė policijos pareigūnus. Liudytoja nurodė nemačiusi sužalojimų G., veide.
Civilinio atsakovo atstovė Ž. P. nurodė, kad galimai V. B. jau pasimokė iš savo elgesio, jis nori keistis, ateidavo pasikalbėti. Jis yra karštakošis, todėl supykęs pasielgia negerai. Jis lankėsi pas psichologą, psichiatrą, vėliau nutraukė šiuos apsilankymus. Atstovė mano, kad V. B. turėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Nukentėjusysis G. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra 7-okas. 2019-10-25 atvažiavo į mokyklos diskoteką, ten buvo mokyklos šventė ir penktokų krikštynos. Iš pradžių autobusų stotelėje V. B. pradėjo prie jo kabinėtis, stumdytis ir jam grasinti. Diskoteka prasidėjo apie 16-17 val. Jis klausė muzikos, V. B. atėjo ir paklausė: „ kodėl nešoki, ar muzika netinka“. V. B. jam delnu trenkė per veidą vieną kartą ir nustūmė nuo suoliuko du kartus. Pirmą kartą jis įsikibo į sieną, kad nenuvirstų, o antrą kartą nukrito į kampą. Kai sėdėjo, jam už nugaros buvo tarpas nuo suoliuko iki sienos, suoliukas nebuvo pilnai pristumtas prie sienos ir ten buvo kampas. Kai V., už pečių paėmęs jį rankomis stūmė į tą kampą, tada jis ten įkrito. Dar bandė apsiginti, kad V., nepavyktų jį pastumti, bet nepavyko. Iš viso V., jį pastūmė du kartus. Kai jis norėjo atsistoti V., jį pasodino, tada jam trenkė, kai V., jį stūmė jis atsirėmę į sieną ir įkrito į kampą. V., jį stūmė sėdintį, paėmęs už pečių. Šį įvykį matė šalia sėdėję H. S. ir N. K.. Kai V., priėjo, jie atsistojo, jis norėjo atsistoti, bet V., jį pastūmė, jis atsisėdo, o jo draugai jau stovėjo. Nematė, kur konflikto metu stovėjo jo draugai, nes kai V., jam trenkė, jis nuleido galvą. Po nustūmimo jam toliau grasino. Kai jam trenkė per veidą, jis jautė skausmą, bet labiau skaudėjo, kai nukrito nuo suoliuko. Nuo 1-10 skalėje savo skausmą įvertintų taip: kai trenkė 6,5, kai nustūmė nuo suoliuko 8, nes krisdamas trenkė kojos kelį į suolelį. Su V. B. tą dieną daugiau jokių konfliktų nebuvo. Kai jį nustūmė nuo suoliuko, jis pradėjo verkti. Po to, jis nuėjo į stotelę ir paskambino broliui, o tas paskambino mamai. Jis mano, kad V., jam trenkė todėl, kad jo brolis su V., konfliktuodavo, kai mokėsi (duomenys neskelbtini). V., dar praeitais metais prie jo lindo, stumdėsi ir visokiais žodžiais užgauliojo. Jis V. B. bijo nuo praeitų metų, bijo sutikti (duomenys neskelbtini). Jis dabar dažniausiai būna namie, arba su draugais eina į jaunimo centrą. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykį galėjo matyti priešais jį, prie mūrinio pečiaus sėdėjusi jo klasiokė su drauge, tai buvo N. B. ir K.,, kurios pavardės nepamena. V. B. šalia jo buvo su draugu K. T.. Šis jam nieko nedarė. Jam nebuvo sužalojimų, kurie matosi, jam skaudėjo koją. Labiausiai skaudėjo dešinį kelį. Po įvykio su V., nekalbėjo. Kai policija buvo atvažiavusi, V., sakė atsiprašyti, bet V., sakė neatsiprašys (I t., b. l. 61-62).
Liudytojas N. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), yra šeštokas, G., yra jo draugas. Tą dieną jie sėdėjo ant suolo (jis, G., ir H.), G., sėdėjo vidury, o jie iš šonų. Suolas stovėjo netoli valgyklos. V. B. vienas atėjo ir paklausė G., ar nori gauti, nes sakė, kad blogą muziką leidžia. Tada V. B. sudavė sėdinčiam G., per veidą delnu vieną kartą. Smūgis buvo nestiprus, bet matėsi paraudimas. Mano, kad G., skaudėjo. Po smūgio V., paėmė sėdinčiam G., už megztinio, pakėlė ir nustūmė nuo suoliuko, G., nukrito ant žemės, paskui atsistojo ir nubėgo į stotelę. G., apsiverkė. Po to G., nuėjo prie stotelės ir paskambino mamai. Kai numetė nuo suolo, vaikai pasakė viską socialinei darbuotojai, V., nuėjo pas ją į kabinetą. Tik H., ir jis matė konfliktą. Jiems V., nieko nedarė ir nesakė. Vėliau jo niekas neįkalbinėjo, ką pasakoti. Suduodant per veidą, aplink daugiau nieko nebuvo, visi šoko, niekas nematė, neatkreipė dėmesio į tą konfliktą. Nežino, ar jie konfliktavo anksčiau (I t., b. l. 104-105).
Liudytojas H. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis V. B. pažįsta kaip draugą, bet dabar yra susipykę. G., yra jo draugas. Įvykio dieną (duomenys neskelbtini) vyko diskoteka. V., priėjo ir pasakė, kodėl šneka, kad M., „lievą“ (blogą) muziką leidžia, vėliau sudavė G. Kai G., sudavė, jis buvo šalia. Buvo prie mokyklos išėjimo, sėdėjo ant suolo koridoriuje. Su jais dar buvo N. Jis ir N., sėdėjo iš šonų, G., viduryje. V., atėjo vienas, G., pasakė, kad „lievos“ dainos ir trenkė G., per veidą delnu vieną kartą. Žymių nesimatė. Po smūgio į veidą, G., spardė V., tas susinervino, palaikė ir apvertė G. Tuo metu, kai G., V., sėdėdamas spyrė tris kartus į kojas, V., stovėjo. Tada V., paėmė sėdinčiam G., už kaklo, palaikė viena ranka, paskui paleido. Tada G., griūdamas trenkėsi galva į sieną. G., verkė, paskui nuėjo į stotelę, paskambino broliui ir mamai. Kai V., skriaudė G.,, jie buvo šalia su N. Daugiau to įvykio niekas nematė. G., verkė, nes V., paleidus, jis griūdamas susitrenkė galvą. V., G., sudavė nestipriai. Jis konflikte nedalyvavo, jie tik žiūrėjo, šalia sėdėjo ir sakė V., kad ramintųsi, nes bus reikalų su policija. Jis tikrai matė, kad G., spyrė V., keletą kartų. Galvą G., trenkėsi į sieną, kai V., jį paleido. G., nestūmė, jis pats virto ir susitrenkė. Viskas vyko koridoriuje. Vėliau niekas jam negrasino, neprašė, kad kažką pasakotų, kažką nutylėtų (I t., b. l. 108-109)
Liudytoja N. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), globos namuose, mokosi (duomenys neskelbtini), 7 klasėje. V., yra jos brolis, gyvena (duomenys neskelbtini) kartu. G., yra jos bendraklasis. Tą dieną vyko diskoteka, G., pradėjo koliotis su V. Prieš tai jie buvo draugai. Jie parėjo iš lauko ir G., iškoliojo V. Jos – ji, A., K., ir I., – sėdėjo prie pečiaus. Ji nematė, ar V., G., trenkė, tik matė, kai G., nuvirto nuo suoliuko. G., buvo su H., ir L., jie sėdėjo šalia, viską matė. V., gal pastūmė G.,, gal trenkė jam, tada G., nubėgo mamai paskambinti, pasiskųsti. G., sėdėjo, kai V., jį pastūmė, G., nuvirto nuo suoliuko. Draugai nieko nesakė ir nesikišo. Po to, kai G., nustūmė nuo suoliuko, G., atsistojo, nuėjo į lauką, paskambino mamai. Po smūgio G., verkė. Ji nematė mušimo žymių ant G. Nežino, kodėl G., verkė, jis visada verkia. Konfliktas įvyko dėl netinkamos muzikos. Matė, kad G., nuvirto, kai jį stūmė. G., V., koliojo, rodė negražius gestus. Buvo tik vienas pastūmimas. Po to daugiau nieko nevyko, atėjo mokytojai, buvo iškviesta policija. V., jai vėliau nieko nepasakojo (I t., b. l. 113-114).
Liudytojas K. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). Su G., ir V., yra pažįstami. Jis to įvykio nematė, vedė šokius, buvo prie pulto, beveik nieko nematė. Viskas vyko koridoriaus gale, o jis buvo toje pačioje patalpoje prie pulto. G., pasakė, kad „lievas“ muzikas leidžia, o V., supyko. Vėliau V., priėjo, kažką pasakė G., ir jį pastūmė. Jis to nematė, jam G., vėliau sakė, kad jį V., pastūmė. Nežino, kas tą įvykį matė. Šalia jo buvo draugai, su kuriais gerai sutaria. Aplinkiniai nereagavo į tą įvykį. Vėliau direktorė ar pavaduotoja sustabdė šokius, laukė policijos. Jis su V., nebuvo priėjęs prie G. Jis buvo prie pulto, apie 10 metrų nuo jų. G., matė apsiverkusį, kai jis atėjo iš lauko maždaug po 10 minučių, paskambinęs mamai (I t., b. l. 131-132).
2019-10-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įėjimui į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pastatą durys iš gatvės pusės, pro jas patenkame į koridorių, iš jo tiesiai durys, pro kurias patenkame į pastato foje, kur dešinėje ir kairėje pusėse yra mediniai suolai, ant sienų pakabinti paveikslai, piešiniai (I t., b. l. 6).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016; Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).
Kaltinamasis V. B. iš dalies pripažino savo kaltę, nurodė, kad jis tik pastūmė G. V., bet jam nesudavė delnu per veidą. Tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo G. V., liudytojų N. K., H. S. parodymai. Jie visi parodė, kad V. B. G., sudavė delnu per veidą. Atvažiavusi nukentėjusiojo mama R. V. matė paraudusį G., skruostą. Nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų ir liudytojos N. B. parodymais pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis V. B. pastūmė sėdintį G. V., dėl to šis nugriuvo nuo suoliuko ir susitrenkė kojos kelį. Nukentėjusysis nurodė, kad griūnant kojos skausmas jam buvo stipriausiais. Nukentėjusiojo mama vėliau pastebėjo mėlynę G., ant kojos. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jie visi nurodė, kad niekas jų neįkalbinėjo meluoti, duoti neteisingus parodymus.
Teismas pripažįsta įrodytu, kad V. B. tyčia konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė į veidą mažamečiui G. V. ir pastūmė jį nuo suoliuko, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ir susitrenkė kojos kelį, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusiojo G. V. atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Atsižvelgiant į tai, kad G. V. kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, smurtą pavartojo mokykloje, patalpoje esant kitų asmenų, t. y. nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl neturtinė žala jam turi būti atlyginta, civilinis ieškinys tenkintinas. Žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo V. B., nes šis jau yra sulaukęs pilnametystės.
Kaltinamasis V. B. yra teistas, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. V. B. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo stiprūs, jie padaryti konflikto su nukentėjusiuoju metu, liudytojas H. S. parodė, kad konflikto metu ir nukentėjusysis atliko veiksmus prieš kaltinamąjį, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė.
Kaltinamasis V. B. šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis iš dalies pripažino kaltę, sutinka su civiliniu ieškiniu. Nusikaltimą jis padarė būdamas dar nepilnametis, tuo metu gyveno vaikų globos namuose, jis turi sveikatos sutrikimų (II t., b. l. 185). Iš V. B. charakteristikos (I t., b. l. 186) matyti, kad jam būdinga nuotaikų kaita, jis greitai susinervina, nesugeba valdyti pykčio, atsikalbinėja; o praėjus pykčio priepuoliui stengiasi įsiklausyti į pastabas, patarimus, kartais atsiprašo. Jam teikta psichologinė pagalba. Teismas atsižvelgia į tai, kad pirmą nusikaltimą V. B. buvo padaręs 2016 m. birželio mėnesį, jis buvo nuteistas 2017 metų birželio 16 dieną, antrą kartą jis nuteistas 2019 m. kovo 5 dieną, t. y. ilgą laiką jis yra stebimas, vykdė teismo paskirtus įpareigojimus ( nes bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į anksčiau aptartą nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis nebegyvena vaikų globos namuose, teismas sprendžia, kad yra galimybė dar vieną kartą patikėti nepilnamečio kaltinamojo pažadu laikytis įstatymų, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai V. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tikslinga palikti jam 2019-03-05 paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą.
Kaltinamajam V. B. bausmės bendrintinos vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė V. B. yra griežtesnė ir didesnė, tai prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina visa nauju nuosprendžiu skiriama bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu skiriama arešto bausmė keičiama į laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas buvo paskirtas 2019-03-05 nuosprendžiu, todėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos nekeičiamos, terminas skaičiuojamas nuo 2019-03-05 nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Elgesio apribojimas nebeskiriamas, nes iki 2020-06-10 nuosprendžio priėmimo dienos jau yra pasibaigęs elgesio apribojimo terminas.
Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Šiuo metu, baigus nagrinėti baudžiamąją bylą, netikslinga skirti kardomosios priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,
nusprendė:
V. B. pripažintu kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, prie šios bausmės pridėti visą šiuo nuosprendžiu skiriamą arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę vienam mėnesiui, paskirti V. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuoti nuo 2019-03-05 nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti G. V. iš V. B. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).