Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniajai specialistei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 9 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-18032157-14, kuriame nurodyta, kad M. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14, 238, 133 punktų reikalavimus, 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 02:00 val., Levaniškių km., Anykščių r. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti yra atimta, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Apgadino tik savo automobilį. Tokiais veiksmais M. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnioji specialistė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų rugpjūčio 27 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Anykščių r., Levaniškio kaimo teritorijoje rastas nuo kelio nuvažiavęs, apvirtęs automobilis. Nuvykus pareigūnams buvo nustatyta, kad tai buvo automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie jo jokių asmenų nebuvo. Buvo nustatyta, kam šis automobilis priklauso. Pareigūnai pagal savininką nuvykę pas jo tėvus, nustatė, kad automobilis priklauso M. M.. Buvo surinkta pirminė įvykio medžiaga. Vykdant šio įvykio tyrimą nustatyta, kad M. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti kai ji atimta ir padarė eismo įvykį. Todėl jam buvo surašytas protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo M. M. nurodė, jog pažeidimo nepripažįsta. Vakare, apie devintą-dešimtą valandą nuvažiavo pas R. J.. Nuvažiavęs pamatė, kad P. J. ir jo sūnus išgėrinėja. Ten sėdėdamas jis taip pat išgėrinėjo. P. J. pradėjo prašyti, kad jis duotų jam pavairuoti. Pasikvietė nuošaliau, kad niekas negirdėtų. Iš pradžių nenorėjo duoti, bet vėliau sutiko. Padavė raktelį, atsisėdo šalia vairuotojo priekinėje sėdynėje. Kai P. J. išvažiavo iš kiemo, jis užsisegė saugos diržą. Išvažiavo iš gyvenvietės, važiavo link fermų. Kai išsuko iš kaimelio, jo užmigta. Kai mašina pradėjo slysti, tada prabudo. Pajuto, kaip mašina pradėjo virsti. Apvirtus pasižiūrėjo į P. J. Jis buvo visas susigūžęs. Atsisegęs saugos diržą, jis nukrito. P. J. išlipo pirmas, paskui jis. Išėjo ant kelio, ėjo link P. J. namų. P. J. prašė, kad jis nesakytų nei tėvui, nei policijai. Po kiek laiko parėjo. Prašė, kad atverstų mašiną. Buvo keli vyrai nuėję, bandė atversti mašiną, bet nepavyko. Grįžo pas P. J. namo, pas jį ir pernakvojo. Rytojaus rytą atvažiavo buvęs jo viršininkas, pasiėmė į darbą. Po pietų sužinojo, kad jo automobilis yra išvežtas ant tralo į stovėjimo aikštelę. Apie trečią-ketvirtą valandą skambino P. J. ir prašė, kad kaltę jis prisiimtų sau, sakė, kad duos pinigų, kad tik prisiimtų kaltę, nes jis turi lygtinumą. Jis su tuo nesutiko, po poros dienų nuvyko į policijos komisariatą Anykščiuose. Apie eismo įvykį nepranešė, nes to prašė P. J.. P. J. žadėjo atsilyginti už tai, kad jis nepraneštų policijai, bet neatsilygino. Eismo įvykio metu nei vienas iš jų nesusižalojo.

Liudytojas Linas Šulskus parodė, kad jis yra patrulių būrio vadas. Buvo surastas apsivertęs automobilis, nerastas vairuotojas. Mašinoje buvo rasti M. M. dokumentai. Jis pats nebuvo surastas. Aiškinantis aplinkybes išsikvietė M. M., jį apklausė. M. M. nurodė, kad automobiliu iš namų nuvažiavo pas pažįstamus, bendradarbius į Levaniškio kaimą. Ten vartojo alkoholį. Po to buvo sudaužyta jo mašina. Jis aiškino, kad važiavo ne jis pats, o važiavo vienas iš sugėrovų. Jis nurodė asmenis, su kuriais kartu gėrė. Apklausė tuos asmenis. Jie nurodė, kad buvo atvažiavęs, kad atvažiavo neblaivus, atsivežė alaus, jie visi gėrė, po to jis išvažiavo namo. Apvertęs mašiną, grįžo atgal, pernakvojo. Jie dar bandė atversti. Nepavyko. Pernakvojo ir ryte išvažiavo. Remiantis šiais duomenimis buvo surašytas protokolas. Automobilis buvo be techninės apžiūros, nedraustas. Jis atvažiavo ir į priekį neturėdamas teisės, nes jos atimtos. Nusprendė, kad M. M. vengdamas atsakomybės, nes neturėjo teisės, sakė, kad važiavo kiti asmenys. Iš apklausų, tėvų parodymų, kad išvažiavo neblaivus, supykęs, tai vertino kaip atsakomybės vengimą. Be to, yra padarytas pažeidimas jam atvažiuojant pas draugus, nes vairavo be teisių, mašina nedrausta, be techninės apžiūros. Kadangi eismo įvykio metu apgadintas tik savas automobilis, vertino kaip kitus pažeidimus. Girtumas nebuvo nustatytas, todėl nebuvo vertintas.

Liudytojas Aleksandras Zaicevas parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK. Buvo gautas operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo nurodymas vykti į Levaniškio kaimą, kadangi ten yra apvirtęs automobilis. Su specialiste Raimonda Kvietkauskaite nuvyko į įvykio vietą, rado ant stogo apvirtusį automobilį Opel juodos spalvos. Valstybinio numerio nepamena. Šalia nei vairuotojo, nei transporto priemonėje keliavusių asmenų nebuvo. Automobilio salone ant žemės nukritęs buvo rastas vairuotojo pažymėjimas. Išsiaiškino, kad jaunuolis gyvena Ukmergės rajone, netoli Laukagalių kaimo. Nuvyko į Ukmergės rajoną, pas tėvus. Kadangi paties vairuotojo nebuvo, susitiko su tėvais. Tėvai paaiškino, kad iš vakaro jaunuolis buvo išgėręs alkoholio, sėdo į savo vairuojamą transporto priemonę ir kažkur išvyko. Kur išvyko nesakė, aiškino, kad pasigedo sūnaus, kažkur prapuolęs ir namo negrįžta. Nuvarė transporto priemonę, kad neišdaužytų langų, nenusuktų ratų ir kad nepadarytų didesnės žalos transporto priemonei ir jos savininkui.

Liudytojas P. J. parodė, kad M. M. pažįsta kaip tėčio bendradarbį. Žino, kad apvertė mašiną, važiavo kartu su juo. Neprisimena kurią dieną, M. M. atvažiavo vakare su G. J.. Atsivežė alaus. Pagėrė. M. M. pasakė, kad važiuojam. Jis paklausė kur. Sakė, kad važiuotume pas paneles. Pasiėmė alaus. Jis atsisėdo į keleivio vietą, Marius už vairo. Išvažiavo. Važiavo iki sugriuvusios fermos, tada užtraukė rankinį, užsinešė, apsivertė. Jie išlipo iš mašinos. Marius prašė padėti atversti. Parėjo namo, namuose buvo M. P., G. J.. Nuėjo, neatvertė ir vėl grįžo. Nežino, kodėl M. M. apie šį įvykį pasakoja kitaip. Sakė, kad praradęs teises. Jis mašinos nevairavo. Prieš jiems išeinant iš namų, M. P. išėjo parūkyti. Modestas matė, kad už vairo sėdo M. M..

Liudytojas M. P. parodė, kad žino, jog byla vyksta dėl M. M.. Tą vakarą jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, Paulius su M. M. išvažiavo. Po to, tą patį vakarą grįžo vėliau ir pasakė, kad apvertė mašiną. Po valandos-dviejų grįžo. Įėjęs į vidų pasakė, kad apvertė mašiną. Jie bandė atversti, bet nepavyko. Paliko. Važiavo Marius. Marius atėjęs į namus pats sakė, kad jis apvertė. Kai išvažiavo iš kiemo, Marius buvo už vairo. Jis kieme rūkė, matė. Marius išvažiavo su Pauliumi. Nesakė, kur ir ko važiuoja. Tą vakarą jis buvo kartu su jais. Kartu išgėrė. Marius vakare atvažiavo iš Balelių. Matė kaip jis atėjo į kambarį su draugu G. J.. Visi vartojo alkoholį. Lygtai sakė, kad važiuoja pas mergas. Marius sėdėjo už vairo, Paulius - keleivio pusėje. Po kiek laiko jie grįžo pėsčiomis. Marius pasakė, kad apvertė mašiną. Jis suprato, kad mašiną apvertė Marius.

Liudytojas R. J. parodė, kad M. M. yra jo buvęs bendradarbis. Santykiai buvo normalūs. Dabar nebendrauja, nes Marius gyvena Baleliuose, o jis Levaniškyje. Kai jie atvažiavo, jis miegojo. Jį pakėlė. Pašnekėjo. Paskui jie išvažiavo. Nematė, kas vairavo, tik tiek, kad Marius sakė, kad jis. Po įvykio Marius sakė, kad vairavo jis. M. M., kai atvažiavo, buvo išgėręs. Jis atvažiavo su G. J.. Kai Marius grįžo, jie nuėjo iki įvykio vietos, bandė mašiną atversti, nepasisekė, grįžo namo. Apie patį autoįvykį nežino nieko. Pasakojo, kad važiavo pasivažinėti ir apvirto į griovį. Jis iš karto paklausė, kuris vairavo. M. M. sakė, kad jis vairavo. Jis sūnaus klausė, kas vairavo, tą patį vakarą. Sūnus teigė, kad vairavo ne jis.

Liudytojas G. J. parodė, kad jis gyvena Balelių k., Ukmergės r. Žino, kad byla dėl avarijos. Jis su Mariumi atvažiavo iki Levaniškio. Ten buvo, šnekėjo su visais, kurie čia sėdi. Po kiek laiko Marius su Paulium kažkur dingo. Jis jų nesulaukęs nuėjo miegoti. Ryte jo atvažiavo pasiimti šefas. Tada sužinojo, kad buvo padaryta avarija. Marius pasakojo, kad jis vairavo, kad mašina apvirto. Tai pasakojo kitą dieną. Jis su Mariumi buvo bendradarbiai.

Liudytojas A. V. parodė, kad gyvena Kirmėlių k., Troškūnų sen., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. M. pažįstu, tai buvęs darbuotojas. Paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, bet ryte po aštuonių nuvažiavo jų pasiimti ir nuvežti į darbą. Pakeliui buvo nuvažiavę pasižiūrėti į eismo įvykio vietą. Mašina gulėjo apversta. Jis vežė G. J. ir M. M.. Mašina buvo M. M., o kas ja važiavo, jis nežino. M. M. su tuo automobiliu atvažiuodavo į darbo vietą. Dėl to žinojo, kad mašina yra M. M.. Jam atrodo, kad M. M. sakė, kad važiavo P. J. ir apvertė. M. M. pasakojo, kad neva P. J. važiavo su panelėm, norėjo pasirodyti, ant posūkio nesuvaldė mašinos ir apsivertė. Tą rytą iš karto M. M. jam sakė, kad toje mašinoje nevažiavo. Jis suprato, kad jo ten nebuvo. Kai darbe prasidėjo ginčai, kad kartu važiavo, jis nebesigilino. Tą rytą įsėdęs į mašiną M. M. pasakojo, kad važiavo P. J. su panelėmis, kad jo ten neva nebuvo.

Liudytojas R. G. parodė, kad gyvena Baleliuose, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku - operatoriumi. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. M. pažįsta kaip bendradarbį. Teko su juo dirbti mėnesį laiko. Susitikdavo tik darbe. M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Buvo diena (neatsimena kada tiksliai), kai atėjęs į darbą M. M. sakė, kad įvyko avarija. Kai M. M. nebedirbo retkarčiais užvažiuodavo, sakydavo, kad teismai, kad ne jis kaltas. Sakė, kad ne jis vairavo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d., nepripažino, teigdamas, kad ne jis, o P. J. 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2 val. 0 min. vairavo transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši jo versija vertintina tik kaip pasirinktas gynybos būdas. M. M. padaryto pažeidimo faktas visiškai įrodytas bylos nagrinėjimo metu surinktais bei patikrintais įrodymais. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. J. parodė, kad jiems išvažiuojant už vairo sėdo M. M., o jis sėdo į keleivio vietą, ir įvykstant eismo įvykiui automobilį vairavo M. M.. Liudytojas M. P. parodė, kad jis matė kaip M. M. sėdo už vairo ir vairavo automobilį 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 2 val. Liudytojai R. J. ir G. J. parodė, kad M. M. pats jiems sakė, jog jis padarė avariją, kad jis vairavo automobilį. Liudytojai A. V. ir R. G. parodė, kad M. M. sakė, kad įvyko avarija, bet kaltas ne jis, o kitas asmuo, kuris vairavo automobilį. Taigi, visi šie liudytojų parodymai tikrai nepatvirtina, jog ne M. M., o kitas asmuo vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2 val. 0 min., priešingai, šie įrodymai patvirtina, jog M. M. sėdo už vairo 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 2 val. nakties. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojų duotų parodymų teisingumu, tuo tarpu M. M. pateiktos įvykio versijos nepatvirtino jokie bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, M. M. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK VPS PB būrio vado 2014-09-09 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-18032157-14, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK VPS PP specialisto 2014-08-27 d. tarnybiniu pranešimu, A. S., P. J., M. P., R. J. paaiškinimu, eismo įvykio schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, liudytojų P. J., M. P., R. J., G. J., A. V. ir R. G. parodymais.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. M. vairavo transporto priemonę - automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Apgadino tik savo automobilį. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 2 d., ATPK 124¹ str. 7 d., ATPK 123 str. 5 d., Nors ATPK 224 straipsnis, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, (ATPK 225 str.), tačiau šiuo atveju yra teisės pažeidimų idealioji sutaptis ir teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (ATPK 224 str. 2 d.).

Teismas, skirdamas M. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu bei esant neblaiviam, t.y. 2014-02-10 nutarimu baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir ATPK 124¹ str. 7 d. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Akivaizdu, kad paskirtos poveikio priemonės nuobaudos tikslų (nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų), nepasiekia, jis toliau daro tokios pačios rūšies ir kitus šiurkščius teisės pažeidimus (ATPK 20 str.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, M. M. skirtinos nuobaudos numatytos sankcijos vidurkyje (ATPK 30² str.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

M. M. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir skirti nuobaudas:

pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirti 30 Lt (8 EUR) baudą;

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. M. M. paskirti galutinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 EUR) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.