Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Stasio Lemežio, teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Pavelo Frolovo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1985 08 12 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 90 str. 3 d., 146 str. 2 d., 148 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 6 metams; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 11 24 pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 06 08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d., 250 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 4) Kauno apygardos teismo 1997 09 17 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-03-03 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams. Vilniaus apygardos teismo 2003-06-30 nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui. 2008-04-01 paleistas iš Alytaus pataisos darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 140 str. 1 d. (4 nusikaltimai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė bejėgiškos būklės A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, ir nežymiai sutrikdė Ž. K., Ž. S., I. G. ir E. G. sveikatą, o būtent:

Jis, 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apleistoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia sudavė apsvaigusiam nuo alkoholio gulinčiam ant grindų ir dėl sunkaus girtumo laipsnio buvusiam bejėgiškoje būsenoje A. S. 19 smūgių kojomis ir rankomis bei metaline šluotos koto dalimi į galvą, krūtinę, nugarą, rankas ir kojas, padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus, du smūgius peiliu A. S. į kairę ausį, padarydamas jam dvi pjautines žaizdas kairės ausies kaušelyje, o taip pat, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį vieną smūgį peiliu į kaklą, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su liežuvinės arterijos pažeidimu, nuo ko, įvykus ūmiam nukraujavimui, A. S. nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Jis taip pat nežymiai sutrikdė keturių asmenų sveikatą, o būtent: jis, 2008 08 14, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apleistose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), to paties konflikto metu tyčia sumušė E. G., sudavęs jai vieną smūgį metaline šluotos koto dalimi į galvą ir padarydamas muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje; Ž. K., sudavęs jai metaline šluotos koto dalimi ne mažiau 8 smūgių į galvą, kaklą, rankas ir kojas bei ją smaugdamas, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus viršugalvio kairėje, kaklo priekinės dalies kairėje su smulkiomis aplinkinėmis kraujosruvomis, smulkiomis kraujosruvomis kaklo odoje ties gerklomis, nutrūkstamus odos įbrėžimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir paviršinius odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir keliuose; I. G., sudavęs jai rankomis ir kojomis ne mažiau 4 smūgių į petį, krūtinę, klubą ir šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas; Ž. S., sudavęs jai 2 smūgius į kairįjį žandą, padarydamas dvi durtines – pjautines kairio žando žaizdas. Šiais veiksmais A. S. padarė 4 nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis G. Ž. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 140 str. 1 d. prisipažino iš dalies, nes nesutinka, kad nužudė A. S., kuris buvo bejėgiškos būklės ir parodė, kad ne viską prisimena, nes jam pradingsta atmintis. 2008 08 14, po darbo, su bendradarbiais išgėrė trise 0,7 litro degtinės. Atėjo į tą parkelį ir su savimi turėjo alaus 2 litrų „bambalį“. Parkelyje tą alų gėrė 5 ar 6 žmonės. Po to visi nuėjo į patalpas (duomenys neskelbtini)., jis dar turėjo „Stakliškių kokteilio“. Į patalpos vidų pateko pro langą. Visi ten gėrė, ką gėrė, neprisimena. Įvyko kažkoks pokalbis dėl šio buto, jis supyko, norėjo paskambinti bendradarbiui, kad jis atvažiuotų ir jį iš čia išvežtų. Pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono, tačiau nerado. Nerado ir visų savo dokumentų. Dėl dingusių dokumentų jam buvo šokas, nes tai buvo viskas, ką jis turėjo brangiausio, jis pirmą kartą pasiryžo gyventi dorai, nevogti, ir kai pamatė, kad dokumentų nėra, pasijuto apvogtas. Tyrimo metu susipažino su kitų asmenų parodymais, matyt, taip ir buvo. Prisimena, kad peilis buvo ant palangės, jis tuo peiliu perpjovė gerklę A. S.. A. S. nebuvo bejėgiškos būklės, nes sėdėjo prieš jį, A. S. dar kažką murmėjo. A. S. perpjovė gerklę, nes jis prieš jį sėdėjo, o perpjovė, nes norėjo atgauti dokumentus. Visus mušė, kad atiduotų paimtus dokumentus, nes niekas kitas šioje patalpoje jų paimti negalėjo. Jeigu nebūtų dingę dokumentai, nebūtų buvę jokių konfliktų. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kokius įrankius naudojo ir kiek smūgių sudavė nukentėjusiesiems, neprisimena. Mušė visus, norėdamas paauklėti dėl dingusių dokumentų. Visi buvo girti. Draugui neskambino, kad jį išvežtų iš šios vietos, nes prisiminė, kad jie kartu gėrė ir jis išgėręs su automobiliu nevažiuos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. iš esmės davė analogiškus parodymus, prisipažino peiliu nužudęs A. S. ir sužalojęs moteris. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame apleistame pastate visi išgėrinėjo, jis taip pat. Neužilgo pastebėjo, kad iš striukės dingo jo dokumentai. Kas juos paėmė ir kada, jis nematė. Visų pradėjo griežtai prašyti, kad grąžintų dokumentus. Kai niekas dokumentų negrąžino, jis labai supyko ir kažkaip rankose pas jį atsidūrė peilis, kurį jis rado ant palangės. Paėmęs tą peilį nuo palangės, „brūkštelėjo“ šalia jo sėdinčiam A. S. per kaklą. Jis norėjo jį tik pagąsdinti, nesitikėjo, kad jis jam pataikys. Kai jam „brūkštelėjo“, Aleksandras atsigulė ir taip liko gulėti. Po to jis nuėjo prie savo striukės patikrinti, ar atsirado dokumentai, jų nebuvo. Netrukus atvažiavo policija ir jį suėmė (t.2, b.l. 10-12). Vėliau apklausiamas papildė savo parodymus, kad aptikęs, kad dingo dokumentai, jis supyko ir pradėjo visus buvusius tame pastate mušti, tiek Ž. K., tiek Ž. S., tiek E. G. bei I. G.. Kadangi buvo išgėręs, neprisimena, kuo juos mušė ir į kokias vietas sudavė smūgius. Neprisimena, kad smaugtų Ž. K. ir peiliu sužalotų Ž. S., tačiau jis neneigia, kad tai buvo, paprasčiausiai dėl girtumo neprisimena. Jam negalima gerti stiprių alkoholinių gėrimų, nebent tik alaus arba sidro, nes nuo degtinės jis praranda atmintį. Atminties praradimas įvyko tik nuo per didelio išgerto alkoholio kiekio (t.2, b.l. 18). Pateikus galutinį įtarimą, G. Ž. kaltu prisipažino iš dalies, nes A. S. nebuvo bejėgiškos būklės, jis su jais kartu išgėrinėjo, kalbėjo ir jam nepasirodė, jog jis bejėgiškos būklės. Dėl moterims padarytų sužalojimų, jų kiekio ir padarymo būdo sutinka ir prisipažįsta pilnai, nors neprisimena, kaip tai įvyko (t.2, b.l. 22-23).

Parodymų patikrinimo vietoje G. Ž. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur viskas įvyko, parodė, kur sėdėjo S., kur gulėjo peilis, kuriuo sužalojo A. S. ir kaip sužalojo sėdintį A. S.. Paaiškino, kad sužalojo ir kitus, buvusius šioje patalpoje asmenis, bet negalėjo paaiškinti nei kaip juos sužalojo, nei kuo sužalojo, nei kiek kam smūgių sudavė (t.2, b.l. 13-17).

G. Ž. 2009 08 14 22.27 val. buvo patikrintas alkotesteriu, nustatyta 1.82 promilės alkoholio (t.2, b.l. 6), kas patvirtina, kad įvykio metu G. Ž. buvo girtas.

Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. jų kompanija gėrė vyną ir odekoloną. Vakare nutarė nueiti pas draugus, kurie buvo apsigyvenę (duomenys neskelbtini) gatvėje apleistame pastate. Į pastato vidų galima patekti tik per langą. Patalpoje, kurioje nėra jokių baldų, susirinko nemažai žmonių: ji, Ž. S., G. V., A. S. ir E. G.. Ten gėrė atsineštus kažkokius gėrimus, visi buvo girti. Vėliau į patalpą įlipo G. Ž. su savo sugyventine I. G., jie atsinešė butelį sidro ir 3 buteliukus ar langų ploviklio, ar burnos skalavimo skysčio. Ž. S. užkalbino G. Ž., kuris užpyko ir pradėjo rėkti, o Ž. S. pasakė, kad netriukšmautų, nes šių patalpų šeimininkas yra A. S. ir E. G., kurie gulėjo ant grindų. G. Ž. dėl to supyko, paėmė geležinį šluotkotį, jį sulaužė ir trenkė iš pradžių gulinčiam A., po to E.. Tuo metu A. S. gulėjo, jis buvo girtas. Po to Ž. nuėjo į tualetą, grįžęs nerado telefono, pradėjo reikalauti grąžinti telefoną. Visi pradėjo ieškoti telefono, išskyrus A., kuris gulėjo ir nesikėlė. Kaltinamasis jai sudavė šluotkočio dalimi į viršugalvį, sudavė smūgius šiuo šluotkočiu visiems – A. S., I., Ž., E.. Ji pamatė tą telefoną šalia kaltinamojo ir parodė, G. Ž. paėmė telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Vėl sėdėjo, gėrė, tada G. Ž. pasigedo dokumentų, supyko, dar kartą sulaužė šluotą ir sudavė jai į galvą. Pradėjo mušti A., nors jis net neatsistojo ir nesipriešino. Kaip mušė S., nematė, nes sėdėjo nugara į ją, o kai atsisuko, pamatė, kad jos veidas supjaustytas. Jo dokumentų niekas neėmė, nes jie gulėjo maišelyje prie sienos. Prie tų dokumentų gulėjo kuprinė su rankenomis, ir G. Ž. pradėjo ją su ta kuprine smaugti. Kad A. S. kruvinas pamatė tik tada, kai atvažiavo policija. A. S. visą laiką gulėjo toje pačioje vietoje, jis buvo girtas ir miegojo, net neatsisėsdavo ir nesikėlė. G. Ž. buvo labai piktas, susijaudinęs, šoko būsenoje. Nukentėjusioji Ž. K. kaltinamajam atleidžia, dėl jos sužalojimų jam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji Ž. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (tame tarpe ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos), parodė, kad 2008-08-14, apie 17 val., susitikusi su Z. S. ir A. S. nuėjo į apleistą namą (duomenys neskelbtini), kur Z. S. pastaruoju metu apsigyveno. Prie šio namo jie sutiko G. V. ir I. G.. Nupirkę alkoholio ir J. G. likus laukti savo sugyventinio G. Ž., jie paeiliui pro langą sulipo į namo vidų, kur jau buvo E. G.. Maždaug po 15-20 min. atėjo G. Ž. ir I. G.. Jie gėrė sidrą, o G. Ž. atsigulė ir gerti nelabai norėjo, nes buvo jau pakankamai girtas. Jiems begeriant G. Ž. ir I. G. susiginčijo, o Ž. S. jiems pasakė, kad nustotų rėkti, nes čia yra šeimininkė - E. G.. Tuomet G. Ž. atsistojo ir ėmė šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Paėmęs tame pačiame kambaryje gulėjusią šluotą, jos kotu G. Ž. sudavė smūgį A. S. kažkur į pakaušio sritį, o po to - E. G. į galvą, kuriai pradėjo bėgti kraujas. Po to G. Ž. pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pasakė, kad tuoj pat paskambins savo pažįstamiems ir šių dviejų, t. y. E.G. ir A. S. čia nebus. Maždaug po 5 min. kažkokiu būdu dingo G. Ž. telefonas. Jis ėmė šaukti, kur jo mobilusis telefonas, reikalavo žiūrėti kišenėse, nors jo niekas neėmė. Neradęs telefono, G. Ž. vėl paėmė šluotą, perlaužė jos metalinį kotą pusiau ir pagrasino juo mušti visus iš eilės, kol nebus surastas jo telefonas. Pirmiausiai jis sudavė jai į viršugalvį, po to priėjo prie A. S. ir pradėjo mušti jį į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė ji neskaičiavo, tačiau smūgiai buvo labai stiprūs. G. V. pabandė atitraukti G. Ž. nuo A. S., o ji pasiūlė paieškoti to telefono ir suradusi jį ant grindų, atidavė G. Ž.. Maždaug po 10 min. G. Ž. pasigedo savo dokumentų ir vėl supyko. Nulaužta koto dalimi jis trenkė jai, pataikė į kaklo kairę pusę. Ji susigriebė kaklą ir sėdėjo nugara į visus kitus, tuomet išgirdo, kaip G. Ž. sušuko „te tau“ ir puolė, kaip ji suprato, A. S.. Kai pasisuko, pamatė G. Ž. smūgiuojantį A. S., kurio visa viršutinė kūno dalis buvo kruvina, o kraujas čiurkšle bėgo nuo galvos. Kuo smūgiavo ji nematė, nes G. Ž. buvo nugara užstojęs A. S.. Po to G. Ž. kojomis suspardė I. G. ir lyg pjaunamu (ne smūgiuojančiu) judesiu sužalojo Ž. S. veidą, o po to vėl spardė I. G.. Ji pradėjo šaukti, kad paieškos G. Ž. dokumentų, tačiau pastarasis puolė ją smaugti ant grindų gulėjusia kuprine. Tuo metu ji matė. išbėgantį G. V.. Kai ji atsigavo, G. Ž. prie palangės ieškojo savo dokumentų ir liepė visiem kitiem ieškoti, tačiau visi buvo sumušti ir niekas neatsikėlė. Prie sienos ji rado maišelį su kažkokiais dokumentais, tarp kurių buvo pažyma apie paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Kai G. Ž. nuėjo į tualetą, iš patalpos pabėgo Ž. S., o grįžęs G. Ž. atsigulė greta I. G., Netrukus atvyko G. V. iškviesti policijos pareigūnai ir sulaikė G. Ž.. (1 t, b. l. 85-86, 96-98)

Parodymų patikrinimo vietoje Ž. K. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), vietą, kur ji sėdėjo, kurioje vietoje sėdėjo G. Ž., ant manekeno parodė, kaip G. Ž. ją smaugė kuprinės rankena (t.1, b.l. 88-93).

Ž. K. 2008 08 15 07.07.56 val. buvo patikrinta alkotesteriu, kuris užfiksavo 2,4 promilės alkoholio (t.1, b.l. 99).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Ž. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje, kaklo priekinės dalies kairėje su smulkiomis kraujosruvomis kaklo odoje ties gerklomis; nutrūkstantis odos įbrėžimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir atskiri paviršiniai odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose bei keliuose. Visi šie sužalojimai tiek pavieniai, tiek visi kartu kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kurie sužalojimai padaryti kovojat, o kurie ginantis ar kitaip, nustatyti negalima. Ginantis dažniau sužalojamos rankos, todėl neatmetama, jog nubrozdinimai ir įbrėžimai rankose galėjo būti padaryti ginantis. Kūnas žalojančiais daiktais buvo paveiktas ne mažiau kaip 8 kartus (t.1, b.l. 101-102).

Nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad įvykio dieną burnos skalavimo skystį su E. G., G. V., A. S., Ž. K., I. G. gėrė nuo pat ryto, buvo išgerta daug. Vakare per langą sulipo į (duomenys neskelbtini) gatvėje apleistą negyvenamą namą, kur buvo apsigyvenę A. S. su E. G.. Atėjo G. Ž. su I. G., atsinešė išgerti, visi kartu gėrė. G. Ž. ir I. G. pradėjo pyktis, šūkauti. Ji jiems pasakė, kad netriukšmautų, čia yra šių patalpų savininkai, gatvėje išgirs praeiviai. G. Ž. supyko, pradėjo klausti, kas čia šeimininkai, pradėjo mušti I. G., ją spardė, daužė, po to priėjo prie E. G., trenkė jai į galvą, mušė A. S., kuris šalia gulėjo ir girtas miegojo. A. S. G. Ž. mušė sulaužytu šluotos kotu, spardė kojomis, bet jis (A. S.) į tai nereagavo, matė, kad G. Ž. rankose buvo peilis, kuris anksčiau gulėjo ant palangės.

Kaltinamasis perpjovė gerklę gulinčiam A. S.. Po to prišoko prie jos, mušė ir dūrė peiliu į veidą. Buvo du dūriai į kairįjį žandą. Matė, kaip G. Ž. smogė Ž. K.. Ji išlindo pro langą ir nubėgo į parką, G. V. iškvietė policiją. Ją išvežė į ligoninę, susiuvo žaizdą ir paleido. Ji ne viską prisimena, nes praėjo daug laiko. Už ką ją sužalojo ir mušė, nežino, bet juos visus ten buvusius mušė šluotos galu ir pakabinamos lempos karkasu, o prieš ją ir A. S. panaudojo peilį. G. Ž. taip elgėsi dėl girtumo, šaukė „užmušiu“. Dėl jai padarytų sužalojimų kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji Ž. S. (apklausta ir ikiteisminio tyrimo teisėjos) parodė, kad 2008-08-14 apie 15 val., kartu su E. G., A. S., G. V. bei Ž. K. buvo apleistose patalpose (duomenys neskelbtini). Durys buvo užrakintos ir visi įlipo pro langą. Viename iš kambarių jie gėrė odekoloną. Apie 18 val. atėjo pažįstamas G. Ž. ir I. G.. Jie abu buvo akivaizdžiai girti, atsinešė ir juos vaišino alkoholiniu kokteiliu. Jiems geriant kokteilį G. Ž. pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti ant I. G., reikalavo atiduoti jo dokumentus ir mobilaus ryšio telefoną. Jai atsakius, kad ji neėmė, G. Ž. pradėjo spardyti sėdinčią ant grindų I. G. į įvairias kūno vietas. Tuomet E. G. paragino G. Ž. nusiramint, tačiau pastarasis paėmė ant grindų gulėjusį šluotkotį, jį sulaužė ir jo dalimi trenkė E. G. per galvą ir pradėjo daužyti gulinčiam šalia jos (E. G.) A. S. per galvą ir spardė jį kojomis. Po to G. Ž. spardė ją (ji sėdėjo šalia A. S.), sudavė apie 6 smūgius į galvą, bei matė, kaip G. Ž. smaugė Ž. K.. Pabėgus G. V. pro langą, G. Ž. vėl priėjo prie jos ir kažkokiu daiktu dūrė į kairįjį žandą. Po to G. Ž. nuėjo į tualetą, o ji išlipo pro langą laukan, kur laukė G. V. su policijos pareigūnais. (1 t, b. 1. 105-106, 114-116). Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, juos patvirtino, patikslindama, kad G. Ž. du kartus peiliu dūrė jai į žandą, ji tai pati matė ir prisimena.

Savo parodymus Ž. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t.1, b.l. 107-111) metu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 4038/08 (01) matyti, kad Ž. S. nustatytos dvi durtinės-pjautinės kairio žando žaizdos. Jos padarytos kietu duriančiu pjaunančių savybių peilio tipo daiktu (ais) neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos (2008-08-14). Sužalojimas (abi žaizdos, kaip pavieniui, taip ir kartu) kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytas dviem trauminiais poveikiais (t.1, b.l. 120-122).

Ž. S. 2008-08-15 02.00.26 val. patikrinta alkotesteriu, kuris užfiksavo 1,61 promilės alkoholio (t.1, b.l. 117), kas patvirtina, kad Ž. S. įvykio metu buvo neblaivi, nes iškarto po įvykio buvo išvežta į ligoninę ir gydoma.

Nukentėjusioji E. G. parodė, kad įvykio dieną visi gėrė odekoloną, kažkas gėrė alų. Vėlai vakare nuėjo į (duomenys neskelbtini) apleistą namą, kur ji su A. S. gyveno. A. S. buvo labai girtas ir iš karto užmigo, ji užmigo šalia A. S.. Ar gėrė name neprisimena. Pajuto smūgį į galvą, pabudo, atsisėdo, kas jai trenkė nematė, už ką trenkė, nežino. Po kiek laiko išlaužė duris ir įėjo policija, juos nuvedė į nuovadą, daugiau nieko neprisimena. Šioje patalpoje buvo peilis, kuris gulėdavo ant palangės, jokių stalų, kėdžių, lovų nebuvo. A. S. pats įlipo per langą ir iškarto atsigulė, „nulūžo“, o ji atsigulė šalia jo. Negali būti, kaip sako kaltinamasis, kad A. S. sėdėjo prieš jį, nes tarp jų dar gulėjo Ž. ir G.. Prisimena, kad įlipus į vidų gėrė odekoloną, G. Ž. gėrė vyną, nes odekolonų negeria, ar ji gėrė vyno, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad 2008 08 14 ji buvo apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su draugu A. S.. Jų pažįstami I. G., G. Ž., Ž. K., Ž. S. ir G. V. pasiprašė pas juos pernakvoti, ji sutiko. Visi vartojo alkoholį. Būdama stipriai girta, ji užmigo ir prabudo nuo stipraus skausmo galvoje, pamatė gulintį visą kruviną A. S.. Kas atsitiko, ji nesuprato, atsigavo, kai policijos pareigūnai jau laužė duris ir sulaikė G. Ž. (t.1, b.l. 127-128).

Parodymų patikrinimo vietoje E. G. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), kur ji buvo apsigyvenusi su A. S.; parodė vietą, kur gulėjo ji ir A. S., kur sėdėjo G. Ž., kaip jai gulinčiai buvo suduota per galvą (t.1, b.l. 130-135).

E. G. 2008 08 15 01.10.27 val. buvo patikrinta alkotesteriu, kuris užfiksavo 1,98 promilės alkoholio (t.1, b.l. 139).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 4036/ 08 (01) matyti, kad E. G. nustatyta muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 136-138).

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 08 14 ji su savo sugyventiniu G. Ž., E. G. su A. S., Ž. S. su G. V. ir Ž. K. buvo apleistame pastate (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. ji susibarė su savo sugyventiniu G. Ž.. Ž. K. bandė jį nuraminti, tačiau jis dar labiau įsiuto ir, perlaužęs šluotkotį, pradėjo juo daužyti A. S. per galvą, krūtinę, nugarą. Trankė bet kur, nesitaikydamas, kiek buvo smūgių, nurodyti negali, bet ne mažiau 10. Ji matė A. S. kruviną, tačiau iš kur kraujavo, pasakyti negali. Po to G. Ž. sudavė smūgį E. G. į galvą. Visų įvykių neprisimena, nes buvo girta. Prisimena, kad G. Ž. pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, kuris buvo surastas ant grindų, ir dokumentų, kurių liepė ieškoti. Jai beieškant, G. Ž. pradėjo ją spardyti kojomis į įvairias kūno vietas - rankas, krūtinę, pilvą, šonus ir veidą. Kiek tiksliai sudavė smūgių, pasakyti negali, tik bandė apsisaugoti nuo smūgių į galvą. Po to G. Ž. lyg buvo išlipęs pro langą, šnekėjosi telefonu, daugiau jos nemušė. Netrukus atvažiavo policija ir G. Ž. sulaikė. (1 t, b. 1. 145-146).

Parodymų patikrinimo vietoje I. G. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), kur jie gėrė alkoholinius gėrimus, vietą, kur ji sėdėjo, kur sėdėjo G. Ž. (t.1, b.l. 148-154).

I. G. 2008 08 15 02.13..06 val. buvo patikrinta alkotesteriu, kuris užfiksavo 1,68 promilės alkoholio.

Iš teismo medicinos specialisto išvados G 4035/08(01) matyti, kad I. G. kūne nustatytos 4 poodinės kraujosruvos: po vieną kairiajame petyje, krūtinės kairėje pusėje, kairiame klube ir dešinėje šlaunyje, kurios tiek pavieniui, tiek visos kartu kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos padarytos nemažiau kaip 4 atskirais trauminiais poveikiais (t.1, b.l. 153-154).

Nukentėjusioji N. J. parodė, kad gyvena su žuvusiojo A. S. broliu, jį pažinojo apie 20 metų, jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, ateidavo pas juos, apsiprausdavo, nusiskusdavo, pabūdavo kelias dienas ir vėl išeidavo. Kur ir su kuo praleisdavo laiką A. S., jai nežinoma. Apie mirties aplinkybes sužinojo iš kalbų. A. S. palaidojo broliai. Aleksandras mėgo išgerti ir norėjo laisvai gyventi, buvo ramaus būdo ir paslaugus žmogus.

Liudytojas G. V. parodė, kad įvykio dieną ryte su A. S. nunešė priduoti surinktą metalo laužą, o po to visą dieną su A. S., Ž., Ž., E., I. gėrė nusipirktą burnos skalavimo skystį „Ledo“, gėrė iki pat vakaro, o vakare visa kompanija nuėjo į apleistą namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo apsigyvenę A. S. su E. G., ten tęsė girtavimą. Į tą namą atėjo G. Ž. su I. G., jie buvo girti, su savimi atsinešė vyno ar alaus, neatsimena. Pradžioje su jais išgėrė ir A. S., bet jis jau buvo visiškai girtas, „gatavas“ ir užmigo ant grindų. A. S. buvo tiek girtas, kad jo prikelti būtų buvę neįmanoma, atsikelti ar atsisėsti jis nesugebėtų, nes nuo alkoholio užmigo ir miegojo, nieko nekalbėjo, net G. Ž. sudavus kojomis ir šluotos kotu, A. S. nesureagavo. G. Ž. buvo girtas, jis jo sutramdyti negalėjo, nes pats buvo išgėręs, G. Ž. akys buvo stiklinės, atrodė, kaip išprotėjęs, šūkavo, klausė, kas to namo šeimininkas, po to pasigedo telefono ir pradėjo visus mušti, kalbėjo, kad „visus čia papjausiu“. Kliuvo visiems, net ir miegančiam A. S.. Matydamas, kad čia geruoju nesibaigs, jis iššoko pro langą ir nubėgo kviesti policijos. Todėl, kas vyko toliau, jis nematė. Matė, kad ant palangės gulėjo virtuvinis peilis, prisimena, kad G. Ž. kažkuo smaugė Ž. K., G. Ž. su jais gėrė savo atsineštą gėrimą, nes odekolono jis negeria. Jis sužalotas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodė, kad 2008 08 14 jis, jo sugyventinė Ž. S., E. G., A. S. ir vėliau prisijungusi Ž. K. dienos metu buvo parkelyje šalia (duomenys neskelbtini) namo, kur vartojo alkoholį, o temstant, jie pro langą įlipo į šio namo vidų, kur pastaruoju metu gyveno E. G. ir A. S.. Po kurio laiko prie jų prisijungė I. G. ir jos sugyventinis G. Ž., kuris jau buvo išgėręs. Netrukus pastarasis pasigedo savo mobilaus ryšio telefono ir pradėjo juos visus dėl to kaltinti, nors vėliau paaiškėjo, jog telefonas buvo paprasčiausiai iškritęs iš striukės kišenės. Tačiau nuo to momento prasidėjo konfliktas ir G. Ž. pradėjo visus mušti, o neradęs dar ir savo dokumentų, tapo nevaldomas. Arčiausiai jo sėdėjo I. G., tad jis pirmiausiai jai ir smogė, mušė ją tiek kumščiais, tiek spardė kojomis į įvairias kūno vietas bei trenkė ją kūnu į sieną. Po to G. Ž. paėmė šluotkotį ir pradėjo juo visus daužyti. Tiksliai neprisimena, bet matė, jog G. Ž. šluotkočiu per galvas mušė E. G. ir šalia jos gulėjusį A. S., bandė smaugti Ž. K., puolė prie gulinčios Z. S.. Jis norėjo ją apginti ir patraukė G. Ž., tačiau šis pasisuko link A. S. šaukdamas, kad visus užmuš. Tuomet jis, pasinaudojęs tuo, kad G. Ž. nusisuko, išlipo pro langą ir nubėgo kviesti policijos. (1 t, b. 1. 158-160, 169-171).

Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, dabar jau praėjo daug laiko.

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. V. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), kur jie visi buvo sulipę pro langą, kurioje vietoje sėdėjo jis, G. Ž., kurioje vietoje gulėjo A. S., ant manekeno rodė kaip G. Ž. spardė kojomis A. S., kaip šluotos kotu daužė A. S., kaip spyrė sėdinčiai I. G., kaip ją suėmė ir trenkė į sieną, pro kurį langą pabėgo iš patalpos kviesti policijos (t.1, b.l. 161-169).

G. V. 2008 08 15 02.03.12 buvo patikrintas alkotesteriu, kuris užfiksavo 2.40 promilės alkoholio.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad greitosios pagalbos automobilyje, stovinčiame prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, aptiktas A. S. lavonas su išoriniais, t.t. pjautiniais bei durtiniais-pjautiniais sužalojimais. Apžiūrint apgyventą kambarį, aptikta betvarkė, daug panašių į kraują dėmių ir sutepimų, sulaužyto šluotkočio dalys ir virtuvinio tipo peilis su analogiško pobūdžio dėmėmis, G. Ž. dokumentai ir daiktai. (1t, b. 1. 11-15, 16-18).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1552/08(01) matyti, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) m., mirties priežastis buvo pjautinė kaklo pusės žaizda su liežuvinės arterijos pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui. A. S. mirtis įvyko prieš 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008 08 14 23.00-23.30 val. A. S. lavone nustatyta: pjautinė kaklo kairės pusės žaizda, su liežuvinės arterijos pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, aštriu, pjaunančių savybių turinčiu įrankiu (tokio pobūdžio sužalojimą galima padaryti, pavyzdžiui, peiliu). Sužalojimas padarytas neužilgo iki mirties ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; muštinės žaizdos pakauškaulio gumbrio projekcijoje, smakro kairėje, kairiame skruoste; 4-rios linijinės poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, stačiakampio formos poodinė kraujosruva dešiniajame petyje, stačiakampio formos poodinė kraujosruva dešinės mentės projekcijoje, pailga poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje virš spenelio. Tokius sužalojimus galima padaryti kietu, buku, pailgu, cilindro formos daiktu (galimai metaliniu strypu, kurio skersmuo buvo apie 1-1,5 cm). Sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ovalios ir apvalios formos poodinės kraujosruvos: viena dešinio peties viršutiniame paviršiuje, viena krūtinės kairėje, šešios kairio dilbio nugariniame paviršiuje; šie sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai rankomis ar kojomis, neužilgo iki mirties ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šešios poodinės kraujosruvos kairio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smūgių. Sužalojimai yra įvairaus pobūdžio, išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose. Todėl daroma išvada, kad nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtys keitėsi, konfliktas truko kurį laiko tarpą, kurio metu užpuolikas sudavinėjo smūgius (traumavo) skirtingais daiktais (ar įrankiais) į skirtingas kūno vietas ir iš skirtingos padėties. Pjautiniai sužalojimai (vienas kakle ir du kairės ausies kaušelyje) padaryti 3 pjautiniais poveikiais; 3 muštinės žaizdos galvoje ir 7 pailgos poodinės kraujosruvos kūne padarytos ne mažiau 10 smūgių pailgu daiktu; ovalios ir apvalios formos poodinės kraujosruvos kūne padarytos 9 smūgiais (pvz., rankomis, kojomis). A. S. kraujyje rasta 3,12 % etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t.1, b.l. 30-35).

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 425/08 matyti, kad nuoplovoje nuo palangės, ant šluotkočio, Ž. S. kelnių ir marškinėlių, G. Ž. džinsinių kelnių yra Ž. S. kraujas (t.1, b.l. 40-62).

Iš Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-U6/09(01)-R339/09 matyti, kad A. S. odos žaizda yra durtinė-pjautinė, su išreikštu pjovimo mechanizmu, kryptimis iš dešinės į kairę. Atsakyti, kokia galėjo būti (buvo) įtariamojo G. Ž. ir A. S. padėtis smūgių metu, negalima. Sužalojimų padarymo galimybė šluotkočio dalimis neatmetama. Tikėtina, kad A. S. kaklo durtinė – pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu.

Iš viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stoties iškvietimo kortelės matyti, kad kvietimas gautas 2008 08 14 2023 val., atvyko į įvykio vietą 20.24 val. (t.1, b.l. 28). Atvykus rastas A. S. lavonas, kuris nukreiptas į lavoninę. Iš šio dokumento matosi, kad nusikaltimai padaryti ne vėliau kaip 20.24 val., t.y. kaltinamajame akte ir įtarimuose ne visai tiksliai nurodytas nusikaltimų padarymo laikas – apie 20.40 val., todėl patikslinama, kad jie padaryti apie 20 val.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė A. S.. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šio nutarimo 6 punkte išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas girtas (1,82 promilės alkoholio), pradėjo aiškintis, kas yra apleistos patalpos šeimininkas, nes benamiai negali tapti patalpų savininkais, besiaiškindamas, pradėjo mušti ten buvusius asmenis, tame tarpe ir gulintį girtą A. S.. Pasigedęs savo mobilaus ryšio telefono, sulaužęs šluotos kotą, juo mušė ten buvusius asmenis, telefonas niekur nebuvo dingęs, rastas ant grindų ir jam atiduotas. Po to kaltinamasis pasigedo dokumentų ir įpykęs vėl ėmė siautėti, mušė nukentėjusiuosius, pasiėmęs nuo palangės virtuvinį peilį, šaukdamas, kad „visus čia papjausiu“ (liudytojo G. V. parodymai), peiliu perpjovė gerklę gulinčiam girtam A. S.. Nors kaltinamasis aiškina, kad nužudyti A. S. jis nenorėjo, tačiau teismas tai vertina kritiškai. A. S. kaltinamasis sudavė 19 smūgių rankomis, kojomis ir nulaužtu šluotos kotu bei 3 smūgius peiliu, padarydamas pjautinius sužalojimus (vieną kakle ir du kairės ausies kaušelyje). Suduotas didelis kiekis smūgių. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad kaklo kairėje yra 11,5 cm ilgio, žiojėjanti, šeivos formos, skersinės krypties žaizda, dugne matosi įpjauti raumenys ir perpjauta apie 0,3 cm. skersmens liežuvinė arterija (t.1, b.l. 32). Atsižvelgdamas į panaudotą įrankį – peilį, sužalojimo padarymo lokalizaciją – gyvybiškai svarbus organas – kaklas, kaklas perpjautas peiliu, žaizdos ilgis net 11,5 cm, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti kito žmogaus gyvybę. Perpjaunant žmogui gerklę kitų pasekmių nei gyvybės atėmimas tikėtis nėra jokios galimybės, kas ir įvyko: A. S. įvykio vietoje mirė. Gerklę perpjovė gulinčiam, nesipriešinusiam kaltinamajam A. S..

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo dėl alkoholio ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo būklę apibūdinančias aplinkybes (minėto senato nutarimo 13 punktas).

Kaltinamasis aiškina, kad jis peiliu brūkštelėjo A. S., kuris tuo metu ne gulėjo, o sėdėjo, buvo sąmoningas ir nebuvo bejėgiškos būklės. Teismas tokį nuteistojo aiškinimą vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją. Kaltinamasis neprisimena, kaip ir kokiais įrankiais buvo žalojami nukentėjusieji, tačiau prisimena, kad A. S. gerklę perpjovė ne gulinčiam, o sėdinčiam. Nukentėjusioji Ž. K., Ž. S., I. G. ir E. G. bei liudytojas G. V. nuosekliai tvirtino, kad A. S. buvo labai girtas, dėl girtumo užmigo („smigo“) ir net nereagavo į kaltinamojo G. Ž. suduodamus smūgius. A. S. ne tik nesipriešino G. Ž., bet net nesuvokė, kas jo atžvilgiu daroma. A. S. kraujyje rasta 3,12 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (t.1, b.l. 35). Teismas daro išvadą, kad A. S. buvo bejėgiškos būklės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, kaltininkas tai suvokė ir pasinaudojo. Kaltinamojo G. Ž. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. dėl tyčinio bejėgiškos būklės A. S. nužudymo.

Be to, toje pačioje vietoje, dėl kilusio asmeninio konflikto, kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiosioms Ž. K., Ž. S., E. G., I. G.. Jo kaltė padarius šias veikas visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojo G. V. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Pats kaltinamasis neneigia nežymiai sužalojęs nukentėjusiąsias, tik neprisimena, kaip tai buvo padaryta. G. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (4 nusikaltimai).

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis aiškina, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis pats dėl girtumo išprovokavo konfliktą, niekas jam priklausančių mobilaus telefono ir dokumentų paėmęs nebuvo, būdamas girtas nesugebėjo surasti, kur juos pasidėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, kitas įvykio aplinkybes pripažįsta tik verčiamas surinktų įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei, nuostatomis. Kaltinamasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 2 p., 11 str. 6 d.) ir keturis nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.), žmogaus gyvybės atėmimas sukėlė neatstatomas pasekmes. Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvai buvo asmeninio tarpusavio konflikto metu kilęs kaltininko pyktis, nors nužudytasis A. S. nieko blogo kaltinamajam ne tik nepadarė, bet ir žodžio nepasakė, nes dėl savo būsenos nebūtų galėjęs to padaryti, o nukentėjo daugiausiai, nužudytas ne už ką. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau 5 kartus teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, nusikaltimus padarė vos praėjus 4 mėnesiams po paleidimo iš Alytaus pataisos namų, kas rodo kaltininko neigiamos socialinės orientacijos pastovumą. Kauno apygardos teismo 1997-09-17 nuosprendžiu G. Ž. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Pagal Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 09 26, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 03 14, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 06 27, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo“ 9 str. 2 d., asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Šiuo atveju asmuo, pripažintas pavojingu recidyvistu, pavojingo recidyvisto statuso netenka pagal naujojo BK 27 str. 5 d. Kadangi G. Ž. teistumas nėra išnykęs arba panaikintas, jis laikomas pavojingu recidyvistu.

Pagal BK 56 str. 2 d. pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Taikyti BK 62 str. (švelnesnės, negu įstatymais numatyta, bausmės skyrimas) nėra pagrindo. Už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 2 p., padarymą, nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis nustatytas 14 metų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes G. Ž. skirtina bausmė griežtesnė negu bausmės vidurkis, bet mažesnė negu terminuotos bausmės maksimumas. Pagal BK 66 str., kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą skiriama bausmės atlikimo vieta – pataisos namai, o pirmuosius ketverius metus – kalėjime.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmes pagal BK 140 str. 1 d. iš dalies sudedamos ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrinamos su paskirta bausme pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. apėmimo būdu (BK 63 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (dėl A. S. nužudymo) laisvės atėmimu 17 metų;pagal BK 140 str. 1 d. (dėl Ž. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;pagal BK 140 str. 1 d. (dėl Ž. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal BK 140 str. 1 d. (dėl E. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;pagal BK 140 str. 1 d. (dėl I. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pirmuosius ketverius metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009 m. birželio 12 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2009-06-12 dienos.

A. S. kelnes, Ž. S. kelnes ir bliuskutę, 3 kraujo mėginius, 4 rankų nuoplovas, 7 DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 63-64) sunaikinti, kaip menkaverčius. G. Ž. priklausančius 270 (du šimtus septyniasdešimt) litų, saugomų Vilniaus apskrities VPK buhalterijoje (t.2, b.l. 3-5), MRT „Sagem“, IMEI-351568027918003, pakrovėją, SIM kortelę, pažymėjimą apie paleidimą Nr. 114, informacijos lapelį, pažymėjimą dėl nakvynės Nr. 104, pranešimą Nr. 99780, laikinąjį pažymėjimą Nr. 19P23-979, pažymėjimą Nr. 29451, kvitą Nr. 5739151, pažymą Nr. 7.2/1147/S-3361, kvitą Nr. 34480-1, MRT „Siemens“ su įkrovikliu ir MRT raudonos spalvos su juodos spalvos dėmėmis, kurie saugomi Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (t.1, b.l. 63-64), grąžinti nuteistajam G. Ž.. Peilį ir keturias šluotkočio dalis, saugomas Teismo medicinos instituto tyrimo objektų priimamajame (kab. 132), sunaikinti kaip menkaverčius.Prie bylos saugomą G. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. 11511715 perduoti saugojimui bausmės atlikimo vietos administracijai.

Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.