- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-3271-487/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03041-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pažeidėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), teisto, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2009-07-07, apie 20.30 val. Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje vairavo automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,47 promilės neblaivumas + 0,05 promilės), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str.
Be to, S. G. 2009-07-07, apie 20.30 val. Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje vairavo automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d.
S. G. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad galimai 2009-07-09 d. vakare jis susitiko su K. B., pasivaikščiojo, išgėrė butelį alaus. Automobilis „Mitsubishi Colt“ yra jo draugo A. R., kurį jis susitiko Agrastų gatvėje, o ne Baltosios Vokės gatvėje, kaip nurodyta protokole, ir kuris paprašė pabūti šiek tiek prie automobilio, kol jis nubėgs į namus. Kadangi buvo vėsoka, jis atsisėdo į automobilį, į vairuotojo vietą, o draugė atsisėdo į keleivio vietą. Jie sėdėjo ir kalbėjosi, kai maždaug po 5 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti automobilio dokumentus. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad automobilis yra ne jo, kad dokumentų jis neturi ir kad šio automobilio jis nevairavo, tačiau pareigūnai jo nesiklausė. Jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo nustatytas tam tikras girtumo laipsnis. Kadangi jis automobilio nevairavo, atsisakė pasirašyti protokolą.
Liudytoja policijos pareigūnė J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie vykdo patruliavimą pagal iškvietimus ir užtikrina viešąją tvarką nustatytame sektoriuje bei reaguoja į pažeidimus, tarp jų ir kelių eismo pažeidimus. Nustatytus pažeidimus jie įformina tarnybiniu pranešimu. Jei šiuo atveju minima, kad važiavo vinguriuodamas, reiškia, kad greičiausiai važiavo girtas, vadinasi buvo nustatytas girtumas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šio konkretaus atvejo neatsimena dėl darbo specifikos bei praėjusio laiko tarpo. Jos tarnybiniame pranešime surašyti faktai yra teisingi ir ji nieko daugiau negali papildyti.
Liudytojas policijos pareigūnas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie vykdo patruliavimą pagal iškvietimus, užtikrina viešąją tvarką nustatytame sektoriuje, reaguoja į pažeidimus, tarp jų ir į kelių eismo pažeidimus, tačiau, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, jis negali pasakyti, nes jis įvykio neprisimena. Jis prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, kadangi dažniausiai nustatytas pažeidimas yra įforminamas tarnybiniu pranešimu. Jei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad važiavo vinguriuodamas, tai taip ir buvo. Vinguriuoti gali ir esant 0,47 promilės girtumui, tai priklauso nuo vairuotojo patirties, organizmo ypatumų, bet pasitaiko ir atvirkščiai, kad promilių būna labai nemažai, o važiuoja tiesiai ir tvarkingai. Iš byloje esančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuotraukos jis gali pasakyti, kad toks žmogus buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jeigu asmuo būtų tiesiog sėdėjęs stovinčiame automobilyje, jie nebūtų turėję jokio pagrindo jį sulaikyti ir pristatyti į PK nustatyti girtumą. Jeigu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad minimas asmuo vairavo automobilį, tai taip ir buvo, reiškia jie tą automobilį sustabdė.
Iš policijos pareigūnų J. B., B. G. bei V. T. tarnybinių pranešimų (b.l. 3, 4, 5) matyti, kad 2009-07-07 apie 20.30 val. Baltosios Vokės gatvėje buvo pastebėtas važiuojantis automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vinguriuodamas po važiuojamąją dalį. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad už jo vairo sėdėjo ir jį vairavo S. G.. Vairuotojas nepateikė dokumentų ir iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalbaa buvo nerišli. Policijos komisariate vairuotojui buvo nustatytas 0,47 neblaivumas.
Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo S. G. sugyventinė maždaug iki 2010 spalio vidurio, iki jam išvykstant į užsienį. Galimai 2009-07-07 pavakaryje ji su S. G., eidami Agrastų gatve, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Agrastų gatvėje, pamatė A. R.. Automobilis buvo neužvestas, o S. G. draugas A. R. stovėjo prie automobilio. Jiem priėjus, A. R. paklausė, ar jie galėtų pabūti prie automobilio, kol jis kažkur nueis. Jie sutiko ir S. G. pasiūlė atsisėsti į automobilį. Raktelių automobilio užvedimo spynelėje nebuvo, juos A. R. išsinešė su savimi. Ji sėdėjo keleivio sėdynėje, o S. G. sėdėjo už vairo. Jie besikalbėdami matė, kaip iš Baltosios Vokės gatvės išvažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai norėjo juos apvažiuoti, bet pamatę, kad jie sėdi automobilyje, apsisuko ir privažiavo prie jų. Pareigūnai buvo tryse. Vienas išlipo iš automobilio, priėjo ir paprašė S. G. automobilio dokumentų, bet S. G. pasakė, kad neturi dokumentų, kad tai ne jo automobilis, pasakė, kad laukia automobilio savininko, kol ateis. Tuomet pareigūnas paprašė S. G. išlipti iš automobilio, uždėjo antrankius ir išsivežė. Prie automobilio S. G. girtumo pareigūnai netikrino. Tuo metu savo automobilio S. G. tikrai neturėjo. Tą dieną S. G. buvo vartojęs alkoholio, gėrė alaus, bet nedaug. A. R. ji pažįsta, nes jis yra S. G. draugas. Iš jai pažįstamų asmenų įvykį matė T. V., bet jis mirė, P. D., bet jis dirba ir negali išeiti iš darbo.
Liudytojas I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasarą, datos tiksliai neatsimena, bet galimai 2009-07-07 jis žaidė tinklinį aikštelėje, esančioje Agrastų gatvėje. Jis matė, kad priešais, prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi baltos spalvos automobilis Mitsubishi Colt. Po kurio laiko jis pastebėjo, kaip prie to automobilio privažiavo policijos ekipažas. Išlipę policijos pareigūnai atidarė automobilio dureles, ištraukė S. G., tik tada jis ir pamatė, kad būtent S. G. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, uždėjo jam antrankius, įsisodino pas save į automobilį ir išsivežė. Kaip tas automobilis atvažiavo į aikštelę, jis nematė. Jis jį pastebėjo jau stovintį ir per tą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, automobilis niekur nevažiavo, stovėjo. Į jį niekas neįlipo ir neišlipo. Jokių asmenų prie jo nebuvo.
Tinklinį jie žaidžia dažnai, tačiau ten retai kada pareigūnai užsuka, todėl tą įvykį ir įsiminė. Jis negali pasakyti, ar automobilis priklausė S. G., ar ne. Kad jam reikia ateiti į teismą, pasakė S. G. draugė Karina. Ji jam paskambino, paklausė, ar jis matė, kaip S. G. pareigūnai ištraukė iš automobilio. Jis pasakė, kad matė ir ji paprašė, kad paliudytų. Policijos pareigūnai buvo lyg ir du, tačiau, ar moterys, ar vyrai jis neįsižiūrėjo. Pareigūnai prie automobilio užtruko daugiausiai 5 min. Paskui automobilį po kurio laiko ant tralo išsivežė. Automobilyje be S. G. buvo jo draugė Karina, tačiau po įvykio jis su ja nebendravo.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad galimai 2009-07-07 jis keletą dienų iki įvykio buvo įsigijęs automobilį Mitsubishi Colt, baltos spalvos. Automobilis stovėjo prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Agrastų gatvėje. Būdamas prie automobilio, jis susitiko S. G., kuris buvo kartu su savo mergina, vardu K.. Kadangi S. G. neblogai nusimano apie automobilius, jis paprašė apžiūrėti automobilį ir pasakyti savo nuomonę, ar verta į jį investuoti pinigus, kadangi norėjo automobilį suremontuoti ir paskui parduoti. Pats tuo metu nusprendė nueiti namo ir pasiimti dokumentus ir pinigų. Automobilio raktelius paliko automobilyje ant sėdynės, tam, kad S. G. galėtų apžiūrėti automobilį. Nueidamas jis matė, kad S. G. apžiūrinėja automobilį – jis buvo atsidaręs automobilio variklio dangtį ir žiūrėjo po juo. Namuose jis užtruko apie 10-15 minučių ir grįžęs atgal jau nei automobilio, nei S. G. aikštelėje prie parduotuvės nerado. Buvo tik S. G. draugė K., kuri bei kiti šalia parduotuvės buvę asmenys, paaiškino, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie uždėjo S. G. antrankius ir išsivežė. Automobilis buvo vos važiuojantis, jį reikėjo tvarkyti. Kai automobilį nusipirko, jį toje aikštelėje pastatė ir nejudino. Jis nematė, kad S. G. būtų važiavęs su jo automobiliu, kiek žino iš įvykį mačiusių asmenų pasakojimų, automobilis stovėjo.
Iš alkotesterio kvito (b.l. 6) matyti, kad S. G. 2009-07-07 20.58 val. nustatytas 0,47 promilės neblaivumas.
Teismas, atsižvelgęs į patikros sertifikate (b.l. 7) nurodytą alkotesterio, kuriuo buvo tikrintas S. G. neblaivumas, tikslumo paklaidą, laiko, kad S. G. nustatytas neblaivumas, net ir pritakius paklaidą (0,47-0,05= 0,42), viršija leistiną normą.
Faktas, kad S. G. vairavo automobilį, yra įrodytas teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų J. B. ir V. T. parodymais bei iš karto po įvykio policijos pareigūnų J. B., B. G. bei V. T. rašytais tarnybiniais pranešimais. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti policijos pareigūnų parodymų bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumu. Tuo tarpu liudytojos K. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis savo buvusiam sugyventiniui padėti išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas I. A. matė tik patį S. G. sulaikymo faktą, tačiau nematė, kuriuo momentu automobilis atvažiavo į aikštelę. Liudytojas A. R. taip pat nematė paties S. G. sulaikymo fakto, jis teismui nepaneigė fakto, kad jam nuėjus namo, S. G. galėjo vairuoti automobilį, juolab, kad automobilio rakteliai, pasak automobilio savininko A. R., buvo palikti automobilyje. Tokiu būdu liudytojų I. A. ir A. R. parodymais nėra paneigtas faktas, kad S. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus.
Tokiu būdu aptartais įrodymais yra įrodyta, kad S. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str.
Administracinio teisės pažeidimo protokole S. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR ATPK 130² str., nurodant, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.
LR ATPK 130² str. nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 nutarimu S. G. buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirta 4500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 40 mėnesių.
2009-07-07 d., kai buvo padarytas nagrinėjamas pažeidimas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl S. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole pagal LR ATPK 130² str. kvalifikuoti nepagrįstai, nes pažeidimo padarymo metu S. G. atžvilgiu nebuvo įsiteisėjusio nutarimo, kuriuo S. G. būtų nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 5 d., 127 str. 3 d. ar 129 str.
Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai konstatuota, kad pažeidimo padarymo metu S. G. vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi, nors pažeidimo padarymo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau, vadovaujantis LR ATPK 330 str. 1 d., S. G. neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, nes jis buvo nubaustas už vairavimą, esant neblaiviam. Taisyklė, kad asmenims, nubaustiems už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo yra yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (2007 m. spalio 17 d. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimo 1.10 p.).
Faktas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. (dėl pažeidimų, už kuriuos S. G. buvo nubaustas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 nutarimu, kuris vėliau panakintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-16 nutartimi) buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 nutarimu, nešalina S. G. atsakomybės pagal LR ATPK 129 str., kadangi jis, žinodamas, kad turi galiojančią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. G. veiksmai dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, pagrįstai kvalifikuotini pagal LR ATPK 129 str.
Taip pat byloje įrodyta, kad S. G. vairavo automobilį, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 123 str. 5 d.
S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis metų laikotarpyje iki pažeidimo padarymo buvo baustas už tos pačios rūšies (Kelių eismo taisyklių pažeidimo) padarymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad S. G. nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija leistiną normą, o nutarimas, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo panaikintas ir vėliau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. S. G. atžvilgiu nutraukta, laikytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, S. G. skiriant minimalias LR ATPK 123 str. 5 d. ir 129 str. numatytas nuobaudas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str., paskirti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d., paskirti 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) baudą.
S. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.
Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 57813. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Nutarimas per 10 d. gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.