- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- I-889-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03216-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. 2016-08-08 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2015-10-16 patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-717; 2) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-18 sprendimą Nr. FR0682-782; 3) panaikinti Centrinio mokesčių administratoriaus 2016-04-04 sprendimą Nr. 68-87; 4) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-07-12 sprendimą Nr. S-146(7-88/2016) ir priimti naują sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su Panevėžio AVMI patikrinimo aktu, kuriuo jam priskaičiuota 6 171,51 € gyventojų pajamų mokesčio bei 526,53 € privalomojo sveikatos draudimo, šį patikrinimo aktą patvirtinančiu Panevėžio AVMI sprendimu, bei šį sprendimą patvirtinančiais VMI bei MGK sprendimais. Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įtraukti prie pareiškėjo pajamų I. O. M. pareiškėjui 2001 m. dovanotą 30 000 Lt dydžio pinigų sumą. MGK, vertindama I. O. M. pajamas gautas pagal verslo liudijimą privalėjo taikyti palyginamąjį ir analogijos metodą. Panevėžio AVMI, VMI ir MGK klaidingai nustatė, kad pareiškėjas žemės sklypą (2,75 ha) su statiniais (duomenys neskelbtini) įgijo pagal pirkimo - pardavimo sutartį iš (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt. Pareiškėjas, yra nurodęs, kad minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perleido už skolą ir pareiškėjas jokių pinigų sumų nemokėjo. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) grąžino dalį skolos, t. y. 44 000 Lt, todėl ši suma privalėjo būti priskaičiuota prie pareiškėjo pajamų. Visas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai buvo teikiamas tik pagal antstolių vykdomuosius raštus, t. y. išskaičiuojant iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjas pirko traktorių už 3 042 Lt ir kompiuterį už 2 340 Lt. Panevėžio AVMI patvirtino, kad traktorius JUMZ žemės ūkio technikos registre, nebuvo įregistruotas, bei duomenų žemės ūkio technikos registre apie šį traktorių nėra. Tai patvirtina pareiškėjo motyvus, kad traktorius buvo parduotas ir už parduotą traktorių gautos pajamos turi būti priskaičiuotos prie pareiškėjo pajamų. Pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi pareiškėjo vartojimo išlaidos nuo Statistikos departamento skaičiuojamų ir skelbiamų namų ūkio vartojimo išlaidų rodiklių yra ta, kad pareiškėjas gyveno nuosavame name, kurio išlaikymas nereikalauja didelių išlaidų, žiemos laikotarpiu šildomas kietu kuru, yra ūkininkas, maistui naudoja savo reikmėms auginamus vaisius, daržoves, paukščius. Pareiškėjui priskaičiuotos sumos yra nepagrįstos, klaidinančios, nuslėpti duomenys, atlikti skaičiavimai siekiant pareiškėjo dvigubo apmokestinimo. Pagal pareiškėjo pateiktus pajamų ir išlaidų paaiškinimus nustatytina, kad mokestinio tyrimo laikotarpiu pareiškėjo pajamos įskaitant ir I. O. M. pajamas, neviršijo išlaidų ir visos pareiškėjo turėtos pajamos yra pagrįstos ir įstatymo nustatyta tvarka visi mokesčiai sumokėti.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą bei laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir pareiškėjas turėjo 100 031 Lt GPMĮ nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Inspekcija atlikto patikrinimo metu pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė pagal jos atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą. Inspekcija įvertino mokestinių laikotarpių pareiškėjo gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir nustatė, kad pareiškėjo 2010 m. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas 98 377 Lt, 2011 m. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas 41 304 Lt ir 2012 m. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas 28 836 Lt. Inspekcija, atlikusi I. O. M. pajamų išlaidų analizę už 1996-2006 metus, nustatė, kad I. O. M. neturėjo galimybių dovanoti pareiškėjui 30 000 Lt sumos. Nors pareiškėjas teigia, kad jo vidutinės vartojimo išlaidos per metus sudaro 5 000 Lt, tačiau šių apskaičiuotų išlaidų dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų, todėl Panevėžio AVMI pagrįstai vartojimo išlaidas apskaičiavo naudodamasi Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui, gyvenančiam Panevėžio mieste, per mėnesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas traktorių ekskavatorių JUMZ 2008-12-02 pirko iš (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio technikos registre pareiškėjas traktoriaus neįregistravo, duomenų žemės ūkio technikos registre apie šį traktorių nėra. Byloje nėra duomenų, kad traktorius buvo parduotas, o pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, todėl Panevėžio AVMI pagrįstai 3 000 Lt sumos nepriskyrė prie pareiškėjo pajamų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. pareiškėjas pervedė (duomenys neskelbtini) avansiniais mokėjimais už statybos darbus 85 000 Lt (2006-08-18 – 75 000 Lt, 2006-08-23 - 10000 Lt). (duomenys neskelbtini) avanso dalį (41 000 Lt) už statybos darbus pareiškėjui grąžino 2006-10-09 mokėjimo pavedimu per banką. Duomenų apie grąžintą likusią avanso dalį 44 000 Lt (85 000 Lt – 41 000 Lt) byloje nėra.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenims nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento gyventojų patikrinimų skyriaus vyr. specialistė patikrino gyventoją A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 ir priėmė 2015-10-16 Patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-717. Mokestinio patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą priskaičiuota 6 171,51 € gyventojų pajamų mokesčio ir 526,53 € privalomojo sveikatos draudimo.
Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė priėmė 2015-12-18 sprendimą (36.9) Nr. FR0682-782, kuriuo patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-16 Patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-717, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimu apskaičiuotus 6 171,5 1 € gyventojų pajamų mokesčio, 526,53 € privalomojo sveikatos draudimo. Patvirtino papildomai apskaičiuotus delspinigius 4 617,47 € gyventojų pajamų mokesčio, 322,63 € PSD įmokų. Skyrė baudas 617 Eur gyventojų pajamų mokesčio 52 € PSD įmokų.
Centrinis mokesčių administratorius priėmė 2016-04-04 sprendimą Nr. 68-87 dėl A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2016-01-20 skundo, kuriuo nusprendė patvirtinti Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-18 sprendimą Nr. (36.9) FR0682-782.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmė 2016-07-12 sprendimą Nr. S-146 (7- 88/2016) dėl A. K., kuriuo nusprendė gyventojo skundą atmesti ir patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2016-04-04 sprendimą Nr. 68-87.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Panevėžio AVMI patikrinimo akto, kuriuo pareiškėjui priskaičiuota 6 171,51 € gyventojų pajamų mokesčio bei 526,53 € privalomojo sveikatos draudimo, šį patikrinimo aktą patvirtinančio Panevėžio AVMI sprendimo, kuriuo patvirtinta papildomai apskaičiuotų delspinigių 4 617,47 € gyventojų pajamų mokesčio, 322,63 € PSD įmokų, skirtos baudos 617 Eur gyventojų pajamų mokesčio 52 € PSD įmokų, bei šį sprendimą patvirtinančių VMI bei MGK sprendimų, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su aplinkybe, kad pareiškėjo išlaidos tikrintu laikotarpiu viršijo jo gaunamas pajamas ir teigia, kad visos pareiškėjo turėtos pajamos yra pagrįstos ir įstatymo nustatyta tvarka visi mokesčiai sumokėti.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos - nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Centrinis mokesčių administratorius. VMI prie FM viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 punktas). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.
Taisyklių 28 p. nustato, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokius informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą.
Taisyklių 6.3 p. įtvirtinta, kad siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti tokius vertinimo metodus: 1) palyginamąjį; 2) analogijos; 3) išlaidų; 4) grynosios vertės; 5) lėšų bankų sąskaitose; 6) ekonominių modelių.
Taisyklių 14-17 p. nurodyta, kad išlaidų metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas. Toks vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad tikrinimo laikotarpis gyventojų pajamų mokesčiui buvo nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31, tuo tarpu privalomojo sveikatos draudimo – nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31. Panevėžio AVMI, apskaičiuodama mokestinę bazę naudojo tokius informacijos šaltinius kaip VMI turimus trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie pajamas ir išlaidas, VĮ Registrų centro duomenis, Danske Bank A/S Lietuvos filialo duomenis, kredito kortelės duomenis. Šie informacijos šaltiniai laikytini tinkamais vertinant juos pagal Taisyklių 29 p. reikalavimus. Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad viso laikotarpio metu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 100 031 Lt.
Pareiškėjo teigimu nepagrįstai atsisakyta įtraukti prie pareiškėjo pajamų I. O. M. pareiškėjui 2001 m. dovanotą 30 000 Lt dydžio pinigų sumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2002-02-12 tarp pareiškėjo ir I. O. M. sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu I. O. M. padovanojo pareiškėjui 30 000 Lt (MGK bylos medžiaga, b. l. 8). I. O. M. pajamų ir išlaidų analizė už 1996-2006 m. patirtina, kad I. O. M. susitaupyti 30 000 Lt pinigų sumos, kurią paskui padovanotų pareiškėjui, neturėjo galimybės (MGK bylos medžiaga, b. l. 52). I. O. M. socialinio draudimo pažymėjimas taip pat patvirtina, kad individuali įmonė ginčo laikotarpiu pajamų negavo (MGK bylos medžiaga, b. l. 9-11). Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius įrodė, jog pareiškėjas pajamų iš I. O. M. negalėjo gauti, todėl pareiškėjui kilo pareiga paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Nors siekiant tai padaryti pareiškėjas pateikė sutarčių kopijas, vien sutarčių kopijos negali būti laikomos pakankamais įrodymais paneigti mokesčių administratoriaus išvadą, jog pareiškėjas pajamų iš I. O. M. negalėjo gauti. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad į pareiškėjo pajamas neįtraukta 30 000 Lt suma pareiškėjui galėjo būti sumokėta iš I. O. M. turto. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVMI pagrįstai 30 000 Lt sumos neįtraukė į pareiškėjo pajamas.
Pareiškėjo teigimu Panevėžio AVMI taip pat nepagrįstai neįtraukė į pareiškėjo pajamas šių sumų: (duomenys neskelbtini) grąžino dalį skolos, t. y. 44 000 Lt, todėl ši suma privalėjo būti priskaičiuota prie pareiškėjo pajamų; 3 000 Lt sumos gautos pardavus traktorių JUMZ; 2 340 Lt gautos sumos pardavus kompiuterį. Taip pat pareiškėjo teigimu toliau nurodytos sumos iš pareiškėjo pajamų išskaičiuotos nepagrįstai: 40 000 Lt už pagal pirkimo - pardavimo sutartį iš (duomenys neskelbtini) įgytą žemės sklypą (2,75 ha) su statiniais (duomenys neskelbtini), nes šis žemės sklypas pareiškėjui perleistas už skolą; buvo išskaičiuota per daug vartojimo išlaidų, nes pareiškėjo vartojimo išlaidos nuo Statistikos departamento skaičiuojamų ir skelbiamų namų ūkio vartojimo išlaidų rodiklių skiriasi.
Teismas su nurodytais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių dokumentų ar duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomus faktus. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas papildomai gautas pajamas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam pritaikytais Statistikos departamento skaičiuojamų ir skelbiamų namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kokios apimties buvo jo vartojimo išlaidos. Nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytas žemės sklypas perleistas už skolą, o ne kitais pagrindais.
MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1379/2014).
Kadangi, Panevėžio AVMI pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pajamos visą laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 viršijo gaunamas pajamas, jis įgijo teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Ginčo situacija, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių prasme, lemia, kad šiuo atveju pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, t. y. pateikti papildomus tiesioginius ir/ar netiesioginius įrodymus, kurie objektyviai patvirtintų teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu tokių įrodymų nebuvimas įrodymų vertinimo prasme reiškia, kad pareiškėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų, bei jų pagrindu padarytų išvadų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčijamu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-16 patikrinimo aktu Nr. (42.72) FR0680-717 pagrįstai nustatyti papildomai mokėtini mokesčiai, todėl panaikinti šio patikrinimo akto, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-18 sprendimo Nr. FR0682-782, Centrinio mokesčių administratoriaus 2016-04-04 sprendimo Nr. 68-87, Mokestinių ginčų komisijos 2016-07-12 sprendimo Nr. S-146(7-88/2016) nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, šie sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei nagrinėjamoje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas. Kadangi nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas priimti naują sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.