Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r.) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – Administracinės komisijos) 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. TK 16-129 (bylos Nr. TK13-129),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 28 d. Savivaldybių administracijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. už tai, kad 2015-09-23, 18.00 val., Vilniaus r., Marijampolio sen., Marijampolio k., Savivaldybių g. 47, jai priklausantis šuo sugadino D. M. priklausančią tvorą, esančią adresu Vilniaus r., Marijampolio sen., Marijampolio k., (duomenys neskelbtini), t. y. kaip padariusiai (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinė komisija 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. TK16-129 administracinę bylą nutraukė dėl to, kad išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes, surinkti naujų įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltumą, neįmanoma, todėl J. P. negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., t. y. nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

D. M. pateikė teismui 2015-12-20 skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą Nr. TK16-129 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-129 ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą bei nustatyti, kad būtent J. P. priklausantis šuo 2015-09-23, 18.00 val. apgadino jam priklausančią tvorą ir nubausti už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d. Nurodė, kad Administracinė komisija bylą nagrinėjo nepakankamai objektyviai įvertinusi administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nenustatė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai K. M., R. M. ir V. M.. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad J. P. negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., tai anot pareiškėjo, nesudaro pagrindo nepatraukti jos administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Pareiškėjas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. P. šuo – D. R. terjerų veislės, pradraskė tvorą. Komisijos nutarimas nepagrindžia, kad šuo neturi fizinių galimybių tai padaryti, filmuotoje medžiagoje matosi, kaip šuo kramto ir drasko tvorą. Gresia pavojus jo turtui ir nereikia įrodinėti, kad padaryta žala, t. y. pradraskyta tvora. Nori, kad E. P. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Vaizdo įrašas darytas 2015-05-26, o padaryta žala 2015-09-23. Iš įrašo matosi, kad J. P. šuo drasko, kramto, tampo tvorą, o jo šuo neprisideda prie draskymo. Ir kad ne benamiai šunys tai daro, o būtent J. P. šuo. Dabar nusipirkęs nebaigtos statybos namą ir laikinai jis su žmona bei dviem vaikais, gyvena pas savo močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. Netiesa, kad močiutė prižiūri J. P. šunį. I. P. yra teta, jos namo dalis stovi ant jos sklypo. J. P. yra 49 sklypo dalis, pagal notarinę sutartį. J. P. yra jo mamos brolio žmona. A. P. yra J. P. vyras. AC jo sklypas. DH I. P. sklypas. EF brolio sklypas. Jo yra tvora, privažiavimas. Aptvarą pastatė ne ant savo sklypo ribų, o 20 - 30 metrų savo teritorijoje. J. P. šuo laksto palaidai, jos teritorija neaptverta. Prašo skirti administracinę nuobaudą už tai, kad paleido šunį, taip pažeisdama gyvūnų laikymo taisyklių 33 punkto reikalavimus. Nesilaiko 80, 89 punktų reikalavimų, t. y. šuo sudraskė tvorą. Prie tvoros gali prieiti bet koks gyvūnas. Būdamas jis ir žmona namuose pro langą matė, kaip J. P. šuo apgadino tvorą. Išėjus į lauką, šuo pabėgo. Tą dieną beglobių šunų nebuvo. Tvoroje buvo skylė apie 20 cm skersmens. Tvoros viela 1,5 mm storio, kuri skirta aptverti nuo triušių ir vištų, ji yra pakankamai plona ir šuo tikrai gali sudraskyti. Santykiai tarp jo ir J. P. buvo geri. Aštuonis mėnesius prašo jos, kad šunį pririštų. Jis įlenda į vidų, medžioja jo triušius. Kiek šuo sumedžiojęs triušių nematė, nes jie auginami natūraliomis sąlygomis. Triušiai buvo pabėgę dėl to, kad šuo buvo išrausęs žemę. Aptvare laiko triušius, negali palikti skylės. Apeina ir apžiūri tvorą, tvarko, jei kažkas atsitinka tvorai. I. P. buvo pasistačiusi garažą, nesilaikius atstumo. Paprašė to nedaryti ir nesutiko, dėl to kilo konfliktas, nes užgrobė jo žemę, o ji dėl to jam keršija. Kai buvo sklypai neišdalinti, jos tvarkėsi, kaip norėjo. Išdalinus sklypus, I. P. ir J. P. ir toliau supranta, kad gali daryti ką nori. Palaiko savo skundą, prašo panaikinti Administracinės komisijos nutarimą ir skirti administracinę nuobaudą J. P..

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. pažeidimo tyrimo metu paaiškino, kad močiutė V. P. ir ji laikinai globoja sūnaus šunį, kuris yra laikomas namuose bei išleidžiamas į bendrą kiemą, laksto nuosavoje teritorijoje prie namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. Šis šuo globojamas ir prižiūrimas visų (duomenys neskelbtini) namų gyventojų. D. M. laikinai gyvena pas močiutę V. P.. Jis savo žemės sklypą apsitvėrė medine ir tinkline tvora, kuri yra apgriuvusi. Nurodo, kad D. M. neprižiūri aptvare laikomų triušių, pasižymi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir nekenčia šunų, nesirūpina savo šuniu – kale, nes pririšęs prie trumpo pavadžio. Anot jos, rujos metu prie D. M. tvoros susirenka beglobiai šunys, kurie draskydami tvorą bando patekti į kiemą, tokiu būdu tvoroje pragraužė skylę. Nurodė, kad tvoroje skylė jau buvo dar prieš prieinant jos šuniui prie tvoros, kuris priėjęs tik patampė tvoros vielas. Be to, nurodo, kad jie gyvena netoli miško ir dažnai ateina lapės bei šernai.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepime pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ir 2015-09-28 pareiškime skirtame Vilniaus r. Rudaminos PN viršininkui, 2015-10-19, 2015-11-02 pareiškimuose skirtuose Vilniaus r. administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui, D. M. teigė, kad J. P. šuo (Raselo terjerų veislės) lakstė palaidas ir neprižiūrimas jo valdoje. Minėtas šuo po darbo valandų ir savaitgaliais yra nuolat paleidžiamas be pavadėlio ir antsnukio, jo niekas neprižiūri. Šuo pradrasko tvorą. D. M. pažymėjo, kad jam priklausantis žemės sklypas yra dalinai aptvertas tinkline tvora, teritorija, kur laikomi triušiai, yra aptverta. Posėdžio metu buvo pateikia filmuota medžiaga, su kuria Komisija susipažino. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad J. P. šuo tampo tvorą. Taip pat filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose užfiksuota, kad tvora jau yra su skyle. Matosi, kad šuo tampo tvorą, bet neaišku ar jisai pradraskė ir pragraužė skylę joje. 2015 m. gruodžio 8 d. J. P. atvykusi į Komisijos posėdį paaiškino, kad rujos metu prie D. M. tvoros susirenka beglobiai šunys, kurie galimai ir pragraužė skylę tvoroje. J. P. pateikė Komisijai 2015-11-26 I. P., Ž. Ž. pareiškimą skirtą Vilniaus r. viešosios tvarkos skyriaus vedėjui. I. P. ir Ž. Ž. yra J. P. kaimynai, kurie teigia, kad D. M. savo žemės sklypą apsitvėręs tvora, kurios medinė dalis griūna ant praeivių, o tinklinė tvora yra netvarkoma ir neprižiūrima. Prie tvoros susirenka palaidi kaimo šunys. Taip pat pateiktas 2015 m. spalio 29 d. Jurgitos ir M. K. (kaimynų) pareiškimas skirtas Vilniaus r. viešosios tvarkos skyriaus vedėjui. Pareiškime pažymėta, kad J. P. augintinis jokių grėsmių nekelia, problemų aplinkiniams nesukelia. Tvoros jis negraužė, o tik patampė, kadangi ji buvo perplėšta jau pernai. Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d. Be to, Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 punkte, patvirtintų Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-2876 įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Tačiau D. M. laikinai apsistojęs gyventi pas močiutę, kuri prižiūri šuniuką ir jis kartais laksto jos teritorijoje. D. M. tvora yra iš važiuojamosios kelio pusės. Protokolas surašytas būtent dėl tvoros sugadinimo. Nėra aišku nuo kada tvora buvo sugadinta. J. P. šuo keletą kartų patampė tvorą ir galimai ją sugadino. Nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje tvora jau yra su skyle. Galima taip pat pastebėti, kad ji nėra patvari, o prie pat tvoros laikomas D. M. šuo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems, teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas: b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei vieno iš elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė turi būti įrodyta, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tai, kad J. P. šuo pradraskė D. M. tinklinę tvorą, neginčijamai neįrodyta. Prašo palikti 2015 m. gruodžio 8 d. Komisijos nutarimą Nr. TK13-129 nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Vilniaus rajono Savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė J. J. – Osipovič teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija susipažino su visa bylos medžiaga, išnagrinėjo ir priėmė nutarimą. Prašo nenaikinti komisijos nutarimo ir palikti jį galioti, remiantis ATPK 38 str. 1 d. skundo netenkinti. Kadangi skylė tvoroje jau buvo, be to ten yra ir beglobių šunų. Neaišku, koks šuo pragraužė tvorą. J. P. sakė, kad šunį prižiūri ir močiutė. Čia yra giminių konfliktas. Nėra įrodymų, kad galima būtų skirti J. P. baudą pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., todėl byla buvo nutraukta.

L. R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Perkūnkiemio g. 17, Vilniuje, o D. M. yra brolis, pas kurį dažnai atvažiuoja į svečius. Problema yra brolio statyta tvora, tetos šuniukas, kuris yra paleistas ir tą tvorą ardo. Rugsėjo mėnesį dažniau atvažiuodavo, nes darė mamai malkinę. Matė, kad šuniukas draskydavo tvorą su ketinimu lįsti prie kalės. Brolis vydavo tą šunį, kad nelįstų. Čia kalba apie 2015-09-23. Atstumas iki tos tvoros 30 - 40 metrų, arti, viskas matosi. Pradraskyta skylė buvo. Prieš tai skylės nematė. Buvo nuėjęs ir prie triušių, ir teritoriją apėjo. Kai matė, kad šuo drasko tvorą, tada ir pamatė skylę. Pliusnių šuo gyvena namie. Jis visada paleistas. Šuo nakvoja namie, nes nėra būdos. Mano, kad šuo nėra pavojingas, bet neprižiūrimas tinkamai. Šeimininkai nesiima priemonių prilaikyti jo savo teritorijoje. Jei skylė būtų buvusi prieš tai, ją būtų pamatęs, nes šuniukas draskė, priėjo ir pamatė skylę. Prieš tai skylės nematė, o 2015-09-23 atkreipė dėmesį, nes šuo draskė tvorą.

Liudytoja K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. M. yra sutuoktinis. G. S. g. 47-2, Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., šalia J. P., kuri yra sutuoktinio giminaitė. Šuo paleidžiamas dažnai po darbo valandų, savaitgaliais. Teritorija dalinai aptverta, šuo laisvai ateina. Šuo yra vidutinio didumo apie 30 cm. Jis gyvena J. P. namuose ir leidžiamas palakstyti. 2015-09-23, apie 18 val. pro langą matė, kaip draskoma jų tinklinė apie 1,5 mm storio tvora.

Skundas netenkintinas.

ATPK str. 110 str. 4 dalyje nustatyta atsakomybė dėl veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 punkte, patvirtintų Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-2876 įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Šių taisyklių 6 punkte nurodyta, kad gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas, gyvūno laikymas – tai gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas, bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų, bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui. Analogiškai gyvūnų savininko sąvoką ir gyvūno laikymo sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997-11-06 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nauja redakcija 2016-01-01) 2 str. 7 ir 12 punktai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad močiutė V. P., pas kurią laikinai gyvena D. M. bei J. P. prižiūri ir globoja anūko ir atitinkamai sūnaus, išvykusio į užsienį, paliktą šunį, kuris laikomas namuose ir kartais paleidžiamas pabėgioti privačioje valdoje - namo kiemo teritorijoje. Kaip teigė J. P., kad pats D. M. laiko šunį – kalę, pas kurią rujos metu atbėga beglobiai šunys, kurie draskydami tvorą bando patekti į kiemą, tuo tarpu D. M. šuo - kalė daro tą patį. Minėtas šuo niekam netrukdo, o gyventojai dėl J. P. ir V. P. laikomo šuns pretenzijų neturi. Šiuos J. P. paaiškinimus pažeidimo tyrimo metu patvirtino ir I. P. bei Ž. Ž.. Kaip tvirtina I. P. ir Ž. Ž., kad D. M. savo žemės sklypą apsitvėręs tvora, kurios neprižiūri, ir patys matė kaip D. M. laikomo šuns – kalės rujos metu, atbėgę kaimo šunys draskė tvorą ir joje pragraužė skylę bei nurodo, kad D. M. yra konfliktiškas žmogus.

Pagrįstai abejoti liudytojų R. M. ir K. M. teisme duotais paaiškinimais, kad jie 2015-09-23, apie 18.00 val. matė kaip J. P. ir V. P. laikomas šuo pradraskė jų tvoroje skylę, leidžia pareiškėjo pateikta filmuota medžiaga. Kadangi pats pareiškėjas nurodė, jog įvykį filmavo 2015-05-26, o neva minimą daromą pažeidimą jis ir liudytojai matė 2015-09-23, apie 18.00 val. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad žala, t. y. tvoros apgadinimas, negalėjo būti padaryta vėliau, nei šio fakto užfiksavimas vaizdo įraše. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, matyti, kad tvoroje jau yra skylė, matyti, kad J. P. šuo tik tampo tvorą. Byloje esančiose nuotraukose matyti tik tvora su joje esančia skyle, todėl neaišku ar šis šuo pradraskė skylę joje. Be to, liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavus pas brolį, paprašius J. P. uždaryti šunį, ji tai ir padaro, o po kurio laiko, vėl paleidus šunį, jis tik apibėga, atbėga pasiuostyti ir ,,pasisveikinti“. Anot liudytojo, šis šuo nėra pavojingas. Iš to darytina išvada, kad J. P. šuo namų valdoje bėgioja esant pačiai J. P. ir šis šuo jokios grėsmės niekam nekelia.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp šalių vyksta konfliktai, nesutarimai, o iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis žūtbūt nori, kad J. P. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad J. P. negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., tai anot pareiškėjo, nesudaro pagrindo nepatraukti jos administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kas iš tikrųjų D. M. priklausančioje tvoroje J. P. šuo pradraskė skylę, pažymėtina, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali remtis spėlionėmis ir prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinė komisija išnagrinėjusi bylą teisingai nusprendė, kad nesant galimybės nustatyti, kokie šunys pradraskė D. M. priklausančioje tvoroje skylę J. P. kaltė pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. neįrodyta.

Apeliacine tvarka byla buvo išnagrinėta teisme, todėl pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą buvo įgyvendinta, todėl D. M. skundas atmestinas, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. M. skundą atmesti.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. TK 16-129 (bylos Nr. TK13-129) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.