- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-21
- Bylos Nr.
- A-442-466-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- H. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. G. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr.359 bei valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir įpareigoti registro tvarkytoją ištaisyti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraše neteisingai įrašytus pareiškėjos vardą ir pavardę pagal tai, kaip tai yra rašoma pareiškėjos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (pase ir asmens tapatybės kortelėje).
Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre esančiame įraše apie nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra klaidingai įrašyti jos vardas ir pavardė. Registre įrašyta „G. G.“, o turėtų būti „H. G.“. Pareiškėja kreipėsi dėl klaidingo įrašo ištaisymo, tačiau ginčijamais atsakovų sprendimais buvo atsisakyta tai padaryti. Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamojo turto registre yra akivaizdi klaida, o atsakovai nepagrįstai atsisako ją ištaisyti ir tuo pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja neturi nei vieno dokumento, kuriame lotyniškais rašmenimis jos vardas ir pavardė būtų rašomi taip, kaip šiuo metu yra įrašyta registre.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, norėdama pakeisti duomenis, įrašytus į nekilnojamojo turto registrą, turi pateikti jų pakeitimo faktą patvirtinančius dokumentus. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku buvo nurodytas asmuo, įvardintas 1960 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartyje. Dokumento, patvirtinančio, jog pasikeitė šio savininko duomenys, pareiškėja nepateikė.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistruotas gyvenamasis namas, kuris pagal 1960 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso G. G.. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Įvertinus 1960 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka šį dokumentą. Šioje sutartyje nėra duomenų apie tai, kad minėtą statinį įsigijo asmuo, kurio vardas H., o pavardė G.. Todėl atsakovai pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo registro duomenis laikyti klaidingais ir juos taisyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punktu, pareiškėja, norėdama pakeisti duomenis apie gyvenamojo namo savininko vardą ir pavardę, įrašytus į nekilnojamojo turto registrą, turi pateikti jų pakeitimo faktą patvirtinančius dokumentus (vienas tokių dokumentų galėtų būti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja ir minėtoje dovanojimo sutartyje nurodytas asmuo yra vienas ir tas pats, nustatymą patvirtinantis dokumentas). Dokumentai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi vienareikšmiškai patvirtinti atitinkamą juridinį faktą, nes įstatymas nenumato pareigos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui rinkti papildomus duomenis, jei jie nėra aiškiai apibrėžti dokumente. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nesant dokumentų, negali nustatyti, jog minėtoje dovanojimo sutartyje nurodytas gyvenamojo namo savininkas G. G. ir H. G. yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas nurodė, kad skundžiami atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl negali būti panaikinti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka nei įrašo pareiškėjos asmens dokumente, nei įrašo dokumente, kurio pagrindu buvo padaryti įrašai nekilnojamojo turto registre. 1960 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartyje asmens, kuriam buvo padovanotas gyvenamasis namas, vardas ir pavardė buvo įrašyti rusiškais rašmenimis, o nekilnojamojo turto registre šie duomenys įrašyti lietuviškais rašmenimis, be to, pakeičiant pavardės galūnę. Todėl akivaizdu, kad nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys yra klaidingi ir jie turi būti ištaisyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu. Vertinant minėtos dovanojimo sutarties turinį bei pareiškėjos asmens dokumentus matyti, jog būtent pareiškėjai buvo padovanotas ginčo gyvenamasis namas. Pareiškėja nurodo, kad ji negali pateikti nekilnojamojo daikto savininką identifikuojančių duomenų pakeitimo faktą patvirtinančių dokumentų, nes tokie duomenys jos atveju niekada nebuvo keičiami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybės įmonė Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad registro tvarkytojas atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre daro įstatymų nustatytų dokumentų pagrindu. Tie dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir vienareikšmiškai patvirtinti atitinkamą juridinį faktą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog ji ir nuosavybės teisių į ginčo gyvenamąjį namą turėtojas, nurodytas nekilnojamojo turto registre, yra tas pats asmuo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja teigia, jog nekilnojamojo turto registre yra įrašyti sulietuvinti namo savininko vardas ir pavardė, o 1960 m. lapkričio 30 d. sutartyje vardas ir pavarė nurodyti rusiškai. Tačiau šioje sutartyje nurodyti gyvenamojo namo įgijėjo vardas ir pavardė nesutampa su pareiškėjos vardu ir pavarde ir dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja ir sutartyje nurodytas asmuo yra tas pats. Todėl duomenys, esantys nekilnojamojo turto registre, nelaikytini klaidingais. Jie gali būti keičiami Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punkte nustatyta tvarka, numatančia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamojo daikto savininką, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų pakeitimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Byloje proceso šalys yra pateikę dovanojimo sutarties, pagal kurią nuosavybės teisės į pastatą yra įregistruotos G. G. vardu, kopiją (b.l 22, 35, 38-39). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi šia sutartimi ir analizavo jos turinį, nors sutartis nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Tuo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ 9 straipsnio nuostatas. Dovanojimo sutartis, kuri nebuvo išversta į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu, nes ją prijungiant prie bylos, nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t.y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Pareiškėja prašo ištaisyti, jos nuomone, nekilnojamojo turto registre neteisingai įrašytą jos vardą ir pavardę. Kadangi įrašas apie daiktinių teisių registravimą nekilnojamojo turto registre yra įrašytas minėtos dovanojimo sutarties pagrindu, todėl, nesant šios sutarties vertimo į lietuvių kalbą, negalima spręsti, ar šis įrašas yra teisingas, ar neteisingas.
Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl turėjo būti laikomasi tvarkos, nustatytos ABTĮ 82 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Teismas savo sprendimą gali grįsti tik tais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 50-51), pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų netyrė, todėl neturėjo teisės jais pagrįsti sprendimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, dėl pirmosios instancijos teismo padarytų minėtų procesinės teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.