Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-419-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
2A-419-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18810-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
L. S., V. S.
Ieškovas
„If P&C Insurance AS“
Civilinė byla Nr. 2A-419-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18810-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.5.2; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Dalios Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Neringai Mateikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams L. S. ir V. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų 1512,95 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 65 Lt žyminį mokestį ir 1320 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad gavo draudėjo R. U. pranešimą, jog apdraustam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), – padaryta žala, nes jis užlietas iš aukščiau esančio atsakovų valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1369,94 Lt dydžio draudimo išmoką, 100,01 Lt už žalos dydžio įvertinimą bei 43 Lt UAB „Avarija“ už informacijos apie įvykio aplinkybes pateikimą. Atsakovai pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė faktinių įrodymų, kurie patvirtina buto užliejimo priežastį. UAB „Avarija“ rašte ir pinigų priėmimo kvite nenurodyta, kad vanduo tekėjo iš atsakovų buto. UAB „Avarija“ darbuotojai apžiūrėję atsakovų butą vandens nutekėjimo ir įrangos gedimų neaptiko. Atsakovų teigimu, ieškovas tinkamai neinformavo atsakovų apie pretenzijas, nesiėmė veiksmų dėl ginčo išsprendimo neteismine tvarka. Pažymėjo, jog žalą patyrusio buto savininkas yra pakeitęs buto išplanavimą ir vandentiekio vamzdžio vietą, tikėtina, kad tai yra užpylimo priežastis.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui Estijos Respublikos įmonės „If P & C Insurance AS” filialui iš atsakovų L. S. ir V. S. solidariai 1512,95 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009-12-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei po 788,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, priteisė valstybei iš atsakovų po 16 Lt pašto išlaidų. Nustatė, kad R. U. nusipirko butą adresu L.Giros g. 90-43, Vilniuje, padarė buto remontą. Vidinė buto siena drėko ir UAB „Fabeta“ darbuotojai sakė, kad butas užliejamas. 2008-11-10 R. U. pastebėjo, kad spintoje esantys rūbai šlapi, todėl nuėjo į atsakovų butą, kur pamatė, kad virtuvės kriauklės kranas buvo nukreiptas ne į kriauklę, bet pro šalį, ir bėga vanduo, tačiau vėliau atvažiavę UAB „Avarija“ darbuotojai nustatė, kad vamzdynas tvarkingas. Anksčiau buvo įvykis, kai vanduo bėgo per virtuvės kriauklės viršų. Nustatė, kad užlietas R. U. kambarys yra po atsakovų virtuvės patalpa. Teismas vadovavosi liudytojo atestuoto UAB „ART statyba“ darbuotojo T. M. parodymais ir jo sugadinto turto apžiūrėjimo aktu, kuriame konstatuotas užliejimo pobūdis. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta nukentėjusio buto užliejimo iš atsakovų buto aplinkybė. Konstatavo, kad atsakovų pateiktos virtuvės kriauklės nuotraukos ir maišytuvo konstrukcija nepaneigia užliejimo aplinkybės ir liudytojo R. U. parodymų, t.y. užliejimas galimas užsikimšus kriauklei ar nusukus maišytuvą prie sienos. Kriauklėje nėra atsarginio nubėgimo angos. Pažymėjo, jog atsakovai po įvykio pakeitė maišytuvą. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, kad nukentėjęs butas galėjo būti užlietas ne iš atsakovų patalpų.

Šalies argumentai

Atsakovai L. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl buto užliejimo. Teismas nepatikėjo UAB „Avarija“ pažyma, jog atsakovų butas tą pačią dieną, tuo pačiu metu buvo švarus, t.y. nebuvo jokių vandens, drėgmės, užliejimo požymių. Pabrėžė, jog įrodyti faktą, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį privalo ieškovas. Buvusio užlieto buto savininko parodymais negalima remtis, kadangi draudimo išmokos gavimas – akivaizdus R. U. suinteresuotumas. Be to, nei R. U., nei ieškovas nekvietė atsakovų nei dėl užliejimo priežasčių nustatymo, nei dėl žalos dydžio. Teigia, jog G. K. parodymai yra svarbūs, kadangi patvirtina, jog santechnika buvo tvarkinga. Atsakovų teigimu, teismas nesiaiškino aplinkybių, kad buvęs buto savininkas perdarė virtuvę kitoje buto vietoje ir atitinkamai vamzdyną, dėl ko galėjo būti užlietos sienos. Atsakovai vadovaujasi liudytojo T. M. parodymais, kad vanduo turi savybę judėti ir sienų šonais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad užpylimo faktas iš atsakovų buto teismo aiškiai nustatytas ir paremtas byloje esančiais įrodymais: 2008-11-19 UAB „Avarija“ pažyma, liudytojo R. U. parodymais, buto schema, iš kurios matyti, kad užlietas kambarys yra po atsakovų virtuve, nuotraukomis, iš kurių matyti užpylimo vietos bei užpylimo pobūdis, liudytojo T. M. parodymais. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo šią aplinkybę paneigti. Kadangi atsakovai neįrodinėjo kitų galimų užliejimo šaltinių, teismas teisingai konstatavo, kad dėl užpylimo yra atsakingi atsakovai. Pabrėžė, jog 2008-11-11 raštu kvietė atsakovus susipažinti su žalos reguliavimo bylos medžiaga bei aktyviai dalyvauti nustatant nuostolio dydį. Atsakovai neginčijo žalos apskaičiavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal byloje esamus duomenis 2008-11-10 buvo užpiltas ieškovo draudėjui R. U. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), šis butas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje (b.l.40, 41). Ieškovas išmokėjo draudėjui R. U. 1369,94 Lt draudimo išmoką už sugadintą turtą, taip pat apmokėjo 100,01 Lt UAB „ART statyba“ už žalos dydžio nustatymą ir 43 Lt UAB „Avarija“ už informacijos apie įvykio aplinkybes pateikimą, iš viso 1512,95 Lt (b.l.5-8). Virš ieškovo draudėjo buto yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), minėto užpylimo metu priklausęs atsakovams nuosavybės teise (b.l.45-46). Virš užpiltos patalpos yra atsakovų buto virtuvė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovų veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neturi įrodinėti, dėl kokios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovų buto. Taigi, ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-299/2008). Todėl tiek UAB „Avarija“ 2008-11-19 rašte (b.l.41) nurodoma informacija, kad atsakovų buto inžinierinėje įrangoje gedimų nerasta, tiek liudytojo K. N. parodymai, kad atsakovai negalėjo užlieti, nes pas juos bute buvo sausa, o vamzdžiai tvarkingi, nepaneigia galimybės, kad būtent iš atsakovų buto buvo užlietas ieškovo draudėjo butas, esantis po atsakovų butu. UAB „Avarija“ minėtame rašte pažymėjo, kad patikrinimo momentu atsakovų bute buvo sausa, o inžinierinė įranga buvo tvarkinga, todėl tai nepaneigia galimybės, kad prieš šį patikrinimą atsakovai galėjo užpilti žemiau esantį butą, net ir esant tvarkingai inžinierinei įrangai. Kuriuo metu minėtas liudytojas buvo atsakovų bute negalima nustatyti, nes liudytojas nurodė painias aplinkybes dėl UAB „Avarija“ atvykimo, nes ši bendrovė ieškovo draudėjo iškvietimą gavo tik 18.50 val., o atvyko vėliau (b.l.41), nors liudytojas minėjo, kad UAB „Avarija“ atstovai atvyko apie 15.00-16.00 val.. Byloje nėra įrodymų, kad 2008-11-10 lijo lietus ir kad buvo netvarkingas namo stogas, nėra įrodymų, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas iš virš atsakovų esančio ar kito buto. Pagal esamus byloje įrodymus, t.y. užpilto buto nuotraukas, defektinį aktą (b.l.73-74), UAB „Avarija“ 2008-11-19 rašte nurodomą informaciją, kad matėsi buto užliejimo požymiai (b.l.41), užpylimo metu buvo sugadintos po atsakovų buto virtuve esančio kambario lubos, siena, lokalinę sąmatą sudaręs specialistas T. M. nurodė (b.l.87), kad pagal užpylimo pobūdį vanduo bėgo iš viršaus. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovų buto. Vadinasi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai atliko LR CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą, dėl ko buvo užpiltas ieškovo draudėjo butas, t.y. byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat žalos faktą. Dėl nurodytų motyvų, kadangi užliejimo priežastys nesvarbios, todėl bylai nereikšmingos yra aplinkybės dėl atsakovų bute krano keitimo, kriauklės konstrukcijos ir liudytojo R. U. nurodytos aplinkybės, kad atsakovų bute kranas buvo nusuktas į šoną nuo kriauklės ir vanduo bėgo pro viršų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsakovai, teigdami, kad užpilto buto savininkas R. U. perdarė savo bute vamzdyną ir tai sąlygojo jo buto užpylimą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad R. U. savo bute vamzdžius sumontavo užlietos patalpos viršuje, o byloje esantys įrodymai paneigia tokį atsakovų argumentą. Atsakovų argumentas, kad labai svarbi yra užpylimo priežastis, yra nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ieškovas turėjo įrodyti tik užpylimo iš atsakovų buto faktą, tačiau neturėjo įrodinėti užpylimo priežasties. Kadangi R. U. butas buvo užpiltas iš atsakovų buto, todėl pagal LR CK 6.266 str. 1 d. padarytą privalo atlyginti atsakovai.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Atsakovai neginčijo, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu, o ta aplinkybė, jog buvo užpiltos patalpos lubos ir sienos patvirtina, jog būtent šiuos darbus reikėjo atlikti pašalinant turto sugadinimą. Tokiu būdu ieškovo pateikti įrodymai įrodo padarytos žalos dydį. Kadangi atsakovai neginčija padarytos žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų 1512,95 Lt žalos.

Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis ieškovui bylinėjimosi išlaidomis, teigdami, jos aiškiai per didelės pagal ieškinio sumą ir bylos sudėtingumą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas patyrė 1320 Lt advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (b.l.14-16, 52-54) bei 65 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 1385 Lt, o ne 1577,95 Lt. Ieškovo patirtos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos atitinka LR CPK 98 str. 2 d. nurodytus bylos sudėtingumo, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudų kriterijus, be to, nesiekia ir pusės galimo maksimalaus dydžio, įtvirtinto LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Todėl ieškovo prašomos priteisti išlaidos nėra per didelės, tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas per klaidą priteisė ieškovui daugiau advokato padėjėjo pagalbos išlaidų nei ieškovas patyrė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas ir priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1385 Lt, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 692,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 8,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteitinos ieškovo patirtos 600 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidos, surašant atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kurios atitinka LR CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad ieškovui Estijos Respublikos įmonės „If P & C Insurance AS” filialui iš atsakovų L. S. ir V. S. priteista po 692,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų V. S. ir L. S. lygiomis dalimis 8,60 Lt (aštuonis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 600 Lt (šeši šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė