Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII skyriaus 208 punkto, Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 1116 2 punkto ir aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 punkto reikalavimų pažeidimą. Nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 5 d. pranešimo tikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus r., Dūkštų sen., (duomenys neskelbtini) žemės sklype, priklausančiame V. M., atlikti žemės kasimo, lyginimo darbai, dėl kurių neišsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis (sumaišytas su mineraliniu gruntu), V. M. priklausančioje sklypo dalyje sunaikinta žolinė augmenija, kurių plotas I terasos 39x33 m, II terasos 39x18 m, III terasos 44x23 m. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 52 straipsnio 1 dalyje. Institucijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarimu V. M. nubaustas 400 litų bauda.

V. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. protokole nurodytoje vietoje vykdė statybas pagal patvirtintą statybos projektą. Dėl to buvo atliekami žemės kasimo darbai. Nukastas dirvožemio sluoksnis sustumtas į krūvą. Teismas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia nukasti viršutinį dirvožemio sluoksnį, tik nurodoma, kad nukastą derlingą dirvožemio sluoksnį būtina išsaugoti žemės rekultivavimui arba mažai produktyvių žemės ūkio naudmenų gerinimui. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai teisme nenurodė nė vieno teisės akto, reglamentuojančio, kaip turi būti vykdomi žemės kasimo darbai, kad derlingas dirvožemio sluoksnis nebūtų pažeistas, kaip turi būti saugomas nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis, kur jis turi būti dedamas, ir kiti darbai, reikalingi derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimui. Jokie matavimai dėl to, kad nukastas dirvožemio plotas neatitinka sustumtos žemių krūvos, neatlikti. Įrodymuose neužfiksuotas šioje vietoje esančio dirvožemio derlingo sluoksnio storis. Žemės kasimo darbai atlikti vadovaujantis išduotu statybos projektu. Statybos darbai dar nebaigti, dėl to negalima išvada, kad nukastas derlingas dirvožemis yra neišsaugotas, sunaikintas. Taip pat nepagrįstas kaltinimas ir dėl žolinės augmenijos sunaikinimo. Nurodytuose teisės aktuose draudžiamas yra tik želdinių užvertimas gruntu ar statybos produktais bei jų atliekomis (Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 Žemės darbai 20 p.). Tačiau protokole nenurodoma, kad tokie darbai buvo atlikti. Nurodoma tik, kad sunaikinta žolinė augmenija. Toks kaltinimas yra per daug abstraktus. Be to, pareiškus tokį kaltinimą, veika teisiškai nekvalifikuota, nenurodytas atsakomybę už tokią veiką numatantis teisės aktas, o ATPK 52 straipsnio 1 dalis atsakomybės už tokią veiką nenumato. Institucijos aiškinimas, kad žolinė augmenija įeina į sąvoką „dirvožemis“, yra nepagrįstas, nes protokole ir nutarime nebūtų reikalingas atskiras nurodymas dėl tokios veikos. Atsakomybė pagal ATPK 52 straipsnio 1 dalį gali kilti tik nukasus derlingą dirvožemio sluoksnį ir jo neišsaugojus, sunaikinus. Surinkti teisme įrodymai patvirtina, kad žemė sustumta į krūvą. Tai, kad sustumtoje žemių krūvoje derlingas dirvožemio sluoksnis susimaišęs su gruntu, nereiškia, kad jis nebus atkurtas, pabaigus statybos darbus.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad derlingo dirvožemio sluoksnio neišsaugojimo faktas įrodytas Institucijos 2009 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu, vaizdo ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. M. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas. V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jam priklausančiame sklype buvo atlikti žemės kasimo, lyginimo darbai, dėl kurių neišsaugotas derlingas dirvožemio sluoksnis (sumaišytas su mineraliniu gruntu) bei sunaikinta žolinė augmenija. ATPK 52 straipsnio 1 dalis, kurios pažeidimu kaltinamas V. M., numato, kad derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat savavališkas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Protokole nurodyta, jog V. M. veika pažeidė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 208 punkto, Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ 2 punkto ir Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 20 punkto reikalavimus. Šiose teisės normose numatyta, kad atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį (Sąlygų 208 p.). Žemės savininkai ir valstybinės žemės naudotojai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys darbus, susijusius su žemės pažeidimu, privalo saugoti nukastą derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir jį naudoti pažeistai žemei rekultivuoti arba mažai produktyvioms žemės ūkio naudmenoms gerinti (Nutarimo Nr. 1116 2 p.). Vykdant žemės darbus, draudžiama užversti gruntu ar statybos produktais bei jų atliekomis želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezijos ženklus, kitus įrenginius bei priešgaisrinius kelius, o statybos produktų atliekomis – ir kultūros paveldo objektų teritorijas ir jų apsaugos zonas. Derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti išsaugomas nustatyta tvarka (Reglamento 20 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. M. priklausančiame sklype vykdant statybas pagal patvirtintą projektą, viršutinis dirvožemio sluoksnis buvo sustumtas į krūvą (b. l. 66-69). Įvertinus byloje surinktus įrodymus minėtų teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad derlingas dirvožemio sluoksnis nebuvo nei išvežtas, nei sunaikintas – jis liko sklype, sustumtas į krūvą. Nepaneigti ir V. M. teiginiai, kad jį žadama vėl panaudoti tame pačiame sklype ir panaudoti, kaip tą numato Nutarimo Nr. 1116 2 punktas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, koks buvo derlingojo dirvožemio sluoksnis iki darbų atlikimo, kokiame gylyje prasideda gruntas, taip pat nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad derlingasis dirvožemio sluoksnis būtų buvęs sumaišytas su mineralinėmis medžiagomis ir tokiu būdu sugadintas. Kaltinimas dėl žolinės augmenijos sunaikinimo taip pat nepagrįstas. Įvertinus protokole nurodytų teisės normų turinį, jose yra numatytas draudimas užversti želdinius gruntu ar statybos produktais ar jų atliekomis. Duomenų, kad žolinė augmenija būtų užversta šiomis medžiagomis, byloje nėra. Be to, V. M. kaltinamas tuo, jog žolinė augmenija sunaikinta. Tuo tarpu ATPK 52 straipsnio 1 dalis šio kaltinimo neapima – numato atsakomybę tik dirvožemio derlingojo sluoksnio išsaugojimą. Atsakomybę už žolinės augmenijos sunaikinimą reglamentuoja kitos ATPK nuostatos. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę ne papildyti kaltinimą naujomis teisės normomis, bet pakeisti nuorodą iš neteisingai nurodytos į tinkamą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarimą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.