Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, gynėjui advokatui Audronei Neniškienei, Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovui L. R., įstatyminei nepilnamečio kaltinamojo atstovui L. B., nukentėjusiajai G. L. ir jos įstatyminiam atstovui G. L., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

nepilnametis E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje II d klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2016-02-02 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė G. L. į sprando sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltu visiškai prisipažino, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir jos atstovo, bei paaiškino, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme, prie laiptų pamatė mergaitę, kuri atsitūpusi rišosi bato raištelį. Priėjęs prie jos spyrė koją į pakaušį ir galėjo pataikyti į kaklo sritį. Spyrė šiaip sau, jokių konfliktų prieš tai nebuvo. Greta stovėjo dar dvi mergaitės.

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2016-02-02, apie 13 val., pasibaigus 5 pamokoms, ji kartu su draugėmis A. ir Ž. išėjo į mokyklos kiemą, prie laiptų sustojo užsirišti batų raištelio, pajuto smūgį į kaklo sritį ir skausmą kakle, pradėjo verkti, matė, kad nuo jos nueina (duomenys neskelbtini) auklėtinis E. B.. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, žymių nebuvo (b.l. 9).

Liudytojas ir nepilnametės nukentėjusios įstatyminis atstovas G. L. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos sugrįžusi dukra G. L. pasakė, kad jai mokyklos kieme vieną kartą į kaklo sritį įspyrė (duomenys neskelbtini) auklėtinis, dėl smūgio jautė fizinį skausmą (b.l. 12-13).

Nepilnametė liudytoja Ž. G. parodė, kad 2016 m. vasario pradžioje, tikslios datos nepamena, kartu su draugėmis G. L. ir A. K. išėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemą. Tik išėjus iš mokyklos, G. atsitūpė, kad užsirištų bato raištelį, kai prie jos priėjo E. B. ir spyrė į kaklo sritį. G. išsigandusi pradėjo verkti, skundėsi, kad skauda kaklą ir galvą. E. B. liudytoja pažįsta, kadangi jis kaip ir liudytoja, yra iš tų pačių (duomenys neskelbtini) namų (b.l. 17-19).

Nepilnametė liudytoja A. K. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje, apie 13 val. pertraukos metu, ji su draugėmis Ž. G. ir G. L. buvo mokyklos kieme, G. atsitūpė užsirišti batų raištelio, kai prie jos priėjo (duomenys neskelbtini) auklėtinis, kurio tikslaus vardo ir pavardės nežino, ir vieną kartą spyrė į kaklo sritį. G. L. išsigando, pradėjo verkti, sakė, kad skauda kaklo sritį (b.l. 21-23).

Kaltinamojo ir kitų įvykį mačiusių liudytojų teismui paaiškintos įvykio aplinkybės yra visiškai patvirtintos teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, kita bylos medžiaga.

Be to, kaltinamojo E. B. kaltė grindžiama ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis: G. L. pranešime užfiksuota informacija, kad 2016-02-02 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme G. L. pasilenkė užsirišti bato raištelį, o pro šalį eidamas E. spyrė į sprando sritį. Mergaitė jautė fizinį skausmą, vakare skaudėjo galvą (b.l. 4). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemas (b.l. 5-7). Specialisto išvada, kur nurodoma, kad E. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ( b.l. 47).

Visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, pažeidė viešąją tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo nusikalstama veika byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, kvalifikacija pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis : kaltinamojo tyčiniais veiksmais pažeidžiant viešąją tvarką.

Teisiamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs, kad nusikalto būdamas nepilnametis ( BK 59 str. 1 d. 2 p.,3 p., 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančių bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, jo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (BK 54 str. 2 d., 55 str. ). O kaip nepilnamečiui kaltinamajam dar papildomai ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą.

Kaltinamasis E. B. laikytina, kad nusikalto pirmą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusios ir jos atstovo. Todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, jog yra visos sąlygos skirti prokuroro prašomą vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų ir arčiau sankcijos minimumo atitinkančia bausmės rūšį - laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.), kas padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti. Teismui paskyrus dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus ( BK 41 str. ).

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Teismas laiko, kad E. B. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistinas 1 (vieneriems) mėnesiams laisvės apribojimu. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Jam turi būti taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo ir per visos paskirtos 8 mėn. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nustatant sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Kaltinamajam dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( b.l. 33-35).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Proceso išlaidų: nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo ir per visos paskirtos 8 mėn. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.