Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 17 d. D. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VTPSIP-69072681-16 už tai, kad ji, būdama gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) rekreacinio prioriteto zonoje, savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo jai priklausančią gyvenamojo namo dalį: pakeista dalis stogo laikančiųjų medinių konstrukcijų, jas apie 2,3 m paaukštinant, dėl to pakito mansardinio aukšto išorinės sienos dalis ir įrengtas vienašlaitis medinių konstrukcijų stoglangis, kurio ilgis 2,9 m, uždengtas banguota bitumine stogo danga, jame įrengtos durys ir langai. Tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutarta D. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. N. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159¹ straipsnio 7 dalį, kadangi ji nėra šio pažeidimo subjektas ir pažeidimas padarytas nesant jos kaltės.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Institucijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo. Su šiuo skundu prašoma šį nutarimą pakeisti paskiriant D. N. 2606 eurų baudą už administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje. Skundas motyvuojamas tuo, kad savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas D. N. nustačius, jog statyba yra savavališka. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad savavališki statybos darbai buvo atliekami administracinėn atsakomybėn traukiamos D. N. naudai, jos lėšomis bei jai atliekant užsakovo funkcijas. Nurodoma, kad D. N. yra įgaliojusi savo motiną A. N. tvarkyti ir valdyti jos, t. y. D. N., turtą ir šis įgaliojimas patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. N. atliko užsakovo funkcijas ir investavo lėšas į savavališką statybą.

Atsiliepimu į skundą prašoma skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo (toliau – ANK) 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ANK nėra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už D. N. inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, todėl pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis ANK patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Iš skundo matyti, kad ginčo dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo fakto nėra, tačiau ginčas yra dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patraukta D. N. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal šį straipsnį. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą D. N., kadangi, Institucijos manymu, byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje.

ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje paminėtų įstatymo nuostatų laikėsi, dėl to teisingai konstatavęs, kad D. N. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje, sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagrįstai.

ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo 1737 iki 3475 eurų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, o 4 punktas nurodo, jog statytojas (užsakovas) privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio Įstatymo 2 straipsnio 41 punkte įtvirtinta, kad statytojas – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinis ar fizinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

Nors skundu teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad savavališki statybos darbai buvo atliekami administracinėn atsakomybėn traukiamos D. N. naudai, jos lėšomis bei jai atliekant užsakovo funkcijas, tačiau šie skundo argumentai atmestini. Kaip minėta anksčiau, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti, jog tas asmuo investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Apygardos teismo vertinimu, tokie duomenys nenustatyti. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. N. faktiškai gyvena Ispanijoje. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausta A. N. paaiškino, kad ji su sutuoktiniu gyvena namo (duomenys neskelbtini), dalyje ir savo asmeniniams poreikiams patenkinti ją rekonstravo, taisydami prakiurusį stogą ir kartu įrengdami toje vietoje stoglangį. Paaiškino, kad dukra, t. y. D. N., apie stogo remonto darbus nežinojo ir leidimo jiems nedavė, kadangi ji faktiškai šiuo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, nes gyvena ne Lietuvoje ir niekada nėra rekonstravusi. Duomenų, patvirtinančių, jog būtent D. N. investuoja lėšas į statybą ar būtų pavedusi kitam asmeniui atlikti užsakovo funkcijas, byloje esančiais duomenimis nenustatyta. Nors skundu nurodoma, kad D. N. yra įgaliojusi savo motiną A. N. tvarkyti ir valdyti jos, t. y. D. N., turtą ir šis įgaliojimas tik patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. N. atliko užsakovo funkcijas ir investavo lėšas į savavališką statybą, tačiau su šiuo skundo argumentu negalima sutikti. Pastebėtina, kad D. N. yra įgaliojusi savo motiną A. N. tvarkyti bet kokius veiksmus, įskaitant ir tuos, kurie reikalingi naudojantis, valdant ir disponuojant nuosavybe (b. l. 48– 50). Tai nėra įgaliojimas, konkrečiai pavedantis atlikti statytojo (užsakovo) funkcijas. Taip pat skundu nurodoma, kad savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas D. N. nustačius, jog statyba yra savavališka. Apygardos teismo vertinimu, faktas, jog savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas D. N., neįrodo jos kaltės dėl inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas būtent to asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinęs tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka D. N. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. N. kaltė dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą D. N. nutraukė nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.