Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21R2-87 (AG2-188/14-2020) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-1610-12890 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš šios administracinės bylos ir Ginčų komisijos bylos Nr. AG2-188/14-2020 duomenų nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, reg. Nr. (8.3)KLTP-1610 (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-188/14-2020, b. l. 14-16). Kartu su prašymu pateikė: metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, teismo šaukimo kopiją, Regiono apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties kopiją, neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. 1. 58-60).

2020 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius gavo antstolio A. S. kontoros 2020 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. TPS-21210 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad iš pareiškėjo neišieškotos skolos išieškotojui likutis yra 1 121,09 Eur (b. 1. 65).

Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 66).

2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-1610-12890 Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punku, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 39).

Tarnyba 2020 m. gruodžio 3 d. Ginčų komisijai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m, sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.3 l)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5- 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015 paliko nepakeistą. 2020 m. lapkričio 10 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (8.3)KLTP-1610) administracinėje byloje. 2020 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gauta antstolio A. S. pateikta informacija (reg. Nr. (8.3)TPP-5186), kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skola sudaro 1 121,09 Eur). Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos registro 2020 m. lapkričio 18 d. duomenimis pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu. Pažymėjo, kad nagrinėjimu atveju reikšminga aplinkybė yra tik ta, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo iki galo apmokėta sprendimo priėmimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos, t. y. įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nei Tarnyba, nei Ginčų komisija, nesivadovavo Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika, o sprendimai prieštarauja ir Europos Sąjungos teisės aktams.

Skundžiamas Tarnybos sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2, 4 dalimis. Sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas iki sprendimo priėmimo dienos nėra sumokėjęs anksčiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Byloje pateiktame antstolio A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. pranešime (b. l. 65) nurodyta, kad pareiškėjo likusi neišieškota skola pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra 1 121,09 Eur.

Teismas pažymi, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo pasisakyta dėl VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2,6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, priėmimo įsigaliojo nagrinėjamam ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose (VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, o tai reiškia, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi.

Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Pažymėtina, kad VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybė pareiškėjui, siekiančiam gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai teikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo (atsižvelgti į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui). Tačiau nei nagrinėjamoje administracinėje, nei Ginčų komisijos byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą, būtų teikęs Tarnybai motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos, kaip tai numatyta VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir nagrinėdamas analogišką administracinę bylą konstatavo, jog jeigu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priėmė sprendimą neteikti asmeniui antrinės teisinės pagalbos, tačiau neatsižvelgė į jokias kitas aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018).

Tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki numatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Ginčų komisija, įvertinusi nurodytas įstatymų nuostatas bei Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo turinį, padarė išvadą, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.

IAGNTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (1 punktas); administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (2 punktas). Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Ginčų komisijai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, inter alia (be kita ko), jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad Ginčų komisijos priimti sprendimai tiesiogiai skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3036/2011 ir kt.).

Kaip jau paminėta šiame sprendime, 2020 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga administracinėje byloje Nr. I2-9556-386/2020. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendime pažymėjo, kad Tarnyba nėra gavusi duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nustatytos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reguliavimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatų taikymo sudaro pagrindą išvadai, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje.

Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo mokėtina suma už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Įvertinus anksčiau aptartas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, matyti, jog atsakovė sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyti teisiniai bei faktiniai jo priėmimo pagrindai, apskundimo tvarka. Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino. Teismas, iš esmės sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. S. skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.