Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-383-2014

Teisėjas Vitalijus Krivičius Proceso Nr. 1-56-1-00695-2013-9

2014 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo M. R. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 127 str. ir skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė –6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 127 str. už tai, kad jis 2013-09-22 apie 19.38 val. degalinės UAB (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje tyčia viešai nuo stulpo nuplėšė ir į balą įmetė Lietuvos valstybės vėliavą, tokiu būdu išniekino Lietuvos valstybės simbolį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. R. nusikalstamą veiką, tačiau M. R. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka nuteistojo bei veikos pavojingumo, yra per griežta ir turi būti mažinama.

BK 54 str. įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skirdamas bausmę tik formaliai nurodė, jog atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, netinkamai įvertino veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, todėl skyrė per griežtą bausmę.

Byloje nustatyta, jog M. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 127 str. priskirtina nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nors minėto straipsnio sankcijoje yra numatytos ir bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad M. R. anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pripažino jį recidyvistu ir skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas M. R. skyrė mažesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK61 str.), tačiau pakankamai neįvertino tų aplinkybių, jog M. R. padarytoje nusikalstamoje veikoje nėra politinio motyvo. Įvertinus bylos aplinkybes, nuteistojo parodymus ir kitus byloje esančius duomenis matyti, jog M. R. savo veiksmais nesiekė išreikšti paniekinamo požiūrio Lietuvos valstybės ar jos simbolių atžvilgiu, juos atliko iš chuliganiškų paskatų, siekdamas atkreipti į save dėmesį, tai atsitiktinio pobūdžio nusikalstama veika, savo kaltę nuteistasis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir visa tai rodo mažesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka veikos bei nuteistojo pavojingumo, todėl prieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų visumą, darytina išvada, jog būtent mažesnis nei rūšinis veikos pavojingumas ir nuteistojo pavojingumas turi lemiamą reikšmę skiriant bausmę ir leidžia pagrįstai teigti, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau didesnė nei minimali sankcijoje numatyta, terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Apibendrinant, konstatuojama, jog M. R. neteisingai paskirta bausmė, todėl Vilkaviškio apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas, skiriant M. R. naują bausmę (BPK 328 str. 2 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-09-02 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2932, patvirtinančią 120,00 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistiesiems nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju, kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Vilkaviškio apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti, skiriant M. R. naują bausmę.

M. R. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str. numatytą nusikaltimą skirti – 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti 1/3. M. R., skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.