Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-14 · Administracinė byla Nr. A-261-205-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-14
Bylos Nr.
A-261-205-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Sodininkų bendrijos „Šviesa“
Pareiškėjas
J. P.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-205/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.2, 11.4.2, 11.6.1, 11.6.1.5, 11.9, 11.10, (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Inesa Arbočienei ir E. P., atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Šviesa“ atstovui Antanui Navakauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Elektrėnų savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant sodininkų bendrijai „Šviesa“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

- įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui J. P. žemės gražinimui natūra būtiną kartografinę medžiagą su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo;

- įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių gavus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos kartografinę medžiagą, per 3 mėnesius organizuoti ir atlikti J. P. grąžinamų žemės sklypų, esančių Elektrėnų mieste, formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir šių žemės sklypų planų patvirtinimą bei kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijai;

- įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką, gavus iš savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamus dokumentus (duomenis), nedelsiant susipažinti J. P. su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis), parengti apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus ir priimti sprendimą atkurti natūra K. Š. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises į 5,81 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnų mieste.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad atsakovai vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant buvusio savininko K. Š. nuosavybės teises į Elektrėnų mieste esančią iki nacionalizacijos valdytą žemę - 5,81 ha. 1991 m. spalio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Iš 13,21 ha pareiškėjai grąžintinos žemės 7,4 ha sklypas yra Kakliniškių kaime, o 5,81 ha - Elektrėnų mieste. Kadangi ginčo žemė (5, 81 ha) yra neteisėtai užimta sodininkų bendrijos "Šviesa" sodais, o atsakovai pripažino neteisėtą šios žemės naudojimą, pareiškėjas manė, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, todėl 2002 m. spalio 17 d. prašymą lygiaverčiam žemės sklypui gauti vietoje ginčo žemės padavė suklydimo įtakoje, ir, atsižvelgiant į tai, šis prašymas nesukelia teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikinus Elektrėnų savivaldybės 2002 m. spalio 23 d. sprendimą priskirti valstybės išperkamai žemę, kurioje yra ir pareiškėjui natūra grąžintinas sklypas, paaiškėjo, kad ginčo žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kadangi nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklypas (5,81 ha) yra naudojamas reikšmingiems visuomeniniams interesams ir yra teisėtai užimamas sodininkų bendrijos, nėra jokių kliūčių atkurti pareiškėjo teises natūra į žemę Elektrėnų mieste. Todėl pareiškėjas 2004 m. kovo 19 d. pateikė prašymą grąžinti iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą natūra buvusiame Kakliniškių kaime. Tačiau atsakovai atsisako imtis įstatymuose numatytų procedūrų nuosavybės teisėms atkurti natūra ir tuo pažeidžia 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Atsakovų siūlomas lygiavertis žemės sklypas Kazokiškių kadastro vietovėje neatitinka pareiškėjos valios ir interesų. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 17 straipsni įpareigoja atsakovus grąžinti pareiškėjai natūra iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą buvusiame Kakliniškių kaime.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 21 d. Trakų rajono Vievio seniūnijos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Kakliniškių kaime, Vievio seniūnijoje, Trakų rajone. Prašyme išreiškė valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ekvivalentine natūra. Atlikus buvusio savininko žemėvaldos kartografiją, nustatyta, kad 7,40 ha žemės yra Kakliniškių kaime, o 5,81 ha - Elektrėnų mieste. Pareiškėjas 2002 m. spalio 17 d. pateikė prašymą, kad už 5,61 ha žemės, turėtos Elektrėnų mieste, dalį būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei suteiktas lygiavertis sklypas Kazokiškių kadastro vietovėje, o už priklausančią 0,20 ha žemės, turėtos Elektrėnų mieste, dalį suteiktas naujas sklypas individualiai statybai Elektrėnų mieste. Pareiškėjas 2004 m. sausio 14 d. atsisakė pasiūlyto naujo žemės sklypo individualiai statybai Elektrėnų mieste Nr. 77. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėjas iki Įstatymo nustatyto termino savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 5,81 ha žemės Elektrėnų mieste nepakeitė, todėl nėra pagrindo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į minėtą žemę ją grąžinant natūra.

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 sprendimu Nr. 155 patvirtintas Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo planas, pagal kurį pareiškėjo prašoma sugrąžinti natūra žemė yra priskirta sodininkų bendrijai „Šviesa". Pareiškėjo prašoma sugrąžinti natūra žemė yra priskirta SB „Šviesa" ir sodininkų bendrijos generaliniu planu. Kadangi SB „Šviesa" dalis žemės suteikta perdavimo aktu, o kita dalis priskirta sodininkų bendrijai pagal teritorijų planavimo dokumentus, ši sodininkų bendrija teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto žemės sklypu Elektrėnų mieste. SB „Šviesa" nariai sąžiningai įgijo sodų sklypus ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo šiuos sklypus ne mažiau kaip 10 metų, per šį laiką turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į žemę, bet nė karto ja nepasinaudojo, todėl šios sodų bendrijos nariai įgijo nuosavybės teisę į sodų sklypus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir civilinis kodeksas, CK) 4.68 straipsnį. SB „Šviesa" nariai išsipirko ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus ir kasmet už užimamą 41,4376 ha ploto žemės sklypą, esantį Elektrėnuose, moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Elektrėnų savivaldybės taryba, svarstydama SB „Šviesa" 2005 m. rugsėjo 21 d. prašymą padėti išspręsti sodininkų bendrijos „Šviesa" sodų įteisinimo klausimą, 2005 m. spalio 26 d. sprendimu Nr.TS-274 pripažino, kad SB „Šviesa" teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje 2005 m. gruodžio 23 d. teikimu Nr. lT-16 pasiūlius Elektrėnų savivaldybės tarybai svarstyti savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. TS-274 panaikinimo klausimą, Elektrėnų savivaldybės taryba 2006 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. TS-8 pasiūlė SB „Šviesa" kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į 41,4376 ha ploto teritorijos, esančios Elektrėnų mieste, įgijimo pagal įgyjamąją senatį civilinio proceso tvarka atsižvelgdama į tai, kad SB „Šviesa" teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto teritorija Elektrėnų mieste, ir panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2005 10 26 sprendimą Nr.TS-274. Vadovaujantis LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 straispnio 1 dalimi SB „Šviesa" naudojamas 41,4376 ha ploto žemės sklypas Elektrėnų mieste sudaro mėgėjiško sodo teritoriją, o pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktą žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.

Tretysis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes per įstatymo nustatytą terminą įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išreiškęs valios dėl žemės grąžinimo jai natūra. Pagal pareiškėjo pasirinktus atkūrimo būdus jau yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. Paskutinė pareiškėjo išreikšta ir oficialiai dokumentuose įtvirtinta valia dėl likusio negrąžinto 5,81 ha žemės ploto atkūrimo būdo, kuria privalo vadovautis nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos, nėra susijusi su žemės grąžinimu natūra. Žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, pilnai patenka į Elektrėnų savivaldybės tarybos patvirtintu specialiuoju planu suplanuotą ir SB „Šviesa" priskirtą teritoriją, kuri pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktą priskirtina valstybės išperkamai, todėl natūra negrąžinama. LR Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis apibrėžia tris žemės priskyrimo mėgėjiško sodo teritorijai pagrindus: žemė, kuri 1) teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti), ar 2) priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar 3) kitą teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkų bendrijai "Šviesa" žemė buvo priskirta teisės aktu – 1989 m. vasario 15 d. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto valstybinės žemės naudojimo aktu ir teritorijų planavimo dokumentu - Elektrėnų savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 155 patvirtintu “Elektrėnų mioesto funkcinio zonavimo specialiuoju planu, kuriuo 38,2 ha dydžio ploto teritorija priskirta sodininkų bendrijai "Šviesa" ir apima anksčiau žemės naudojimo aktu suteiktą 24,6 ha plotą, todėl SB „Šviesa" teisėtai naudojasi jai priskirta žeme. Sodininkų bendrijos užimamai žemei yra visuomeninis poreikis – SB "Šviesa" sudaro 547 nariai, naudojantys bendrijos sodų užimamą teritoriją, užimamoje teritorijoje sodininkų bendrija įsikūrusi nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio, bendrijos žemėje įrengtas kelių tinklas, eina dujotiekis, sodininkų sklypeliuose pastatyti pastatai, auga keliasdešimties metų senumo vaismedžiai, bendrija už užimamą 41,4376 ha ploto žemę jau antrą dešimtmetį moka valstybei žemės nuomos mokestį. Vietinės valdžios institucijos leido sodininkų bendrijai privatizuoti bendrijos užimamą žemę ir tas procesas buvo pradėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka) nuostatas 106 punktą piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miesto žemę nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyriai, o sprendimą atkurti nuosavybės teises priima apskrities viršininkas, gavęs atitinkamo savivaldybės administravimo subjekto sprendimu patvirtintus žemės sklypų planus ir kitus dokumentus.

Pagal Įstatymo 10 straipsnį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, padavusiems prašymus. Tvarkos 6 punktas numato, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, be kitų duomenų nurodomas ir pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 21 d. pareiškėjas Trakų rajono Vievio seniūnijos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Kakliniškių kaime, Vievio apylinkėje, Trakų rajone (I-as tomas, b.l. 18, 81-82). 1991 m. spalio 21 d. prašyme pareiškėjas neišreiškė valios gauti žemę natūra, o pageidavo, kad jai būtų suteiktas tokio pat ploto žemės sklypas individualiam ūkininkavimui kitoje vietovėje (t. 2 b.l. 76). Atlikę buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos turėto 13,21 ha ploto žemės sklypo ribų kartografavimą, Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistai nustatė, kad K. Š. 5,81 ha žemės valdė Elektrėnų mieste, o 7,40 ha žemės - Kakliniškių kaime (t. 1 b.l. 70, t. 2 b.l. 61, byla Nr. I-378-10/2006 t. 1 b.l. 80). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2002 m. birželio 22 d. prašymu išreiškė valią, kad už jai priklausantį 7,40 ha žemės plotą, esantį Kakliniškių kaime, Elektrėnų seniūnijoje, pagal 2001 m. rugpjūčio 7 d. išvadą Nr. 118, būtų suteiktas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Kazokiškių seniūnijoje (byla Nr. I-378-10/2006 t. 1 b.l. 82, 83). Pareiškėjo valia buvo įgyvendinta ir Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. balandžio 13 D. sprendimu Nr. 2.11-42-2151 pareiškėjai už 7,4 ha buvusio savininko K. Š. žemės, buvusios Kakliniškių kaime, suteiktas lygiavertis 4,11 ha žemės sklypas Aleksandriškių kaime (byla Nr. I-378-10/2006 t. 1 b.l. 81).

Taip pat pareiškėjas 2002 m. spalio 17 d. išreiškė valią, kad už jam priklausančios 0,20 ha žemės, turėtos Elektrėnų mieste, dalį, būtų suteiktas naujas sklypas individualiai statybai Elektrėnų mieste, o Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2003 08 12 raštu Nr. 581 pareiškėjui buvo pasiūlytas naujas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai Elektrėnų m. (t. 1 b.l. 84, t. 2 b.l. 63, 64, 65, 66, 67).

Šalies argumentai

Pareiškėjas Elektrėnų žemėtvarkos skyriui 2002 m. spalio 17 d. pateikė prašymą, kad už jai priklausančią 5,61 ha žemės, esančios Elektrėnų mieste, dalį būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu sklypu Vilniaus apskrityje Elektrėnų savivaldybėje Kazokiškių seniūnijoje (t. 1, b.l. 90, t. 2 b.l. 66). Tokia Vilniaus apskrities viršininko išvada Nr. 574 buvo parengta 2002 m. lapkričio 11 d. (t. 1, b.l. 85, t. 2 b.l. 65). Pareiškėjas 2002 m. lapkričio 29 d. Elektrėnų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo paprašė, kad pagal 2002 m. lapkričio 11 d. išvadoje Nr. 574 nurodyto žemės ploto (5,61 ha) vertę būtų suprojektuotas lygiavertis žemės sklypas Kazokiškių kadastro vietovėje, Elektrėnų savivaldybėje, Vilniaus apskrityje (t. 1, b.l. 83, t. 2 b.l. 64).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki 2003 m. balandžio 1 d., kai baigėsi numatytas terminas, iki kurio asmenys galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas būtų pakeitęs savo 2002 m. spalio 17 d. ir 2002 m. lapkričio 29 d. prašymuose išdėstytą valią (t. 1, b.l. 83, 90, t. 2 b.l. 64, 66), todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai, vykdydami nuosavybės teisų atkūrimo procesą, privalo remtis būtent šiuose pareiškėjos prašymuose išreikšta valia. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad minėtuose prašymuose išdėstyta pareiškėjo valia yra vykdoma Be to pareiškėjui už jam priklausančios 0,20 ha žemės, turėtos Elektrėnų mieste, dalį, siūlomas naujas sklypas individualiai statybai Elektrėnų mieste (t. 1 b.l. 20, t. 2 b.l. 63).

Teismas pareiškėjo argumentą, kad neva buvo suklaidintas, jog žemė, į kurią pretenduoja, yra valstybės išperkama, taip pat, kad žemė, į kurią ji pretenduoja, neteisėtai užimta sodininkų bendrijos „Šviesa" sodų, atmetė kaip nepagrįstus.

Byloje esantys įrodymai – 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto valstybinės žemės naudojimo aktas (bylos Nr. I-378-10/06, I-as tomas, b.l. 47-55), Elektrėnų savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 155 patvirtintas Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo specialusis planas (bylos Nr. I-378-10/06, I-as tomas, b.l. 148, 149-157, 169, 180-206), antstolės J. G. 2006 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 31-19 (I-as tomas, b.l. 180) patvirtina, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėjas reikalauja atkurti nuosavybės teises natūra, patenka į sodininkų bendrijai "Šviesa" priskirtą teritoriją ir šiuo metu yra naudojamas šios sodininkų bendrijos narių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-378-10/2006 pagal pareiškėjo skundą, paliko galioti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad sodininkų bendrija “Šviesa” nariai sąžiningai įgijo sodų sklypus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo šiuos sklypus ne mažiau kaip 10 metų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į žemę, bet nė karto nepasinaudojo ja ne dėl savo kaltės, todėl įgijo nuosavybės teisę į sodų sklypus pagal Civilinio kodekso 4.68 straipsnį, kuriuo sodininkų bendrijai “Šviesa” pasiūlyta kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės į 41,4376 ha ploto teritorijos, esančios Elektrėnų mieste, įgijimo pagal įgyjamąją senatį civilinio proceso tvarka (bylos Nr. I-378-10/06, II-as tomas, b.l. 79-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės natūra atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos turėtą nuosavybės teise 5,81 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnų mieste. Pažymėjo, kad šis sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę jo 2002 m. spalio 17 d. ir 2002 m. lapkričio 29 d. prašymuose nurodytu būdu.

III.

Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiams šiais argumentais:

1. apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sodininkų bendrijos užimta žemė laikytina valstybės išperkama ir buvusiems savininkams negrąžintina. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nei suteikimas, nei ginčo žemės naudojimas SB „Šviesa" narių asmeninėms reikmėms nėra tinkamai atliktas, taigi negali būti laikomas teisėtų. Atitinkamai neteisėtai užimta ir naudojama žemė negali būti valstybės išperkama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto prasme.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės natūra atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos turėtą nuosavybės teise 5,81 ha žemės sklypą, esantį Elektrėnų mieste, nes įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškusi valios apie tai, jog nori nuosavybės teises atkurti būtent natūra.

3. ginčas kilo dėl to, kad eilę metų pareiškėja buvo klaidinama, jog buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teise 5,81 ha žemės sklypas, esantis Elektrėnų mieste, yra valstybės išperkamas ir negali būti gražintas natūra. Šios aplinkybės įtakojama, pareiškėja nurodė kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir iki įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. nežinojo, kad SB „Šviesa'' užimtas ginčo žemės sklypas yra naudojamas neteisėtai.

4. Apie faktinę padėtį tapo žinoma, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Elektrėnų savivaldybės 2002 m. spalio 23 d. sprendimą priskirti valstybės išperkamai tą žemę, kurioje yra pareiškėjai natūra grąžintinas sklypas. Mano, kad suklydimo įtakoje pateikti pareiškėjos 2002 m. birželio 22 d. ir 2002 m. spalio 17 d. prašymai yra niekiniai, nes įstatymo leidėjo valia nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose yra įtvirtintas žemės gražinimo natūra prioritetas.

5. Pareiškėjos valia 2002 m. spalio 17 d. buvo išreikšta suklydimo įtakoje ir dėl viešojo administravimo subjektų kaltės, todėl 2002 m. spalio 17 d. prašymas ir jame išreikšta valia negali sukelti lemiamų teisinių pasekmių, nes tai yra vienašalis sandoris, sudarytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.). Atsakovai, paaiškėjus aplinkybėms, kad nėra kliūčių ginčo žemę gražinti natūra, privalėjo savo iniciatyva imtis veiksmų, tačiau to nepadarė.

Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nepažeidė jokių materialinės ar procesinės teisės normų ir bylą išsprendė teisingai.

Tretysis suinteresuotas asmuo SB „Šviesa“ su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teise natūra ir žemės, dėl kurios kilęs ginčas, priskyrimo valstybės išperkamai, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant byla pirmos ijstancijos teisme. Papildomai norodė, kad apelianto nurodomo suklaidinimo faktas nepagrįstas jokiais įrodymais. Viešojo administravimo subjektų kaltė dėl klaidinimo taip pat neįrodyta. Papildomai nurodė, kad 1995 m. birželio 20 d. Konstitucinio Teismo nutarime atkreiptas dėmesys į tai, jog Lietuvoje yra vykdoma ribota nacionalizuoto turto restitucija atsižvelgiant į susiformavusius socialinius ekonominius santykius. Tad šiuo metu negali būti nepaisomas daugelį dešimtmečių besitęsiantis teritorijos naudojimas sodininkystei, kuomet žmonės dirbo šią žemę, pastatė joje sodo namelius, mokėjo žemės nuomos mokesčius, sumokėjo valstybei jos išpirkimo kainą ir t.t.

Konstitucinio teismo 1995m. kovo 8 d. nutarime yra akcentuojama, kad nuosavybės teisių atkūrimui yra taikytinas socialinių interesų pusiausvyros principas. Tai reiškia, kad negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų asmenų interesus. Šiuo atveju sodininkų interesai negali būti nepaisomi.

Kadangi apelianto pretenduojama žemė, užimta sodininkų bendrijai priskirtos teritorijos, yra valstybės išperkama ir negrąžinama natūra, nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas apeliantės atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas kitais Įstatyme numatytais būdais. Pažymėjo, kad Konstitucinis teismas yra ne sykį konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimai). Reali galimybė suteikti pareiškėjai jos pasirinktą kompensaciją lygiaverte žeme yra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią Kakliniškių kaime, Vievio apylinkėje, Trakų rajone. Tuo tikslu 1991 m. spalio 21 d. Trakų rajono Vievio seniūnijos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu J. P. skundą atmetė ir pripažino, kad J. P. neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė įvertinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis spręsdamas ginčą dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šių nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal pateiktus pareiškėjo prašymus atsakovas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, neturėjo pagrindo pradėti procedūrų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra, nes tokia pareiškėjo valia prašymuose nebuvo išreikšta. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas nurodydamas, kad valia atkurti nuosavybės teises kitais būdais buvo išreikšta suklydimo įtakoje dėl to, kad buvo pranešta jog žemė yra užimta ir yra valstybės išperkama.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1dalies 4 punktą žemė užimta sodininkų bendrijų yra valstybės išperkama. Pareiškėjas nurodo, kad 5,81 ha žemės plotas yra užimtas Sodininkų bendrijos „Šviesa“. Tik nuginčijus teismine tvarka Sodininkų bendrijos „Šviesa“ teisę į nurodytą žemę bei įrodžius pareiškėjos valios išreiškimo suklydimą ryšium su tuo, gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant pareiškėjui iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Neišsprendus nurodyto ginčo įpareigoti atsakovus atlikti skunde nurodytus veiksmus nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, todėl keisti ar naikinti sprendimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys