Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. sausio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė jų pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

9. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą po 200,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki tol, kol ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi, tenkindamas šalių prašymą, šioje civilinėje byloje patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad pasirašyta taikos sutartis neatitinka jo valios, kadangi ji buvo sudaryta jo atstovo, o jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, buvo sunku ją vertinti. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostata, kuri riboja išlaikymą priteisti asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo, todėl sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime akcentuotai pilnametystės sampratai.

12. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius.

13. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims. Iš 2019 m. sausio 31 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad šalys taikos sutarties sąlygas derino paskirto parengiamojo posėdžio dieną (atsakovo atstovės paaiškinimai, kad taikos sutarties sąlygos suderintos per pora valandų), o taikos sutartimi šalys susitarė dėl dviejų pagrindinių sąlygų, t. y. kad ieškovei (atsakovo pilnametei dukrai) ir toliau bus teikiamas išlaikymas iki kol ji mokysis bakalauro studijose (iki 2019 m. birželio 30 d.), o taip pat, dėl tolimesnio išlaikymo mokėjimo, jei ieškovė įstotų į magistrantūros studijas.

14. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė šiuo metu studijuoja V. D. universitete (duomenys neskelbtini), kad jos bakalauro studijos baigsis 2019 m. birželio 30 d., t. y., jog ieškovė šiuo metu atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – yra 22 metų amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir, kad tai yra jos pirmasis aukštasis išsilavinimas. Atsakovas atskiruoju skundu iš esmės kelia klausimą dėl ribojimo išlaikymą priteisti asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išlaikymo, t. y. kvestionuoja taikos sutarties sąlygas, kuriomis susitarta dėl tolimesnio išlaikymo dukrai tuo atveju, jei ji įstotų į magistrantūros studijas.

15. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo patvirtina 2019 m. sausio 31 d. sudaryta taikos sutartis, šiomis sąlygomis: 1) atsakovas teikia pilnametei dukrai (ieškovei) paramą po 140,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.; 2) parama yra mokama į ieškovės asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 12 dienos; 3) atsakovas moka paramą po 140,00 Eur ieškovei, jei ji tęsia magistrantūros studijas ir pateikia sutartį, sudarytą su mokymo įstaiga. Parama mokama nuo sutarties dėl magistro studijų sudarymo dienos iki studijų pabaigos; 4) atsakovas paramą teikia tik vienai magistro studijų programai. Taigi, kaip ir minėta, matyti, kad patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl dviejų pagrindinių sąlygų, t. y. išlaikymo ieškovei mokėjimo iki kol ji baigs bakalauro studijas, o taip pat išlaikymo mokėjimo, jei ji toliau įstotų į magistrantūros studijas.

16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog asmeniui, baigusiam pirmąją – profesinio bakalauro, bakalauro studijų programą, yra suteikiamas atitinkamas kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas jį liudijantis diplomas, kuris taip pat patvirtina ir asmens įgytą aukštąjį išsilavinimą bei aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją. Tai lemia, kad asmuo, įgijęs aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją ir studijuodamas antrosios pakopos – magistrantūros studijų programą, faktiškai siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, o tai pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį reiškia, kad pilnametystės sulaukusiam magistrantūros studijų programą studijuojančiam pilnamečiam vaikui tėvai neprivalo teikti išlaikymo. Tokia išvada grįstina ir tuo faktu, kad asmuo, turėdamas aukštojo mokslo diplomą ir kvalifikaciją, turi ir realią galimybę pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo tolesniam mokymuisi (studijoms). Kitokia situacija susiklosto tuo atveju, jie asmuo yra įstojęs į vientisąsias studijas, apimančias pirmąją ir antrąją studijų pakopas, t. y. profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros, kadangi įgytą aukštąjį mokslą patvirtinantis diplomas išduodamas asmeniui tuomet, kai jis baigia vientisąsias studijas (t. y. ir profesinio bakalauro, bakalauro, ir magistrantūros) ir įgyja magistro laipsnį ir kvalifikaciją (Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

17. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nestudijuoja vientisosios studijų programos, o baigusi bakalauro studijas įgis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją – bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tuo tarpu į magistrantūra įstoti ketina tik ateityje, t. y. galimai pabaigusi bakalauro studijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis tiek CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tiek kasacinio teismo išaiškinamais, sprendžia, kad atsakovas neturi pareigos teikti pilnametystės sulaukusiai ieškovei išlaikymo tuo atveju, jei ji įstotų į magistrantūros studijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patvirtintoje taikos sutarties 3 sąlygoje tenurodyta, jog parama mokama nuo sutarties dėl magistro studijų sudarymo dienos iki studijų pabaigos, t. y. sutartimi atsakovas iš esmės įsipareigojo neapibrėžtu laikotarpiu ieškovei, įstojus į magistrantūrą, teikti išlaikymą, nors pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas pilnamečiui asmeniui skiriamas išlaikymas tik tuo atveju, jei jis nėra vyresnis negu 24 metų.

18. Pažymėtina, kad šalių pasirašyta taikos sutartis yra rašytinis sandoris, kuriame turėtų būti išreikšta laisva šalių valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Nors sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, ir jos gali laisvai disponuoti pačiu ginčo objektu (tame tarpe šiuo konkrečiu atveju įstatymu joms nėra ribojama teisė laisva valia susitarti dėl pilnamečiui asmeniui (ieškovei) išlaikymo teikimo būdo ir apimties), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutartyje negali būti paneigta nei vienos iš jos šalių laisva (tikroji) valia. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas su taikos sutarties 3 ir 4 punktais nesutinka, nurodydamas, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo jis negalėjo tinkamai įvertinti sudarytos taikos sutarties sąlygų, be to, jam nebuvo tinkamai išaiškinta įstatymo nuostata, ribojanti išlaikymo priteisimą asmeniui, siekiančiam ne pirmojo aukštojo išsilavinimo. Remiantis šios nutarties 17 punkte padaryta išvada, t. y. tai, kad atsakovas neturi pareigos teikti pilnametystės sulaukusiai ieškovei išlaikymo tuo atveju, jei ji įstotų į magistrantūros studijas, taip pat įvertinus aplinkybę, kad taikos sutartis pasirašyta skubotai, ką patvirtina ir parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas, o atsakovas nesutinka su ginčijamomis taikos sutarties sąlygomis, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje nėra išreikšta vienos jos šalies – atsakovo laisva (tikroji) valia, todėl konstatuotina, kad ginčijama nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo negalima pripažinti, jog byla yra išspręsta teisingai, todėl atsakovo R. M. atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.